Parengė: Ramunė Valeikaitė- Časnovičienė TVmnv9-02 gr.

1. ES parama, struktūriniai fondai ir Lietuvoje įgyvendinamos Lietuvos Respublikos 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo strategijos ypatumai Parengė: Ramunė Valeikaitė- Časnovičienė TVmnv9-02gr.

2. Pagrindiniai analizuojami aspektai • 1. ES Struktūrinių fondų parama Lietuvoje 2007-2013 m. • 2. Lietuvos 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo strategija ir veiksmų programos • 3. 2007-2013 m. ES struktūrinės paramos paskirstymas tarp investicinių sričių • 4. ES Struktūrinių fondų teisinis reglamentavimas Lietuvoje • 5. ES Struktūrinių fondų administravimas Lietuvoje • 6. Bendrasis programavimo dokumentas (BPD)

3. ES paramos samprata • ES struktūrinė parama Lietuvai – išmokos iš Europos Sąjungos biudžeto, kuriomis siekiama nuosekliai mažinti socialinius ir ekonominius skirtumus tiek Europos Sąjungos, tiek Lietuvos mastu.

4. 2007–2013 m. ES struktūrinė parama • ES struktūrinė parama Lietuvai skiriama iš Europos socialinio fondo, Europos regioninės plėtros bei Sanglaudos fondų pagal 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo strategiją (daugiau kaip 23 mlrd. Lt). • Struktūrinė parama Lietuvai skiriama pagal Konvergencijos ir Europos teritorinio bendradarbiavimo prioritetus. • Ir iki narystės ES, ir tapusi ES nare Lietuva dalyvauja įvairiose Europos Bendrijų programose, siekiant paremti šalių narių bendradarbiavimą įvairiose specifinėse srityse, susijusiose su Europos Bendrijų politika. • ES struktūrinių fondų parama Lietuvai 2007–2013 m. teikiama pagal Lietuvos 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir atskiras veiksmų programas, skirtas strategijai įgyvendinti

5. Lietuvos Respublikos 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo strategijoje (patvirtinta Europos Komisijos 2007 m. balandžio 26 d.) • Lietuvos 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo strategijoje nustatytas pagrindinis ES struktūrinės paramos panaudojimo tikslas – sparčiai gerinti sąlygas investuoti, dirbti ir gyventi Lietuvoje, kad ūkio augimo teikiama nauda pasiektų visus Lietuvos gyventojus. • Veiksmų programos padės įgyvendinti strategijoje iškeltus tikslus ir uždavinius.

6. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa (patvirtinta Europos Komisijos 2007 m. rugsėjo 24 d.) • Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa skirta visų darbingo amžiaus Lietuvos gyventojų mobilizavimui, nes investicijos į Lietuvos žmonių žinias, gebėjimus, aktyvumą, verslumą patikimai garantuoja ilgalaikį ūkio augimą. • Šiai veiksmų programai skirta 13,8 proc. ES struktūrinės paramos lėšų.

7. 2007-2013 m. ES struktūrinės paramos paskirstymas tarp investicinių sričių • Veiksmų programa/prioritetas // Mln. Lt // ES fondas// • Iš viso 100% = 23 394,421 lt • 1. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa13,8%= 3 228,43lt; ESF • 2. Ekonomikos augimo veiksmų programa 45,72%=10 699,72 lt; ERPF/SF • 3. Sanglaudos skatinimo veiksmų programa 39,0%= 89 141,46 lt; ERPF/SF • 4. Techninės paramos veiksmų programa 1,4%=322,11 lt; ESF • Santrumpos: • ESF – Europos socialinis fondas • SF – Sanglaudos fondas • ERPF – Europos regioninės plėtros fondas

