1 / 14

Arūnas Gelūnas Lietuvos nacionalinės Bolonijos proceso ekspertų grupės narys 2008-04-15

Nacionalinis Bolonijos proceso seminaras studentams „Studijų kokybės užtikrinimas: studentų, akademikų ir darbdavių dialogas“ Studijų kokybė: tarpkultūriniai samprat ų skirtumai. Arūnas Gelūnas Lietuvos nacionalinės Bolonijos proceso ekspertų grupės narys 2008-04-15.

trina
Télécharger la présentation

Arūnas Gelūnas Lietuvos nacionalinės Bolonijos proceso ekspertų grupės narys 2008-04-15

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. Nacionalinis Bolonijos proceso seminaras studentams„Studijų kokybės užtikrinimas: studentų, akademikų ir darbdavių dialogas“Studijų kokybė: tarpkultūriniai sampratų skirtumai Arūnas Gelūnas Lietuvos nacionalinės Bolonijos proceso ekspertų grupės narys 2008-04-15

  2. Bolonijos procesas – tarptautinė, tarpkultūrinė, tarpinstitucinė ir tarpdisciplininė iniciatyva • Daroma prielaida, kad Bolonijos procesas, kaip matematika ar džiazas, lygiai tinkamas (ir turės teigiamos įtakos) visur, nepriklausomai nuo istorinio, kultūrinio ar politinio konteksto bei dalykinės-profesinės terpės

  3. Kalbant apie studijų kokybės užtikrinimą, daroma prielaida, kad studijų kokybės esamoje institucijoje nėra, ar kad ji nepakankamo lygio • Kyla priešstata tarp studijų kokybės kontrolės vykdymo ir studijų kokybės kultūros palaikymo. Funkcinį-instrumentinį kokybės diegimo modelį geidžiama keisti edukaciniu-evoliuciniu kokybės atpažinimo ir palaikymo modeliu

  4. Bolonijos proceso kontekste vyrauja dedukcinis požiūris į kokybę: pradžioje kokybė apibrėžiama, įteisinama dokumentais, o po to siekiama, kad tikrovė atitiktų sutartą kokybės sąvoką • “Amerikietiškasis modelis” (indukcinis) – kai rūpinamasi ryškiausių tam tikros mokslo/meno srities atstovų pritraukimu, skiriant jiems tinkamus išteklius ir sąlygas, ir darant prielaidą, kad jie ir sukurs kokybės terpę – laikomas netinkamu.

  5. Kalbant apie kokybę įvertintinas ir “aukštojo mokslo paradigmos” pasikeitimas:

  6. Jean-Francois Lyotard’o skirtis tarp modernybės ir postmodernybės:

  7. Akivaizdu, kad vykstant tokioms permainoms, akademikų, studentų ir darbdavių “kokybės” sampratos greičiau konfliktuos tarpusavyje nei harmoningai derės • Nebejotinas, “racionalus” kokybės apibrėžimas (besisiejantis su “tiesa”) praranda pozicijas prieš “lanksčią”, “kontekstinę” kokybės sampratą (kuri veikiau siejasi su “nauda”)

  8. Galimas daiktas, kad “naudos” modelis geriau prigis tradiciškai labiau į verslą orientuotų protestantiškojo arealo valstybių universitetuose, o katalikiškojo arealo ir pokomunistinės erdvės valstybės (labiau orientuotos į “vienos tiesos” modelį) patirs didesnių sunkumų atveriant universitetus permainoms. Jų “kokybės kultūros” sampratos gali smarkiai skirtis.

  9. Pokomunistinės ir post-totalitarinės valstybės veikiausiai patirs sunkumų ir kiekviename kontekste, kur svarbus fundamentalus pasitikėjimas: dėstytojų - studentais, studentų - dėstytojais, darbdavių - universitetais, profesūros - darbdaviais, valdžios atstovų - universitetais ir darbdaviais, studentų - studentais ir t.t. • Istoriškai patirtas socialinių saitų sutrūkinėjimas apsunkina tiek diskusiją pačioje pokomunistinėje visuomenėje dėl bendros kokybės sampratos, tiek diskusiją su atstovais valstybių, kuriose socialinės traumos nebuvo tokios gilios.

  10. Bendrą diskusiją apie kokybę apsunkina ir savotiškas neokolonijinis požiūris į aukštojo mokslo erdvę, kai teigiama, jog tikslinga būtų “Rytų Europos universitetuose ruošti bakalaurus, o magistrų ir daktarų rengimą palikti [turtingų] Vakarų Europos valstybių universitetams”

  11. Antra vertus, kultūrinių skirtumų akcentavimas ir pernelyg didelis studijų kokybės diskusijų politizavimas neretai tampa vangumo ir reformų vengimo priežastimi, gynybinės pozicijos vėliava. • “Kultūrinių skirtumų” argumentai neretai įšaldo permainas, sutrukdo žengti net pačius reikalingiausius žingsnius, dėl kurių reikalingumo sutaria diskutuojančiųjų dauguma.

  12. Kas gi išgelbės vieningos Europos švietimo erdvės studijų kokybę?

  13. Žvilgsnis į “geros praktikos” pavyzdžius už savo ribų – pvz., į švietimo institucijų bei jų finansavimo modelių įvairovę JAV ar didelio savųjų politinių ir finansinių elitų palaikymo susilaukiančią Azijos švietimo rinką • Plataus mąsto santaros siekis savojoje aplinkoje: diskusija tarp skirtingų interesų grupių (pvz.: tokios konferencijos kaip ši!) • Ryžtingi sprendimai, neužvilkinami painiose politinių permainų trajektorijose ir neįklampinami nuolat kintančiose žaidimo taisyklėse

  14. ačiū už jūsų kokybiškątarpkultūrinį dėmesį!

More Related