KLAIPĖDOS RAJONO IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ GYVENSENOS IR SVEIKATOS TYRIMO REZULTATŲ PRISTATYMAS

1. KLAIPĖDOS RAJONO IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ GYVENSENOS IR SVEIKATOS TYRIMO REZULTATŲ PRISTATYMAS Egidija Martinkutė Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė 2009 m.balandžio 27 d. Gargždai

2. ŠEIMA–pagrindinė visuomenės ląstelė ir natūrali visų jos narių, ypač vaikų, augimo ir gerovės aplinka. Šeima yra viena svarbiausių institucijų, kurioje galima sėkmingai ugdyti ir stiprinti vaikų sveikatą, skiepijant sveikos gyvensenos įgūdžius. TĖVAI – pirmieji vaiko sveikatos ugdytojai, jiems tenka pagrindinė atsakomybė už vaiko vystymąsi ir auklėjimą. Už vaikų sveikatą taip pat atsakingi PEDAGOGAI IR VISUOMENĖ.

3. Mokslininkai, tyrinėjantys vaikų sveikatą, pastaraisiais metais pastebi, kad šalyje mažėja geros sveikatos vaikų, o daugėja turinčių įvairių sveikatos sutrikimų ir sergančių lėtinėmis ligomis. Įvairių ligų rizikos veiksniai nustatomi vis jaunesnio amžiaus vaikams. Dauguma rizikos veiksnių yra susiję su gyvenimo būdu, įpročiais, kurie formuojasi vaikystėje ir paauglystėje. Vaikai gyvensenos sampratą pradeda kurti jau ankstyvojoje vaikystėje, bendraudami su jiems artimais žmonėmis. Profilaktika, pradėta vaikams ir paaugliams, yra perspektyviausia priemonė mažinti gyventojų sergamumą, mirtingumą ir nedarbingumą. Vaikų sveikata šiandien

4. Tyrimo tikslas – įvertinti Klaipėdos rajono ikimokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ypatybes.• Tyrimas atliktas 2008 m. pabaigoje – 2009 m. pradžioje. • Tyrime dalyvavo 13 Klaipėdos rajono ikimokyklinio ugdymo įstaigų.• Tyrimas atliktas anoniminės anketinės apklausos būdu. • Iš viso buvo apklausti 635 3-7 metų amžiaus vaikų tėveliai.• Apklausta 52 proc. berniukų ir 48 proc. mergaičių tėvų. Šis tyrimas yra vienas iš Klaipėdos r. sav. visuomenės sveikatos stebėsenos 2007-2011 m. programos uždavinių.

5. Demografinę padėtį Fizinį aktyvumą Mitybą Eismo saugą Sveikatos vertinimą Burnos higieną Svorio vertinimą Tyrimo klausimynas susideda iš klausimų apie:

6. Pakankamas judėjimo aktyvumas yra vienas iš svarbiausių lėtinių neinfekcinių ligų ir nutukimo profilaktikos veiksnių, geresnės gyvenimo kokybės pagrindas. Pastaruoju metu visame pasaulyje pastebimas mažėjantis vaikų fizinis aktyvumas. Nepakankamas vaiko fizinis aktyvumas ir netinkama mityba gali būti antsvorio bei nutukimo priežastimi. Fizinis aktyvumas

7. Fizinis aktyvumas Kiek minučių vidutiniškai per dieną vaikai vaikšto pėsčiomis lauke?

8. Fizinis aktyvumas Ar dažnai vaikai mankštinasi? Lietuvoje 2007 m. atlikto tarptautinio šeimų gyvensenos tyrimo duomenimis, apie pusės ikimokyklinukų fizinis aktyvumas yra nepakankamas, t. y. jie iš viso nesimankština (41,4 proc.) ar mankštinasi retai (12,5 proc.)

9. Fizinis aktyvumas Mankštinimosi dažnispagal vaikų amžių p=0,00

10. Sveika mityba padeda saugoti ir stiprinti sveikatą, išvengti daugelio ligų, ji yra sveikatos pagrindas. Tinkamas maistas yra būtinas vaiko augimui, vystymuisi, gerai sveikatai, fiziniam aktyvumui palaikyti. Labai svarbu nuo pat mažens formuoti sveikos mitybos įpročius. Mityba

11. Mityba Kaip dažnai vaikai pusryčiauja?

12. Mityba Į puodelį arbatos dedamo cukraus kiekis atitinkamo amžiaus vaikams p=0,00

13. Mityba Vaikai vartoja nepakankamai daržovių! Kaip dažnai vaikai valgo daržoves? Lietuvoje 2007 m. atlikto tarptautinio šeimų gyvensenos tyrimo duomenimis, bent kartą per dieną šviežių daržovių valgė du trečdaliai ikimokyklinio amžiaus vaikų.