8. ES Struktūrinių fondų teisinis reglamentavimas Lietuvoje • Tvirtinanti institucija // Turinio reglamentavimas // Proceso reglamentavimas// • Europos Komisija // Strategija ir veiksmų programos // Reglamentai; • Lietuvos Respublikos Vyriausybė // Veiksmų programų priedai // Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų taisyklės, Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės, Projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklės, Regionų projektų atrankos tvarkos aprašas, Nutarimas dėl stebėsenos komiteto steigimo; • Stebėsenos komitetas//Projektų atrankos kriterijai // Stebėsenos komiteto darbo reglamentas, Stebėsenos komiteto nutarimai; • Ministerijos ir Informacinės visuomenės plėtros komitetas // Projektų finansavimo sąlygų aprašai // Nacionalinės sektorinės strategijos, Sprendimai dėl projektų finansavimo, Valstybinių ir regionų projektų sąrašai, Preliminarūs projektų sąrašai; • Įgyvendinančios intitucijos // Metodologiniai nurodymai dėl projektų įgyvendinimo// Gairės pareiškėjams, Kvietimas teikti paraiškas

9. 2006 m. gegužės 17 d. ES Taryba, Parlamentas ir Komisija pasirašė susitarimą dėl 2007–2013 m. biudžeto. Rugpjūčio 1 d. įsigaliojo 2007–2013 m. struktūrinių fondų reglamentai. Taryba priėmė Bendrijos sanglaudos politikos strategines gaires, kuriomis grindžiama naujoji politika ir kuriose apibrėžiami 2007–2013 m. principai bei prioritetai. • Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006; • Europos regioninės plėtros fondo reglamentas Nr. 1080/2006; • Europos socialinės politikos reglamentas Nr. 1081/2006; • Sanglaudos fondo reglamentas Nr. 1084/2006; • Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1828/2006.

10. ES Struktūrinių fondų administravimas Lietuvoje • Institucijų funkcijos ir atsakomybė dalijamos į du lygmenis: • strateginį ir administracinį. • Strateginio lygmens funkcijas atliekaKoordinuojančioji institucija, t. y. Finansų ministerija ir tarpinės institucijos, t. y., atsakingos ministerijos, o savivaldos lygiu prisidės Regionų plėtros tarybos. • Administracines ir technines funkcijas atlieka šios institucijos – Vadovaujančioji, Tvirtinančioji bei Mokėjimus atliekančioji ir įgyvendinančios institucijos. • Koordinuojančioji institucija (Finansų ministerija) koordinuoja ES struktūrinės paramos planavimą ir naudojimą, nustato bendrą valdymo ir kontrolės sistemą, ją prižiūri ir kontroliuoja. • Vadovaujančios, Tvirtinančios ir Mokėjimus atliekančios institucijos funkcijos pagal ES reglamentų reikalavimus pavestos atskiriems Finansų ministerijos padaliniams. Vadovaujanti institucija atsako už veiksmų programų valdymą ir įgyvendinimą, laikantis patikimo finansų valdymo principo. • Tvirtinanti institucija atsakinga už mokėjimo paraiškų patvirtinimą ir pateikimą Europos Komisijai. Mokėjimus atliekanti institucija atsakinga už mokėjimų iš Europos Komisijos priėmimą ir lėšų projektų vykdytojams išmokėjimą.

