1 / 25

Atsargos - pagrindinės sąvokos

Atsargos - pagrindinės sąvokos. Atsargos – trumpalaikis turtas (žaliavos ir komplektuojamieji gaminiai, nebaigta gamyba, pagaminta produkcija bei pirktos prekės, skirtos perparduoti), kurį įmonė sunaudoja pajamoms uždirbti per vienerius metus arba per vieną įmonės veiklos ciklą.

tyler-hill
Télécharger la présentation

Atsargos - pagrindinės sąvokos

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. Atsargos - pagrindinės sąvokos Atsargos – trumpalaikis turtas (žaliavos ir komplektuojamieji gaminiai, nebaigta gamyba, pagaminta produkcija bei pirktos prekės, skirtos perparduoti), kurį įmonė sunaudoja pajamoms uždirbti per vienerius metus arba per vieną įmonės veiklos ciklą. Balansinė atsargų vertė – vertė, kuria atsargos yra parodytos balanse. Grynoji galimo realizavimo vertė – įvertinta pardavimo kaina, esant įprastoms verslo sąlygoms, atėmus įvertintas gamybos užbaigimo ir galimas pardavimo išlaidas. Įsigijimo (pasigaminimo) savikaina – sumokėta (mokėtina) pinigų ar pinigų ekvivalentų suma ar kito mainais atiduoto ar sunaudoto turto, kuris naudojamas įsigyjant ar gaminant turtą, vertė. Prekės – turtas, pirktas perparduoti, ir įmonės pagaminta produkcija, skirta parduoti. Veiklos ciklas – laikotarpis nuo veiklos procese naudojamų atsargų įsigijimo iki jų realizavimo už pinigus arba už lengvai pinigais paverčiamą priemonę.* (*9VAS “Atsargos”) Trumpalaikio turto apskaita

  2. Atsargų įkainojimo metodų klasifikavimas ATSARGŲ ĮKAINOJIMO METODAI Taikant FIFObūdą, daroma prielaida, jog pirmiausiai parduodamos arba sunaudojamos atsargos, kurios buvo įsigytos anksčiausiai, - tai reiškia, kad laikotarpio pabaigoje likusios atsargos buvo vėliausiai įsigytos ar pagamintos. Šį būdą rekomenduojama taikyti ir tais atvejais, kai negalima nustatyti, kurios atsargos buvo sunaudotos pirmiausiai. LIFO būdas gali būti taikomas tik tais atvejais, kai pirmiausiai parduodamos arba sunaudojamos vėliausiai įsigytos ar pagamintos atsargos, - tai reiškia, kad laikotarpio pabaigoje liekančios atsargos yra pirmiausiai įsigytos ar pagamintos. Jeigu atsargos sumaišytos ir neįmanoma atskirti, kurios įsigytos ar pagamintos pirmiau, jos gali būti įkainojamos taikant svertinio vidurkio būdą. Taikant šį būdą, atsargų savikaina nustatoma pagal atsargų vienetų laikotarpio pradžioje ir per visą laikotarpį įsigytų ar pagamintų panašių atsargų vienetų kainų svertinį vidurkį. Vidurkis gali būti apskaičiuojamas periodiškai arba gavus kiekvieną naują atsargų partiją (pagal aplinkybes kiekvienoje įmonėje, atsižvelgiant į atsargų naudojimo būdą). Konkrečiam tikslui gaminamų stambių vienetinių atsargų, prekių ir teikiamų paslaugų savikaina gali būti nustatoma taikant konkrečių kainų būdą. Taikant šį būdą, konkretūs atsargų vienetai turi būti įvertinami jų savikaina. Konkrečių kainų būdas gali būti taikomas konkretiems projektams skirtoms atsargoms. Šis būdas netaikomas, jeigu yra daug atsargų vienetų, kurie gali būti lengvai keičiami vieni kitais. Trumpalaikio turto apskaita

