1 / 144

2 paskaita. Optimalių pinigų sąjungų teorijos kritika : turinys

2 paskaita. Optimalių pinigų sąjungų teorijos kritika : turinys. 2.1 Kiek svarbūs skirtumai tarp šalių? 2.1.1 Ar tikėtinas paklausos šokas tik vienoje šalyje? 2.1.2 Asimetriniai šokai ir nacionalinė valstybė 2.1.3 Instituciniai darbo rinkų skirtumai

walden
Télécharger la présentation

2 paskaita. Optimalių pinigų sąjungų teorijos kritika : turinys

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. 2 paskaita. Optimalių pinigų sąjungų teorijos kritika: turinys 2.1 Kiek svarbūs skirtumai tarp šalių? 2.1.1 Ar tikėtinas paklausos šokas tik vienoje šalyje? 2.1.2 Asimetriniai šokai ir nacionalinė valstybė 2.1.3 Instituciniai darbo rinkų skirtumai 2.1.4 Skirtingos teisinės sistemos ir finansų rinkos 2.1.5 Ar augimo tempų skirtumai svarbūs? 2.2 Nominalūs ir realūs valiutos nuvertėjimai 2.2.1 Devalvacija, kad atsverti asimetrinius paklausos šokus 2.2.2 Devalvacija, kad atsižvelgti į skirtingas politikos pirmenybes 2.2.3 Našumas ir infliacija pinigų sąjungoje: Balassa-Samuelson’o efektas

  2. Turinys (2) 2.3 Devalvacija, suderinamumas laike ir patikimumas 2.3.1 Barro-Gordon’o modelis: geometrinė interpretacija 2.3.2 Barro-Gordon’o modelis atvirose ekonomikose 2.3.3 Patikimumas ir pinigų sąjungos kaštai 2.4 Optimistiškesnis Mundell’as 2.5 Šalių atvirumas ir pinigų sąjungos kaštai

  3. Įvadas • Nagrinėjome priežastis kodėl atskiroms šalims galėtų būti brangu prisijungti prie pinigų sąjungos. Ši analizė, kuri yra vadinama optimalių pinigų sąjungų teorija, buvo kritikuota (žiūr. EC Commission, 1990; Gros and Thygesen, 1992). • Pirma, galima abejoti požiūriu, kad skirtumai tarp šalių yra pakankamai svarbūs. • Antra, valiutų kursų priemonė gali nebūti labai efektyvi, koreguojant skirtumus tarp šalių. • Trečia, valiutų kursų priemonė politikų rankose gali padaryti daugiau žalos, nei naudos.

  4. Skirtumai tarp šalių: ar tikėtinas paklausos šokas tik vienoje šalyje? • Ar skirtumai tarp šalių yra pakankamai svarbūs, kad būtų kliūtis pinigų suvienijimui? • Klasikinė Mundell’o analizė prasidėjo nuo scenarijaus, kuriame paklausa pereina nuo vienos šalies prekių link kitos šalies prekių. Ar tikėtina, kad toks šokas dažnai įvyktų tarp Europos šalių, kurios sudaro pinigų sąjungą? • Išryškėjo du požiūriai į šį klausimą. Pirmą vadinsime Europos Komisijos požiūriu, kuris buvo argumentuotas pranešime “Viena rinka - vieni pinigai”. Antras požiūris yra siejamas su Paul’u Krugman’u.

  5. Skirtumai tarp šalių: ar tikėtinas paklausos šokas tik vienoje šalyje? (2) • Anot Europos Komisijos, skirtingi paklausos šokai pinigų sąjungoje įvyks nedažnai, todėl, kad prekyba tarp industrinių Europos šalių dideliu laipsniu yra tarpšakinė prekyba. • Prekyba remiasi masto ekonomijos egzistavimu ir netobula konkurencija (produktų diferencijavimu). Tai lemia prekybos struktūrą, kurioje šalys perka ir parduoda viena kitai tas pačias prekių kategorijas. • Ši prekybos struktūra lemia situaciją, kai dauguma paklausos šokų šias šalis įtakos panašiu būdu.

  6. Skirtumai tarp šalių: ar tikėtinas paklausos šokas tik vienoje šalyje? (3) • Kliūčių pašalinimas, užbaigiant vieningos rinkos formavimą, sustiprins šias tendencijas. Pasekmėje dauguma paklausos šokų bus linkę turėti panašius efektus (Kenen, 1969). • Antras ir priešingas požiūris buvo ginamas Paul’o Krugman’o(1991). Pagal jį, negalima atmesti Mundell’o analizės, nes masto ekonomikose yra kitas prekybos dinamikos bruožas, kuris Mundell’o analizę gali padaryti labai svarbia. Prekybos integracija, kuri įvyksta masto ekonomijos pasekmėje, taip pat lemia industrinių veiklų regioninę koncentraciją.