11. ES Struktūrinių fondų administravimas Lietuvoje • Tarpinės institucijos – Aplinkos, Socialinės apsaugos ir darbo, Susisiekimo, Sveikatos apsaugos, Švietimo ir mokslo, Teisingumo, Ūkio ir Vidaus reikalų ministerijos bei Informacinės visuomenės plėtros komitetas. • Šios institucijos strateginiu lygmeniu atsakingos už paramos konkretiems ūkio sektoriams planavimą ir panaudojimą, taip pat už veiksmų programų priedų rengimą, paramos panaudojimo prioritetų ir atrankos kriterijų nustatymą. Ministerijos planuoja, kokią ES struktūrinės paramos dalį skirti projektams, atrinktiems per regioninę projektų atranką, kokią – per valstybinę projektų atranką ir kokią – konkurso būdu. Jos rengia gaires pareiškėjams, pretenduojantiems į paramą, nustato kvietimo teikti paraiškas sąlygas ir lėšų, skirtų konkrečiam kvietimui, sumas. • Įgyvendinančios institucijos – Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra, Transporto investicijų direkcija, VĮ Centrinė projektų valdymo agentūra, VĮ Lietuvos verslo paramos agentūra, UAB „Investicijų ir verslo garantijos“. • Jos atsakingos už projektų administravimą, prižiūrės, kad projektų atranka ir įgyvendinimas atitiktų reikalavimus, skelbia kvietimus teikti paraiškas, jas vertina, nustato didžiausią leistiną projektui skirti ES paramos dalį ir sudaro paramos sutartis. Taip pat jos konsultuoja projektų rengėjus ir paramos gavėjus. • Svarbus pasikeitimas – regionų įtraukimas į projektų planavimą. Veiksmų programose numatyti savivaldos kompetencijai priskirtini veiksmai bus planuojami savivaldybėse, o bendrą projektų sąrašą kiekvienam regionui suformuos Regionų plėtros tarybos.

12. Bendrasis programavimo dokumentas arba BPD • Tapusi ES nare Lietuva gauna Struktūrinių fondų paramą pagal Lietuvos 2004-2006 m. bendrąjį programavimo dokumentą arba BPD. • Jame išdėstyti ES struktūrinių fondų ir Lietuvos veiksmų tikslai, plėtros strategija, nurodyti ES struktūrinių fondų ir kitų finansavimo šaltinių įnašai. • BPD nustatyti penki investicijų prioritetai: Socialinės ekonominės infrastruktūros plėtros, žmogiškųjų išteklių plėtros, gamybos plėtros, kaimo plėtros ir žuvininkystės, techninės paramos. Šiems prioritetams įgyvendinti buvo skirta apie 3,09 mld. litų ES ir 1,07 mld. litų Lietuvos Respublikos lėšų.

13. Paramos fondai • Europos regioninės plėtros fondas (ERPF) teikia regionams įvairią finansinę paramą. Fondas numato investicijas į gamybą, siekiant sukurti ir išsaugoti ilgalaikes darbo vietas, investicijas į infrastruktūrą (kelius, telekomunikacijas, energetiką) siekiant sujungti centrinius ES regionus su periferiniais, darbo vietų kūrimą bei paramą smulkiam ir vidutiniam verslui (įmonių konsultavimas, rinkos tyrimai, mokslo tyrimai), technologijų plėtrą. Šio fondo paramą gauna 17 valstybių, kurių BVP vienam gyventojui yra mažesnis nei 75 proc. Sąjungos vidurkio. • Europos socialinis fondas (ESF) remia projektus, sprendžiančius socialines (pirmiausia užimtumo) problemas ir finansuoja švietimą ir profesinį mokymą, įsidarbinimo galimybių plėtrą, mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą, švietimo ir profesinio mokymo sistemų tobulinimą. • Sanglaudos fondas (SF) įsteigtas pagal Mastrichto sutartį, įsigaliojusią 1993 m. Sanglaudos fondo parama skiriama dideliems transporto ir aplinkos apsaugos projektams.