  3. Atsargų įkainojimo pavyzdys Pradinė sąlyga Trumpalaikio turto apskaita

  4. Atsargų įkainojimas FIFO metodu Trumpalaikio turto apskaita

  5. Atsargų įkainojimas LIFO metodu Trumpalaikio turto apskaita

  6. Atsargų įkainojimas svertinio vidurkio metodu Trumpalaikio turto apskaita

  7. Atsargų įkainojimas konkrečių kainų metodu Trumpalaikio turto apskaita

  8. Atsargų apskaitos būdai ATSARGŲ APSKAITOS BŪDAI Taikant nuolat apskaitomų atsargų būdą, buhalterinės apskaitos sąskaitose registruojama kiekviena su atsargų sunaudojimu arba pardavimu susijusi operacija. Įsigijus prekes, registruojama: D 2014 Prekės, skirtos perparduoti K 27 Pinigai (pervedant grynus pinigus); K 443 Skolos tiekėjams (perkant skolon). Taikant periodiškai apskaitomų atsargų būdą, atsargų likučių savikaina ir parduotų prekių savikaina buhalterinės apskaitos sąskaitose užregistruojama ataskaitinio laikotarpio pabaigoje atlikus atsargų likučių inventorizaciją. Trumpalaikio turto apskaita

  9. Atsargų apskaitos būdai Periodiškai apskaitomo atsargų būdo alternatyvos I būdas (kai atsargų sąskaitoje registruojamas jų likutis ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje ir likučių pokyčio apskaitai atskira sąskaita neskiriama) D 6000 Parduotų prekių savikaina (pradinio likučio suma) K 201 Atsargos D 201 Atsargos (likučio laikotarpio pabaigoje suma) K 6000 Parduotų prekių savikaina D 6000 Parduotų prekių savikaina (visa per laikotarpį užregistruotų pirkimų suma) K 6002 Pirkimai D 390 Suvestinės sąskaitos (uždaroma parduotų prekių savikainos sąskaita) K 6000 Parduotų prekių savikaina II būdas (kai atsargų sąskaitoje registruojamas jų likutis ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje bei likučių pokytis; likučių pokyčių apskaitai skiriama atskira sąskaita) D 6005 Atsargų padidėjimas / sumažėjimas (atsargų likučių sumažėjimo suma) K 201 Atsargos arba D 201 Atsargos K 6005 Atsargų padidėjimas / sumažėjimas (atsargų likučių padidėjimo suma) D 6000 Parduotų prekių savikaina (visa per laikotarpį užregistruotų pirkimų suma) K 6002 Pirkimai D 6000 Parduotų prekių savikaina (uždaroma atsargų padidėjimo /sumažėjimo sąskaita) K 6005 Atsargų padidėjimas / sumažėjimas arba D 6005 Atsargų padidėjimas / sumažėjimas K 6000 Parduotų prekių savikaina (uždaroma atsargų padidėjimo / sumažėjimo sąskaita) D 390 Suvestinės sąskaitos (uždaroma parduotų prekių savikainos sąskaita) K 6000 Parduotų prekių savikaina Trumpalaikio turto apskaita

  10. Atsargų registravimas apskaitoje Įsigytos (pasigamintos) atsargos registruojamos apskaitoje įvertinus jas įsigijimo (pasigaminimo) savikaina. Sudarant finansinę atskaitomybę, atsargų įsigijimo (pasigaminimo) savikaina palyginama su tų pačių atsargų grynąja galimo realizavimo verte finansinės atskaitomybės sudarymo dieną. Jeigu grynoji galimo realizavimo vertė yra mažesnė už įsigijimo (pasigaminimo) savikainą, atsargos nukainojamos iki jų grynosios galimo realizavimo vertės, o skirtumas nurašomas į ataskaitinio laikotarpio veiklos sąnaudas. Trumpalaikio turto apskaita