14. Mityba Kaip dažnai vaikai valgo vaisius ir / arba uogas?

15. Mityba Kaip dažnai vaikai valgo saldumynus?

16. Mityba Kaip dažnai vaikai geria kokakolą ir kitus gazuotus saldžius gėrimus?

17. Mityba Kiek vidutiniškai stiklinių pieno per savaitę išgeria vaikas?

18. Mityba Kokius riebalus tėvai dažniausiai naudoja vaiko maisto gaminimui?

19. Mityba Ar tėvai papildomai deda druskos į vaikui paruoštą maistą?

20. Eismo sauga Ar veždami vaiką automobiliu tėvai naudoja specialias vaikiškas saugos kėdutes ir saugos diržus?

21. Eismo sauga Ar vaikai naudoja šviesos atšvaitus eidami neapšviesta gatve ar keliu tamsiu paros metu?

22. Eismo sauga Berniukų ir mergaičių atšvaitų, einant tamsiu paros metu, naudojimo dažnis p=0,009

23. Sveikatos vertinimas Kaip tėvai apibūdina savo vaiko sveikatą?

24. Sveikatos vertinimas Sveikatos vertinimas ir vaikų mankštinimosi dažnis p=0,015

25. Sveikatos vertinimas Vaiko sveikatos vertinimas ir apsilankymų pas gydytoją per pastaruosius 12 mėn. dėl vaiko ligos skaičius p=0,00

26. Sveikatos vertinimas Vaikų apsilankymų pas gydytoją per pastaruosius 12 mėn. dėl ligos skaičius pagal vaikų amžių p=0,00

27. Burnos higiena Vaikų burnos higiena nėra gera! Ar dažnai vaikai valosi dantis šepetėliu ir pasta? Kauno medicinos universiteto Burnos priežiūros ir vaikų odontologijos klinikos atliktos apklausos duomenimis, 2 kartus per dieną dantis valo 39 proc. vaikų, 1 kartą per dieną – 46,5 proc., niekada – 0,5 proc.

28. Burnos higiena Vaikų dantų valymosi dažnis pagal amžių p=0,000

29. Burnos higiena Vaikų dantų valymosi dažnis ir apsilankymai pas dantų gydytoją per pastaruosius 12 mėn. p=0,002

30. Burnos higiena Per pastaruosius 12 mėn. pas dantų gydytoją apsilankiusių vaikų dalis (proc.) nuo visų vaikų pagal amžių p=0,00

31. Burnos higiena Berniukų ir mergaičių lankymasis pas dantų gydytoją p=0,05

32. Burnos higiena Vaikų dantų valymasis ir sveikatos vertinimas p=0,001

33. Svorio vertinimas Ar vaikai turi antsvorio? Lietuvos mokslininkai (Dailidienė, 2000; Zaborskis ir kt., 2001) nustatė, kad 6 proc. ikimokyklinukų turi antsvorio.

34. Trečdalio ikimokyklinukų fizinis aktyvumas nėra pakankamas. Kuo jaunesnio amžiaus vaikai, tuo jie mankštinasi rečiau. Vaikai vartoja nepakankamai daržovių ir vaisių, geria nepakankamai pieno. Kuo vyresni vaikai, tuo jie geria saldesnę arbatą. Tėvai nepakankamai rūpinasi savo vaikų saugumu važiuojant automobiliu. Beveik pusė ikimokyklinio amžiaus vaikų vaikščiojant tamsiu paros metu visai nenaudoja atšvaitų arba juos naudoja tik kartais. Trys ketvirtadaliai tėvų savo vaikų sveikatą vertina kaip gerą ar labai gerą. Sveikatos vertinimas priklausė nuo tokių veiksnių kaip mankštinimosi, dantų valymo ir apsilankymų pas gydytoją dėl ligos dažnis. Ikimokyklinukų burnos higiena nėra gera. Daugiau kaip kartą per dieną dantis valosi tik trečdalis vaikų ir kuo jie jaunesnio amžiaus, tuo tą daro rečiau. Kuo jaunesni vaikai, tuo jie pas odontologą lankosi rečiau. Dažniau ten eina mergaitės nei berniukai. Išvados

35. “Sveikiausios” ikimokyklinio ugdymo įstaigos vertinimo kriterijai: Mankštinimosi dažnis Vaikščiojimo pėsčiomis lauke trukmė Pusryčiavimo dažnis Daržovių valgymo dažnis Saldžių gazuotų gėrimų gėrimo dažnis Greito maisto produktų vartojimo dažnis Išgeriamo pieno kiekis Naudojamų riebalų rūšis Druskos vartojimo kiekis Saugos kėdučių ir saugos diržų naudojimo dažnis Atšvaitų naudojimo dažnis Susižeidimų dažnis Vaiko sveikatos vertinimas Dantų valymosi dažnis Lankymosi pas gydytoją dėl ligos dažnis “Sveikiausios” Klaipėdos r. ikimokyklinio ugdymo įstaigos

36. Veiviržėnų vaikų darželis Kvietinių mokykla-darželis Kretingalės vaikų lopšelis-darželis Dovilų vaikų lopšelis-darželis “Kregždutė” Agluonėnų vaikų lopšelis-darželis “Nykštukas” “Sveikiausios” Klaipėdos r. ikimokyklinio ugdymo įstaigos

37. Geresnių sveikatinimo rezultatų pasiekiama tada, kai daugiau dėmesio sveikatos klausimams skiria vaikų darželis, vėliau mokykla, o nuolat – šeima ir visuomenė.

38. AČIŪ UŽ DĖMESĮ