14. LIETUVOS 2007–2013 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS STRUKTŪRINĖSPARAMOS PANAUDOJIMO STRATEGIJA KONVERGENCIJOSTIKSLUI ĮGYVENDINTI IR JOS ĮGYVENDINIMO PRIORITETINĖSKRYPTYS Pagrindinis Lietuvos 2007–2013 m.ES paramos panaudojimo strategijos konvergencijos tikslui įgyvendinti tikslas: • Sparčiai gerinti sąlygas investuoti, dirbti ir gyventi Lietuvoje, kad ūkio augimo teikiama • nauda pasiektų visus Lietuvos gyventojus. • Prioritetai: Žinių visuomenės plėtra – kaip • visuomenės, grindžiančios savo veiklą žiniomis, – yra pagrindinis ekonomikos plėtros, darbovietų kūrimo ir socialinės gerovės veiksnys ilguoju laikotarpiu; • Konkurencingaekonomika Europoje tiesiogiai remiasi įmonių inovacija naujų procesų ir produktų srityjesiekiant didesnio produktyvumo; • Sanglauda yra svarbus plėtros prioritetas ir Lietuvos, ir ES lygiu: gerovės kūrimo procese dalyvauti ir naudą gauti turi visos valstybės teritorijos bei visuomenės grupės. Sanglaudai pasiekti būtinas priimtinos gyvenimo kokybės užtikrinimas. • Ją daugiausia lemia esminių viešųjų paslaugų, pirmiausia švietimo bei sveikatos priežiūros prieinamumas ir kokybė, su būstu susijusių problemų sprendimas, taip pat svarbu, kad būtų sudarytos sąlygos aktyviai įsitraukti į visuomenės laisvalaikio bei bendruomenės veiklą.

15. 1. Produktyvūs žmogiškieji ištekliai žinių visuomenei. • Žiniųvisuomenės kūrimas reikalauja aktyvaus investavimo siekiant teigiamų pokyčių keliose • esminėse srityse, todėl įgyvendinant šią prioritetinę kryptį, bus siekiama šių pagrindinių • uždavinių: • 1) pritraukti ir išlaikyti žmones darbo rinkoje; • 2) siekti aktyvesnio mokymosi visą gyvenimą; • 3) plėtoti aukščiausios kvalifikacijos darbo jėgą; • 4) siekti efektyvesnio viešojo administravimo.

16. Skatinant žmonių pritraukimą ir išlaikymą darbo rinkoje, būtina nuolat ieškoti naujų,novatoriškų sprendimų ir juos pritaikyti praktikoje. • 2004–2006 m. novatoriškiems sprendimamssocialinėje srityje diegti buvo skirta ES EQUAL iniciatyva. • Tuo tarpu 2007–2013 m. laikotarpiuEQUAL principus numatoma nuosekliai integruoti į bendrą ES struktūrinės paramospanaudojimo strategiją. • Šie principai – tai tarptautinis bendradarbiavimas, partnerystė,novatoriškų sprendimų paieška ir jų nuoseklus diegimas politikoje. • Tolesnio ES paramosprogramavimo metu bus nustatytos ir skatinamos konkrečios veiklų grupės ir iniciatyvos,numatančios taikyti EQUAL principus: pavyzdžiui, šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimo,socialinę atskirtį patiriančių grupių įtraukimo į darbo rinką srityse.

17. Programa EQUAL – viena iš keturių Europos Bendrijos (EB) iniciatyvų. Pagrindinė šios iniciatyvos užduotis užkoduota jos pavadinime (EQUAL angliškai reiškia „lygus“, „lygiateisis“). EQUAL ieško, išbando ir skatina naujus kovos būdus su visų formų diskriminacija ir nelygybe darbo rinkoje, kurią patiria tiek dirbantys, tiek darbo ieškantys asmenys. Ši iniciatyva numatyta Europos užimtumo ir kovos su diskriminacija strategijose. EQUAL iniciatyva sukurti novatoriškus lygių galimybių užtikrinimo metodus ir juos išbandyti praktikoje yra finansuojamos ir Europos Socialinio Fondo (ESF) ir nacionalinių biudžetų. EQUAL iniciatyvos yra įgyvendinamos visose Europos Sąjungos šalyse – su diskriminacija darbo rinkoje kovoja tiek senosios narės, tiek naujai prisijungusios valstybės.

18. Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL remiami projektai išbandė įvairius būdus padėti socialiai pažeidžiamiems žmonėms sugrįžti ir įsitvirtinti darbo rinkoje. • Ketverius metus 28 bendrijos, subūrusios per 170 organizacijų – valstybinių institucijų, savivaldybių, socialinių partnerių ir nevyriausybinių organizacijų, kūrė ir išbandė netradicinius integracijos į darbo rinką metodus. Kai kurių projektų patirtį galma taikyti sprendžiant socialiai pažeidžiamų grupių problemas ir tokiu būdu prisidėti prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos misijos – kurti kokybiško užimtumo galimybes, užtikrinti šeimos gerovę ir socialinę sanglaudą.

19. EQUAL iniciatyva turi 9 aiškius teminius prioritetus – nuo šeimos ir profesinio gyvenimo suderinimo iki pagalbos prieglobsčio prašytojų darbinei integracijai EQUAL įgyvendinimas yra paremtas šiais principais: • SUTEIKTI GALIMYBES. Tai svarbiausia EQUAL misija. Diskriminaciją patiriantys žmonės, kuriems kuriamos programos, yra aktyviai įtraukiami į projektų veiklą - jie dalyvauja kuriant ir vertinant veiklas lygiomis teisėmis su tais, kurie kuruoja programos įgyvendinimą. • NOVATORIŠKUMAS. EQUAL siekia integruoti pažangią naujovišką praktiką į bendrą darbo rinkos politiką. Inovacija (naujovė) – visiškai nauja arba ženkliai pakeista integracijos į darbo rinką koncepcija, kuri išbandoma nacionaliniu ar net tarptautiniu mastu. Naujove yra laikomas ir novatoriškos metodikos pritaikymas konkrečioje socialinėje terpėje. • PARTNERYSTĖ. EQUAL projektus įgyvendina vystymo bendrijos, o ne atskiros organizacijos. Į vystymo bendriją gali susiburti įvairios institucijos, įstaigos, organizacijos ar įmonės. Visas vystymo bendrijos nares vienija bendras siekis – sukurti konkrečios socialinės problemos sprendimą ir jį išbandyti praktikoje. • TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS. Siekdama dalyvauti EQUAL programoje, kiekviena vystymo bendrija užmezga kontaktus su panašią veiklą vykdančiomis užsienio bendrijomis. Taip keičiamasi valstybėse narėse įgyta patirtimi ir perimama pažangi jau išbandyta praktika. • POVEIKIS POLITIKAI. Pagrindinis EQUAL programos tikslas – daryti įtaką ir keisti užimtumo politiką vietos, nacionaliniu ir net ES lygmeniu. Iniciatyva pristato novatoriškus projektus politikos kūrėjams ir pagrindiniams suinteresuotiems asmenims.

20. EQUAL iniciatyvų įgyvendinimas vyksta trimis etapais I ETAPAS. Pirmasis EQUAL uždavinys – sukurti stabilias ir veiksmingas vystymo bendrijas bei jų veiklos strategijas. Vystymo bendrijos turėjo identifikuoti savo tikslus ir strategiją, pateikti išsamų veiklos planą kartu su biudžetu bei turėti bent po vieną partnerį kitoje ES valstybėje narėje. Lietuvoje pirmojo etapo metu buvo sukurtos 28 vystymo bendrijos. • II ETAPAS. Šiame etape vystymo bendrijos vykdė savo veiklą, o tiksliau, - dirbo su socialiai pažeidžiamomis grupėmis, bandydamos novatoriškai pažvelgti į šių grupių atskirties problemas ir ieškodamos naujų būdų, kaip įveikti šią atskirtį. Dalis socialiai pažeidžiamų gyventojų susiduria su neigiama visuomenės nuomone ir dėl to nesusiranda darbo, tuo tarpu kitiems tiesiog trūksta motyvacijos ir kvalifikacijos. Sprendimų, kaip išspręsti šias problemas ir ieškojo 28 vystymo bendrijos. • III ETAPAS. Šio etapo metu skleidžiama geroji patirtis, daromas poveikis nacionalinei politikai ir praktikai.