  11. Pagamintų per ataskaitinį laikotarpį atsargų (produkcijos) savikainą sudaro Atsargų pasigaminimo savikaina Tiesioginės gamybos išlaidos Netiesioginės gamybos išlaidos Tiesioginės gamybos išlaidos – išlaidos, kurias be žymių sąnaudų galima tiesiogiai priskirti gaminamai produkcijai. Netiesioginės gamybos išlaidos – netiesiogiai su produkcijos gamyba susijusios išlaidos. Pagalbinių žaliavų (medžiagų) išlaidos apima produkcijos gamybos metu sunaudotas žaliavas (medžiagas), kurios siejasi su gamyba, bet į gaminio sudėtį tiesiogiai neįeina, arba, nors ir yra gaminio sudedamoji dalis, nėra tokios reikšmingos, kad galėtų būti priskirtos prie pagrindinių. Pagrindinių žaliavų (medžiagų) išlaidos apima produkcijos gamybos metu sunaudotas žaliavas (medžiagas) ar komplektuojamuosius gaminius, kurie sudaro materialųjį produkcijos pagrindą arba įeina į gaminių sudėtį ir be žymių sąnaudų gali būti priskirti konkretiems gaminiams ar jų grupėms. Netiesioginio darbo užmokesčio išlaidos apima tiesiogiai su produkcijos gamyba nesusijusių, bet sudarančių sąlygas gamybai vykti darbuotojų atlyginimų ir socialinio draudimo įmokų sumas. Tiesioginio darbo užmokesčio išlaidos apima darbuotojų, tiesiogiai dalyvaujančių produkcijos gamyboje, atlyginimų bei socialinio draudimo įmokų sumas, kurios be žymių sąnaudų gali būti priskirtos konkretiems gaminiams ar jų grupėms. Kitos netiesioginės gamybos išlaidos apima išlaidas, kurių ryšys su gaminamomis prekėmis negali būti tiesiogiai nustatytas. Apskaitoje jos pripažįstamos taikant paskirstymo būdus. Trumpalaikio turto apskaita

  12. Atsargų pirkimo kaina Atsargų įsigijimo savikainą sudaro pirkimo kaina, pakoreguota atlikto pirktų atsargų nukainojimo ir gautų nuolaidų sumomis. Jeigu atsargos parduotos – koreguojama parduotų prekių savikaina, mažinant ją nuolaidų ir nukainojimo suma. Jeigu atsargos dar neparduotos – koreguojama atsargų įsigijimo savikaina, mažinant ją nuolaidų ir nukainojimo suma, tenkančia neparduotoms atsargoms. Tačiau jei to padaryti neįmanoma arba netikslinga ir jei sumos reikšmingai neiškraipytų finansinės atskaitomybės, koreguojama parduotų prekių savikaina, tokiu būdu, kaip koreguojama parduotų prekių savikaina. Trumpalaikio turto apskaita

  13. Atsargų įsigijimo savikaina Atsargų įsigijimo savikainą sudaro pirkimo kaina Pirkimo metu žinomas bei taikytas nuolaidas - + Importo muitai, akcizai bei kiti negrąžintini mokesčiai + Pristatymo išlaidos (krovimas, vežimas, draudimas pervežimo metu ir pan.) + Atsargų paruošimo naudoti išlaidos (išpakavimas ir kiti darbai, atliekami, kad atsargas būtų galima naudoti pagal tiesioginę paskirtį) Trumpalaikio turto apskaita

  14. PVM įskaitymas į atsargų savikainą Pridėtinės vertės mokestis Išimtys Neįskaitomas į atsargų savikainą Įskaitomas į atsargų savikainą, kai šis mokestis negrąžintinas, o jo pripažinimas ataskaitinio laikotarpio veiklos sąnaudomis reikšmingai iškraipytų įmonės veiklos rezultatus. Trumpalaikio turto apskaita

  15. Grynoji galimo realizavimo vertė 1 Atsargų savikaina ataskaitinio laikotarpio pabaigoje gali būti didesnėuž jų grynąją galimo realizavimo vertę, jeigu atsargos buvo sugadintos, visiškai arba iš dalies paseno, jų pardavimo kaina nukrito ar išaugo įvertintos gamybos baigimo arba pardavimo išlaidos. Todėl atliekamas atsargų nukainojimas iki grynosios galimo realizavimo vertės, kad turto balansinė vertė neviršytų sumos, kurią tikimasi gauti pardavus arba sunaudojus šį turtą įprastinio įmonės veiklos ciklo metu. Atsargos paprastai nukainojamos iki grynosios galimo realizavimo vertės pagal kiekvieną atsargų vienetą. Tam tikrais atvejais gali būti tikslinga sugrupuoti panašius ar susijusius atsargų vienetus. Atsargos negali būti nukainojamos tokiomis grupėmis kaip, pavyzdžiui, visa pagaminta produkcija arba visos atsargos, kurios skirtos tam tikrai pramonės šakai ar laikomos tam tikroje geografinėje zonoje. Trumpalaikio turto apskaita

