Projektas “Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos plėtra”

1. Projektas “Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos plėtra” Stažuotė Suomijoje Gytautas Damijonaitis Roma Sausaitienė

2. Bendroji informacija apie stažuotę: • Laikas - 2012 m. sausio 22 – 28 dienos. • Tikslas – išsamiai susipažinti su Suomijos pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sistema ir jos ypatumais. • Dalyviai – 12 asmenų – švietimo centrų, mokytojųasociacijų, Švietimo ir mokslo ministerijos, Ugdymo plėtotės centro atstovai.

3. Suomijoje aplankytos institucijos: • Espoo Hosmarinpuisto mokykla /darželis • Helsinkio universitetas/mokytojų ruošimo centras • Vantaa miesto švietimo departamentas • Suomijos nacionalinė švietimo taryba • Helsinkio universitetas, Palmenia tęstinio mokymo centras • Suaugusiųjų mokymo centras • Ruusutorppa mokykla (Montessori)

4. Bendrai Švietimo pakopų sistema yra panaši į Lietuvos, didesni skirtumai: Iki 6 klasės mokosi kartu, Pirmųjų kelių metų (o taip pat ir vėliau) mokymosi trukmė gali skirtis priklausomai nuo vaiko brandos, mokymosi greičio, Daug dėmesio individualiai pagalbai vaikui. Keli mokytojai dažnai turi po asistentą. Suomijos moksleivių rezultatai: bendri vieni geriausių, o silpniausiai besimokančių grupėje geriausi. Apie 50 % mokinių po 9 klasės renkasi vidurinį mokymą, ir apie 50 % profesinį. Tik 2-3% moksleivių pradeda dirbti. Viduriniame ugdyme mokykla turi teisę apsispręsti dėl priėmimo kriterijų, priėmimo testų. Pagrinidinis kriterijus dažniausiai yra pažymių vidurkis pagrindiniame ugdyme.

5. Kai kurie svarbesni faktai Didelis konkursas į pedagogines studijas (vidutiniškai 8 į 1 vietą). Profesionali pedagogų veikla. Pedagogais tampa geriausi, gabiausi, motyvuoti asmenys. Tai lemia visuomenės pasitikėjimą pedagogais, mokinių pasitenkinimą mokykla ir mokytojais, mokinių supratimą, kad tai įdomi, prasminga profesija. Stojant į pedagogines aukštąsias mokyklas, vykdoma kelių pakopų sudėtinga atranka, atrenkami patys motyvuočiausi moksleiviai. Pedagoginės studijos (magistro laipsnis) trunka 5 metai, orientacija į tyrinėtojo kompetenciją ( a research-based approach is the important guiding theme of teacher education at Universities). Trijų dalių veiksminga praktika. Rezultatas – labai aukšta studijuojančiųjų ir mokytojų motyvacija, labai geras parengimas. Baigę pedagogines studijas 98% studentų dirba mokyklose.

6. PKT reglamentavimas (1) Pagrindiniai PKT ir perkvalifikavimo sistemos principai: • visą gyvenimą trunkantis mokymasis ir profesinis mokytojo tobulėjimas; • į profesinę mokytojo karjerą žiūrima kaip į visumą – nuo pradinio rengimo iki visą gyvenimą trunkančio tobulinimosi formaliuoju, neformaliuoju ar savarankiško mokymosi būdu; • mokytojų bendravimas ir bendradarbiavimas, dalinimasis gerąja patirtimi; • už formalųjį PKT atsakinga yra Suomijos Švietimo ir kultūros ministerija, Nacionalinė švietimo valdyba ir savivaldybių švietimo departamentai. • Pagrindinę teisę vykdyti formaliąsias kvalifikacijos tobulinimo programas turi universitetai. Perkvalifikavimas nėra ,,masinis’’ reiškinys – mokytojas gali persikvalifikuoti savanoriškai, jis turi dalyvauti bendroje priėmimo į universitetą tvarkoje.

7. PKT reglamentavimas (2) PKT reglamentavimas (2) • PKT prioritetus, remdamiesi nuolatinių tyrimų duomenimis, nustato Vyriausybė ir Švietimo ir kultūros ministerija. • Savivaldybės mokyklos, atsižvelgdamos į prioritetus, planuoja savo mokytojų kvalifikacijos tobulinimo kryptis. • Mokyklos direktorius su kiekvienu mokytoju aptaria jo poreikius tobulintis. • Sudaromas konkrečios mokyklos mokytojų tobulinimosi planas. Planas suderinamas su savivaldybe. • Atsižvelgdama į mokyklų poreikius, savivaldybė planuoja kvalifikacijos tobulinimui skiriamą biudžetą. • Mokyklų tobulinimosi planai yra kaip tyrimo duomenys ministerijai.

8. PKT reglamentavimas (3) • Visi pedagogai privalo 3 dienas per metus dalyvauti PKT renginiuose. • Už šias dienas mokytojui mokamas atlyginimas ir skiriamas pavaduojantis mokytojas. • Už kvalifikacijos tobulinimo kursus ir pavadavimą apmoka mokykla arba savivaldybė. • Mokytojai savo nuožiūra gali dalyvauti ir kituose kursuose. • Suomijoje mokytojai vidutiniškai 6 dienas per metus dalyvauja kvalifikacijos tobulinimo renginiuose. • PKT esmė yre ne tiek sukurti motyvaciją, o sudaryti jiems geras sąlygas tobulintis. • PKT skiriama daug lėšų, daug kursų yra nemokami. • PKT kryptis ir didelę dalį lėšų valdo/įtakoja nacionalinio lygmens institucijos, kitą dalį savivalda.