21. EQUAL teminiai tinklai • Vystymo bendrijos į teminius tinklus susibūrė III etape – taip projektai suvienijo jėgas, siekdami didesnio poveikio politikai ir praktikai. 28 projektai sudaro 5 teminius tinklus, kurių kiekvienas apima skirtingas darbo rinkos ir integracijos sritis bei socialiai pažeidžiamų asmenų grupes. • Teminis tinklas Nr. 1.PAŽEIDŽIAMO JAUNIMO INTEGRACIJA Į DARBO RINKĄ ARBA ANKSTYVOJO PASITRAUKIMO IŠ ŠVIETIMO SISTEMOS PREVENCIJA, REINTEGRACIJA Į ŠVIETIMO SISTEMĄ. • Teminis tinklas Nr. 2.NAUJŲ GALIMYBIŲ SUTEIKIMAS ASMENIMS, NEĮGIJUSIEMS DARBO RINKOJE PAKLAUSIOS KVALIFIKACIJOS AR JĄ PRARADUSIEMS IR TURINTIEMS SUNKUMŲ INTEGRUOTIS Į VISUOMENĘ IR DARBO RINKĄ. • Teminis tinklas Nr. 3.KOVA SU DISKRIMINACIJA VISUOMENĖJE IR DARBO RINKOJE. • Teminis tinklas Nr. 4.ŠEIMA IR DARBAS SUDERINAMI. • Teminis tinklas Nr. 5. TERITORINIŲ, TAUTINIŲ IR KITŲ BENDRUOMENIŲ KOMPLEKSINIŲ SOCIALINĖS ATSKIRTIES PROBLEMŲ SPRENDIMAS: BENDRUOMENIŲ KELIAS.

22. Teminis tinklas Nr. 1. PAŽEIDŽIAMO JAUNIMO INTEGRACIJA Į DARBO RINKĄ ARBA ANKSTYVOJO PASITRAUKIMO IŠ ŠVIETIMO SISTEMOS PREVENCIJA, REINTEGRACIJA Į ŠVIETIMO SISTEMĄ • 14-29 metų amžiaus socialiai pažeidžiamas jaunimas susiduria su ypatingomis problemomis visuomenėje ir darbo rinkoje. • EQUAL bendrijos sukūrė novatoriškus sprendimus, kaip šiuos jaunus žmones integruoti į visuomenę ir darbo rinką, kaip neleisti jiems per anksti pasitraukti iš švietimo sistemos arba grąžinti atgal į ją. Pagrindinis šio tinklo tikslas – skatinti diskusijas visuomenėje, siekti poveikio politikai ir praktikai sprendžiant pažeidžiamo jaunimo integracijos į visuomenę ir darbo rinką problemas. Vystymo bendrijos, priklausančios šiam teminiam tinklui:ž • "JAUNIMO UŽIMTUMO IR MOTYVACIJOS STIPRINIMAS („JUMS“)". Projektas ieškojo būdų, kaip padėti nedirbantiems ir nesimokantiems 16-25 metų jaunuoliams Vilniaus ir Alytaus apskrityse integruotis į švietimo sistemą bei darbo rinką, taip išsprendžiant jų socialinės atskirties problemas. • „Išeitis Tau“. Projektas siekė integruoti ar grąžinti į darbo rinką jaunas moteris, neturinčias profesinio išsilavinimo, darbinės motyvacijos ir įgūdžių. • Lietuvos jaunimo užimtumo tobulinimo vystymo bendrija. Ši bendrija rūpinosi iš švietimo sistemos iškritusiais, teistais ir priklausomais nuo psichotropinių medžiagų jaunais žmonėmis. Pagrindinis projekto tikslas – mažinti šių rizikos grupių socialinę atskirtį. • (VšĮ Viešosios politikos ir vadybos institutas; Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; Lietuvos jaunimo organizacijų taryba)