  16. Informacijos atskleidimas finansinėje atskaitomybėje • Finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte turi būti atskleista: • atsargoms vertinti taikyta apskaitos politika ir savikainos nustatymo būdas; • bendroji balansinė atsargų vertė ir balansinė vertė pagal atsargų rūšis; • grynąja galimo realizavimo verte įtrauktų į apskaitą atsargų balansinė vertė; • nukainojimo iki grynosios galimo realizavimo vertės suma; • bet kurio nukainojimo atstatymo suma, aplinkybės ar įvykiai, dėl kurių buvo • atstatytas atsargų nukainojimas; • įkeistų atsargų balansinė vertė; • atsargos, esančios pas trečiuosius asmenis; • jei apskaitoje buvo taikomas LIFO būdas, atsargos turi būti pateikiamos • įkainotos LIFO būdu ir FIFO būdu arba grynąja galimo realizavimo verte • (atsižvelgiant į tai, kuri yra mažesnė), taip pat parodomas šių verčių skirtumas. Trumpalaikio turto apskaita

  17. Pirkėjų įsiskolinimo apskaitos pavyzdys 1 Įmonė A pardavė įmonei B prekių skolon už 1000Lt: D 2411 Pirkėjai – 1000Lt; K 500 Pardavimų pajamos – 1000Lt. Įmonė B apmokėjo: D 27 Pinigai – 1000Lt; K 2411 Pirkėjai – 1000Lt. Abejotinų skolų dydžio apskaičiavimas • Kai žinomas konkretus pirkėjas, kuris neatsiskaitys, į abejotinas skolas perkeliama konkretaus pirkėjo skola ar jos dalis. 2. Netiesioginiai ataskaitinio laikotarpio abejotinų skolų dydžio apskaičiavimo metodai yra šie: • procentų nuo neto pardavimų pajamų (pelno ataskaitos) - jį taikant abejotinos skolos numatomos atsižvelgiant į pardavimų skolon apimtį ir į tai, kiek pirkėjų skolų buvo nesumokėta ankstesniais laikotarpiais. • skolų amžiaus (balanso) - jį taikant abejotinų skolų sąnaudos nustatomos pagal pirkėjų įsiskolinimų terminus, sudarant skolų amžiaus lenteles. Trumpalaikio turto apskaita

  18. Pirkėjų įsiskolinimo apskaitos pavyzdys 2 Procentų nuo neto pardavimų pajamų (pelno ataskaitos) būdas: Įmonės A paskutinių 5 metų skolų analizė, 20X6m. pirkėjų skolos sudarė 14000Lt: Metų pabaigoje perkeliama abejotinų skolų dalis: D 2419 Abejotinos pirkėjų skolos – 415.80Lt(14000Lt*2.97proc.); K 2411 Pirkėjai – 415.80Lt. Gavus pranešimą, kad įmonei C paskelbtas bankrotas ir 200Lt ši įmonė negrąžins: D 6117 Abejotinų skolų sąnaudos – 200Lt; K 2419 Abejotinos pirkėjų skolos – 200Lt. Jei likusi abejotinų skolų dalis apmokama: D 27 Pinigai – 215.80Lt; K 2419 Abejotinos pirkėjų skolos – 215.80Lt. Trumpalaikio turto apskaita

  19. Pirkėjų įsiskolinimo apskaitos pavyzdys 3 Jei 20X8m. įmonė C netikėtai apmoka skolą: D 27 Pinigai – 200Lt; K 2419 Abejotinos pirkėjų skolos – 200Lt; Ir D 2419 Abejotinos pirkėjų skolos – 200Lt; K 6117 Abejotinų skolų sąnaudos – 200Lt. Skolų amžiaus (balanso) būdas: Įmonės A pirkėjų skolų analizė: Trumpalaikio turto apskaita

  20. Pirkėjų įsiskolinimo apskaitos pavyzdys 4 Remiantis savo patirtimi, įmonė A sudarė beviltiškų skolų apskaičiavimo lentelę: Korespondencijos išlieka tokios pačios. Trumpalaikio turto apskaita