9. Finansavimas • Kvalifikacijos kėlimo kursus (privalomos 3 dienos per metus) finansuoja valstybė arba savivaldybė. • PKT kursus, kuriuos pasirenka pedagogas savo nuožiūra, gali apmokėti mokykla arba pats pedagogas. • PKT programų laimėtojai gauna finansavimą. Jie turi pateikti dvi ataskaitas, pagal kurias valdyba vertina kursų kokybę ir teikia finansavimą. • Finansavimas mokytojų perkvalifikavimui nėra aktualus klausimas: perkvalifikavimui nėra poreikio ir jis valstybės lėšomis nevykdomas. Ministerija planuoja, tiria mokytojų poreikį, bendradarbiaujasu pedagogus ruošiančiais universitetais, todėl beveik nėra mokytojų trūkumo/perviršio.

10. PKT kokybės užtikrinimas (1) Programos • Nacionalinė švietimo valdyba kas dveji metai skelbia konkursą kvalifikacijos programoms parengti ir vykdyti. • Organizuojami atviri kursai, specialieji kursai (pvz., savivaldybėms), tęstiniai kursai mokytojų tobulinimuisi. • Konkurse gali dalyvauti įvairūs paslaugų teikėjai. • PKT paslaugų teikėjų tam tikras vertinimas vykdomas konkursiniu būdu paskirstant valstybės finansavimą. • Nacionalinė švietimo valdyba paraiškas įvertina. • Konkursus dažniausiai laimi universitetai.

11. PKT kokybės užtikrinimas (2) Institucijos • Pagrindiniai PKT programų teikėjai yra universitetai, taip pat firmos/įstaigos, kuriose neretai dirba buvę mokytojai, dėstytojai. • Už PKT paslaugų kokybę yra atsakingas programų teikėjas. • Galioja bendri atsakomybės principai, kad už tobulinimosi sėkmę atsakingas pats besimokantysis, o už nacionalinės politikos sėkmę atsakinga ministerija. • PKT kursų kokybė yra vertinama atsižvelgiant į kursų dalyvių vertinimus, atsiliepimus.

12. PKT planavimas • PKT programos mokyklose sudaromos metams arba keleriems, atsižvelgiant į nacionalinius, regioninius poreikius (pvz. didėjant imigrantų vaikų skaičiui mokyklose, organizuojami specialūs kursai, seminarai). • Sudarant kvalifikacijos tobulinimo programas atsižvelgiama į nacionalinius švietimo prioritetus. • Pedagogui paliekama didelė pasirinkimo laisvė. • Pasitikėjimas pedagogu, individualiai pasirenkant tobulinimosi formą.

13. PKT ir mokytojų atestacija • Mokytojų atestacija Suomijoje nėra vykdoma, atlyginimas priklauso nuo stažo. • Įstatymus, nutarimus ir sprendimus švietimo klausimais priima Suomijos Parlamentas. • Už švietimo ir kultūros reikalus tiesiogiai atsakinga Švietimo ministerija. Kai kurios švietimo funkcijos priklauso Socialinių reikalų arba Sveikatos ir darbo apsaugos ministerijoms (pvz.: ikimokyklinis mokymas). • Pradinio, vidurinio ir suaugusiųjų švietimo valdymą konkrečiai vykdo dvi pagrindinės institucijos: Nacionalinė bendrojo švietimo taryba ir Nacionalinė profesinio mokymo taryba. Jos sprendžia praktinės veiklos problemas, taip pat atlieka kontrolės funkciją. • Kiekviena iš 12 gubernijų (provincijų) turi savo specialius švietimo valdymo organus. Be to, kiekviena mokykla turi tarybą, kuri sprendžia įvairius vietinius mokyklos reikalus. • Aukštasis mokslas, konkrečiai, universitetai priklauso Švietimo ministerijai, kuri koordinuoja kiekybinį ir kokybinį jų darbą. Universitetai savo vidaus reikaluose yra savivaldūs.

14. Išvados Pedagogų vidinė motyvacija tobulintis yra labai aukšta, jie yra pasirengę patys modeliuoti savo mokymąsi. Mokyklų vadovų vaidmuo planuojant mokytojų kvalifikacijos tobulinimą. Valstybė finansuoja daugumą tobulinimosi kursų. Geros sąlygos kvalifikacijos tobulinimui: platus, gero lygio kursų, profesionalių tobulinimosi paslaugų teikėjų tinklas. Teikėjai – daugiausiai universitetai nors yra ir kitų subjektų. Ministerija vaidina svarbiausią vaidmenį nustatant kvalifikacijos tobulinimosi prioritetus, bet ir kiti lygmenys yra svarbūs – savivaldybė, mokytojas. Labai logiška ir siektina, kad ir Lietuvoje mokytojais taptų motyvuočiausi šiam darbui, geriausi mokiniai. Norint ir sistemingai veikiant tai yra pasiekiama, bet reikia daug ir nuoseklaus darbo.

15. Projektas „Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos plėtra“ pkt@upc.smm.lt