23. VYSTYMO BENDRIJA "IŠEITIS TAU" • Vadodovaujantis partneris- Jaunimo reikalų departamentas prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; • Kiti partneriai: Vilniaus darbo birža; • Kauno darbo birža; • Vilniaus pedagoginis universitetas; • Moterų informacinis centras; • Kauno moters užimtumo informacinis centras; • Dingusių žmonių šeimų paramos centras; • Pal. J. Matulaičio šeimos pagalbos centras; • VšĮ “Rafaelis“; • Kauno kartų namai; • Nevalstybinis vaikų darželis "Nendrė"; • VšĮ “Vilties žiedas“; • Vilniaus Arkivyskupijos Ekonomo tarnybos Amatų centras; • Socialinės tarnystės savanoriai; •  Vilniaus miesto ir apskrities verslininkų darbdavių konfederacija • (Portugalija„  Prancūzija, Lietuva)

24. VB projekto tikslinės grupės • jaunos moterys (16 – 25 m.);- gyvenančios Vilniaus ar Kauno apskrityse;- neturinčios profesinio išsilavinimo bei darbinės motyvacijos, turinčios menkus darbinius įgūdžius- atitinkančios bent vieną iš papildomų kriterijų:- laukiasi ar turi vaikų,- yra prekybos žmonėmis aukos,- neturi tėvų arba šiems atimtos ar apribotos tėvystės teisės,- dėl ankstyvaus nėštumo arba priverstinės prostitucijos jų atsisakė tėvai,- yra nebaigusios pagrindinių mokyklų.

25. VB projekto tikslas ir uždaviniai • TIKSLAS – išgryninti efektyviausius jaunų moterų, neturinčių profesinio išsilavinimo bei darbinės motyvacijos, turinčių menkus darbinius įgūdžius, patekimo ar grįžimo į darbo rinką paramos mechanizmo įrankius, kurie taptų pagrindu kuriant nacionlinį veiksmų ir priemonių įgyvendinimo planą.VB projekto uždaviniai: • Sukurti ir įdiegti patekimo ar grįžimo į darbo rinką paramos mechanizmą, jį išbandyti ir pritaikyti Vilniaus ir Kauno apskrityse, siekiant sumažinti neturinčių profesinių išsilavinimo bei darbinės motyvacijos, turinčių menkus darbinius įgūdžius jaunų moterų (16 - 25 m.) diskriminiaciją darbo rinkoje. • Įtakoti nacionalinę politiką, skleidžiant informciją apie projektą, teikiant atsakingoms valstybės institucijoms rekomendacijas dėl tikslinės grupės problemų darbo rinkoje įveikimo, siūlant naują integracijos į darbo rinką paramos mechanizmą.