  21. Operacijų užsienio valiuta apskaita 1 Sandoris užsienio valiuta pirminio pripažinimo metu turi būti įvertinamas finansinės atskaitomybės valiuta pagal sandorio dienos valiutos kursą. Pavyzdys: Įmonė A kovo 03d. nusipirko skolon prekių už 5000USD. Pirkimo dieną oficialus lito ir USD kursas buvo 3,00Lt už 1 USD. Įmonė balandžio 08d. už atsargas atsiskaitė, kai kuras buvo 3,20Lt už 1USD. Kovo 03d.: D 2014 Prekės, skirtos perparduoti / 6002 Pirkimai – 15000Lt; K 443 Skolos tiekėjams – 15000Lt. Balandžio 08d.: D 443 Skolos tiekėjams – 15000Lt; D 636 Neigiama valiutų kursų pasikeitimo įtaka – 1000Lt; K 271 Sąskaitos bankuose – 16000Lt. Įmonė kovo 03d. sumokėjo avansą 5000USD. Avanso mokėjimo dieną: 1USD – 3Lt. Prekių pirkimas įformintas balandžio 08d.. Pirkimo dieną: 1USD – 3,20Lt. Kovo 03d.: D 2021 Išankstiniai apmokėjimai tiekėjams – 15000Lt; K 271 Sąskaitos bankuose – 15000Lt. Balandžio 08d.: D 2014 Prekės, skirtos perparduoti / 6002 Pirkimai – 16000Lt; K 2021 Išankstiniai apmokėjimai tiekėjams – 15000Lt; K 536 Teigiama valiutų kursų pasikeitimo įtaka – 1000Lt. Trumpalaikio turto apskaita

  22. Operacijų užsienio valiuta apskaita 2 Komandiruotės išlaidos, padarytos užsienio valiuta, įvertinamos finansinės atskaitomybės valiuta, taikant išvykimo į komandiruotę dieną galiojantį valiutos kursą. Pavyzdys: Įmonės A vadybininkui gegužės 02d. Išduotas 500USD avansas 4 dienų komandiruotei, darbuotojas išvyko į komdiruotę gegužės 06d. (tarkim, 1USD – 2,90Lt). Išmokėta valiuta apskaitoje įvertinama avanso sumokėjimo dienos kursu (tarkim, 1USD – 3Lt): D 2435 Atskaitingi asmenys – 1500Lt; K 272 Kasa – 1500Lt. Gegužės 10d. grįžo iš komandiruotės, pateikė išlaidas patvirtinančius dokumentus ir grąžino nepanaudotą avanso likutį 30USD. Komandiruotės išlaidos įvertinamos išvykimo į komandiruotę dieną galiojančių valiutos kursu: D 615 Kitos administracinės sąnaudos – 1363Lt (470USD*2,90Lt); K 2435 Atskaitingi asmenys – 1363Lt. Nepanaudoto avanso likutis įvertinamas komandiruotės išlaidas patvirtinančių dokumentų pateikimo dienos valiutos kursu (gegužės 10d., tarkim 1USD – 2,70Lt): D 272 Kasa – 81Lt (30USD*2,70Lt); D 636 Neigiama valiutų kursų pasikeitimo įtaka – 56Lt (470USD*(3Lt-2,90Lt)0,10Lt+30USD*(3Lt-2,70Lt)0,30Lt); K 2435 Atskaitingi asmenys – 137Lt (1500Lt – 1363Lt). Trumpalaikio turto apskaita

  23. Kitų operacijų užsienio valiuta pavyzdžiai 1 Pavyzdžiuose naudojamas sąlyginis valiutos vienetas (SVV). 1. PVZ.: Įmonė A pardavė prekių už 100SVV (1SVV – 4Lt): D 2411 Pirkėjai – 400Lt; K 500 Pardavimų pajamos – 400Lt. Arba sumokėjo avansu už prekes 100SVV: D 2021 Išankstiniai apmokėjimai tiekėjams – 400Lt; K 2711 Valiutinė SVV sąskaita banke – 400Lt. Ketvirčio pabaigoje, sudarant tarpinę finansinę atskaitomybę, 1SVV – 4.50Lt: D 2411 Pirkėjai arba 2021 Išankstiniai apmokėjimai tiekėjams – 50Lt; K 536 Teigiama valiutos kurso pasikeitimo įtaka – 50Lt. Kito ketvirčio pabaigoje, sudarant tarpinę finansinę atskaitomybę, 1SVV – 3.50Lt: D 636 Neigiama valiutos kurso pasikeitimo įtaka – 50Lt; K 2411 Pirkėjai arba 2021 Išankstiniai apmokėjimai tiekėjams – 50Lt. 2. PVZ.: Įmonė A įsigijo prekių už 100SVV (1SVV – 4Lt): D 2014 Prekės, skirtos perparduoti arba 602 Pirkimai – 400Lt; K 443 Skolos tiekėjams – 400Lt. Ketvirčio pabaigoje, sudarant tarpinę finansinę atskaitomybę, 1SVV – 3.50Lt: D 443 Skolos tiekėjams – 50Lt; K 536 Teigiama valiutos kurso pasikeitimo įtaka – 50Lt. Kito ketvirčio pabaigoje, sudarant tarpinę finansinę atskaitomybę, 1SVV – 4.50Lt: D 636 Neigiama valiutos kurso pasikeitimo įtaka – 50Lt; K 443 Skolos tiekėjams – 50Lt. Trumpalaikio turto apskaita