26. Planuojami rezultatai • 1. Sukurta jaunų moterų integracijos į darbo rinką 3 dalių programa.2. Apie VB projektą informuota visuomenė (politikai, darbdaviai ir kt.).3. Pravesti individualūs pokalbiai apie galimybę dalyvauti projekte 70-čiai tikslinės grupės atstovų.4. Parengta 40 individualių darbo planų-sutarčių.5. Atlikta tikslinės grupės apklausa dėl profesijos poreikio, siekiant išsiaiškinti, kokius profesinius mokymus pasiūlyti.6. Įgyvendinti individualūs darbo planai – suorganizuoti motyvavimo, profesiniai ir parengimo įsidarbinimui mokymai.7. Įvertinta integracijos į darbo rinką programos įtaka dalyvių motyvacijos ir įgūdžių pokyčiams.8. Parengtos ir įgyvendintos 4 darbo su darbdaviais priemonės:8.1. Atliktas darbdavių požiūrio į tikslinę grupę tyrimas.8.2. Atlikta darbdavių apklausa, siekiant išsiaiškinti jų poreikius įvairių profesijų darbuotojams.8.3. Atlikta teisinės bazės, susijusios su lygių galimybių užtikrinimu tikslinės grupės atstovams, analizė.8.4. Suorganizuoti apskriti stalai Vilniaus ir Kauno apskričių darbdaviams.9. 3 darbdaviai įsitraukė į profesinio rengimo programos kūrimą.10. 40 tikslinės grupės atstovų įgijo praktinius darbo įgūdžius.11. Sukurta ir išvystyta „Galimybių laboratorijos“ veikla.12. Suformuotas sprendimų priėmimo komitetas kaip svarbiausias VB valdymo organas, suteikiantis galimybę lygiaverčiam partnerių bendradarbiavimui.13. Surengti seminarai (specialistams) apie projekto rezultatus ir galimybes juos taikyti platesnėje aplinkoje.14. Įgyvendintos tarptautinės partnerystės „MOTIVATION“ veiklos:14.1. Atliktas tikslinės grupės motyvacijos darbui tyrimas.14. 2. Suorganizuoti 4 bendri technikų susitikimai, kurių tikslas – bendrų kriterijų, metodų ir priemonių kūrimas ir įvertinimas.14.3. Suorganizuoti 3 tarptautinio bendradarbiavimo rezultatų pristatymai, kuriuose dalyvauja tikslinės grupės atstovai iš kiekvienos šalies.15. Įgyvendintos tarptautinės partnerystės „TINKLAS“ veiklos:15.1. Suorganizuoti 4 trijų dienų tarptautiniai susitikimai, kurių metu dirbo specialiųjų interesų grupės, priežiūros komitetas, organizuojami vizitai į priimančios šalies VB partnerių organizacijas.16. Atlikta patekimo ar grįžimo į darbo rinką paramos mechanizmo efektyvumo analizė.17. Parengtos rekomendacijos ir pasiūlymai valstybinėms institucijoms.18. Suorganizuotas 1 naujo patekimo ar grįžimo į darbo rinką paramos mechanizmo pristatymas suinteresuotiems vyriausybės, ministerijų, savivaldybės ir kt. institucijų atstovams.

27. Išvados: • Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama - skiriama parama iš specialių (vad. struktūrinių arba sanglaudos) fondų. Tikslas - nuosekliai mažinti socialinius ir ekonominius išsivystymo skirtumus tarp ES šalių narių, atskirų regionų ir socialinių grupių. • Šiai politikai skiriama daugiau kaip 1/3 ES biudžeto. ES socialinės ir ekonominės atskirties mažinimo raida tiesiogiai siejama su Europos integracijos plėtra. • ES paramą teikiantys fondai ir jų veiklos kryptys: • Europos regioninės plėtros fondas (ERPF) teikia regionams įvairią finansinę paramą. Fondas numato investicijas į gamybą, siekiant sukurti ir išsaugoti ilgalaikes darbo vietas, darbo vietų kūrimą bei paramą smulkiam ir vidutiniam verslui (įmonių konsultavimas, rinkos tyrimai, mokslo tyrimai), technologijų plėtrą. • Šio fondo paramą gauna 17 valstybių, kurių BVP vienam gyventojui yra mažesnis nei 75 proc. Sąjungos vidurkio. • Europos socialinis fondas (ESF) remia projektus, sprendžiančius socialines (pirmiausia užimtumo) problemas ir finansuoja švietimą ir profesinį mokymą, įsidarbinimo galimybių plėtrą, mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą, švietimo ir profesinio mokymo sistemų tobulinimą. • Sanglaudos fondas (SF) įsteigtas pagal Mastrichto sutartį, įsigaliojusią 1993 m. Sanglaudos fondo parama skiriama dideliems transporto ir aplinkos apsaugos projektams. Pagrindinis Lietuvos 2007–2013 m.ES paramos panaudojimo strategijos konvergencijos tikslui įgyvendinti tikslas-sparčiai gerinti sąlygas investuoti, dirbti ir gyventi Lietuvoje, kad ūkio augimo teikiamanauda pasiektų visus Lietuvos gyventojus. • Prioritetai: Žinių visuomenės plėtra,Konkurencingaekonomika, Sanglauda ir priimtinos gyvenimo kokybės užtikrinimas