  24. Kitų operacijų užsienio valiuta pavyzdžiai 2 3. PVZ.: Įmonė A įsigijo kompiuterį iš įmonės B už 1000SVV (1SVV – 4Lt): D 1230 Įranga- įsigijimo savikaina – 4000Lt; K 443 Skolos tiekėjams – 4000Lt. Įmonė A sumokėjo įmonei B, mokėjimo dieną 1SVV – 4.50Lt: D 636 Neigiama valiutos kurso pasikeitimo įtaka – 500Lt; D 443 Skolos tiekėjams – 4000Lt; K 2711 Valiutinė SVV sąskaita – 4500Lt. Įmonė A sumokėjo įmonei B, mokėjimo dieną 1SVV – 3.50Lt: D 443 Skolos tiekėjams – 4000Lt; K 536 Teigiama valiutos kurso pasikeitimo įtaka – 500Lt; K 2711 Valiutinė SVV sąskaita – 3500Lt. 4. PVZ.: Įmonė A apmokėjo įmonei B avansu už kompiuterį: D 2021 Išankstiniai apmokėjimai tiekėjams – 4000Lt; K 2711 Valiutinė SVV sąskaita – 4000Lt. Įmonė B perdavė įmonei A kompiuterį 1SVV – 4.50Lt: D 1230 Įranga - įsigijimo savikaina – 4500Lt; K 536 Teigiama valiutos kurso pasikeitimo įtaka – 500Lt; K 2021 Išankstiniai apmokėjimai tiekėjams – 4000Lt. Įmonė B perdavė įmonei A kompiuterį 1SVV – 3.50Lt: D 1230 Įrangos - įsigijimo savikaina – 3500Lt; D 636 Neigiama valiutos kurso pasikeitimo įtaka – 500Lt; K 2021 išankstiniai apmokėjimai tiekėjams – 4000Lt. Trumpalaikio turto apskaita

  25. Kitų operacijų užsienio valiuta pavyzdžiai 3 5. PVZ.: Įmonė A pardavė prekių už 100SVV (1SVV – 4Lt) įmonei B: D 2411 Pirkėjai – 400Lt; K 500 Pardavimų pajamos – 400Lt. Įmonė B sumokėjo skolą (1SVV – 3.50Lt): D 2711 Valiutinė SVV sąskaita – 350Lt; D 636 Neigiama valiutos kurso pasikeitimo įtaka – 50Lt; K 2411 Pirkėjai – 400Lt. Įmonė B sumokėjo skolą (1SVV – 4.50Lt): D 2711 Valiutinė SVV sąskaita – 450Lt; K 536 Teigiama valiutos kurso pasikeitimo įtaka – 50Lt; K 2411 Pirkėjai – 400Lt. 6. PVZ.: Įmonė B sumokėjo avansu už prekes įmonei A (1SVV – 4Lt): D 2711 Valiutinė SVV sąskaita – 400Lt; K 444 Gauti išankstiniai apmokėjimai – 400Lt. Įmonė A pardavė prekes įmonei B (1SVV – 3.50Lt): D 444 Gauti išankstiniai apmokėjimai – 400Lt; K 536 Teigiama valiutos kurso pasikeitimo įtaka – 50Lt; K 500 Pardavimų pajamos – 350Lt. Įmonė A pardavė prekes įmonei B (1SVV – 4.50Lt): D 444 Gauti išankstiniai apmokėjimai – 400Lt; D 636 Neigiama valiutos kurso pasikeitimo įtaka – 50Lt; K 500 Pardavimų pajamos – 450Lt. Trumpalaikio turto apskaita

More Related