  7. Skirtumai tarp šalių: ar tikėtinas paklausos šokas tik vienoje šalyje? (4) • Pagrindinis šio požiūrio argumentas yra tas, kad kai sumažėja prekybos kliūtys, tai turi du priešingus efektus veiklų vietai. • Tampa galima gaminti arčiau galutinės rinkos, tačiau taip pat tampa galima koncentruoti gamybą, kad gauti pelną iš masto ekonomijos. • Tai paaiškina, kodėl prekybos integracija faktiškai gali lemti didesnę regioninių veiklų koncentraciją, o ne mažesnę.

  8. Skirtumai tarp šalių: ar tikėtinas paklausos šokas tik vienoje šalyje? (5) • Faktas, kad prekyba gali lemti regioninę industrinių veiklų koncentraciją yra parodytas, palyginant regioninį automobilių gamybos pasiskirstymą JAV ir Europoje (žiūr. lentelę 2.1). • Matome, kad JAV automobilių gamyba yra žymiai labiau regioniškai koncentruota, nei ES.

  9. Lent. 2.1. Regioninis automobilių gamybos pasiskirstymas.

  10. Skirtumai tarp šalių: ar tikėtinas paklausos šokas tik vienoje šalyje? (6) • JAV rinka yra labiau integruota nei ES rinka, t.y. JAV yra mažiau prekybos kliūčių, nei ES. • Todėl kai ES tikrai integruos rinką, ji gali patirti panašią regioninę ekonominių veiklų koncentraciją kaip ir JAV šiandien. Todėl yra įmanoma, kad, pavyzdžiui, automobilių gamybos veikla bus linkusi labiau koncentruotis, tarkime, Vokietijoje. Tada sektoriui būdingi šokai gali tapti šalies masto šokais. • Du požiūriai į sąryšį tarp ekonominės integracijos ir asimetrinių šokų dažnio gali būti sistemiškiau analizuojami naudojant grafikus paveiksle 2.1.

  11. Pav. 2.1. Europos Komisijos požiūris.

  12. Skirtumai tarp šalių: ar tikėtinas paklausos šokas tik vienoje šalyje? (7) • Pirma pažvelkime į Europos Komisijos požiūrį. Ant vertikalios ašies mes parodome diverguojančio gamybos ir užimtumo kitimo laipsnį tarp grupės šalių (regionų), kurios yra kandidatai suformuoti pinigų sąjungą. • Ant horizontalios ašies mes parodome prekybos integracijos tarp šių šalių laipsnio matą. Tada Europos Komisijos požiūris gali būti atspindėtas neigiamą nuolydį turinčia tiese. Ji rodo, kad kai padidėja ekonominės integracijos tarp šalių laipsnis, asimetriniai šokai įvyks rečiau (todėl pajamos ir užimtumas tarp šių šalių bus linkę mažiau išsiskirti).

  13. Skirtumai tarp šalių: ar tikėtinas paklausos šokas tik vienoje šalyje? (8) • Antras požiūris, kurį vadiname Krugman‘o požiūriu, parodytas paveiksle 2.2. Vietoje turinčios neigiamą nuolydį tiesės mes matome tiesę su teigiamu nuolydžiu. • Tokiu būdu, kai didėja ekonominė integracija, šalys tampa labiau specializuotos, todėl jos patirs daugiau, o ne mažiau asimetrinių šokų.

  14. Pav. 2.2. Krugman‘o požiūris.

  15. Skirtumai tarp šalių: ar tikėtinas paklausos šokas tik vienoje šalyje? (9) • Kuris požiūris yra teisingas? Yra protinga teikti pirmenybę Europos Komisijos požiūriui. • Priežastis gali būti suformuluota taip. Faktas, kad ekonominė integracija gali lemti koncentraciją ir aglomeracijos efektus, negali būti nuginčytas. • Tačiau, tuo pat metu taip pat yra tiesa, kad kai gilėja rinkos integracija tarp šalių, nacionalinės sienos tampa vis mažiau svarbios kaip veiksniai, kurie apsprendžia ekonominės veiklos vietą.

  16. Skirtumai tarp šalių: ar tikėtinas paklausos šokas tik vienoje šalyje? (10) • Pasekmėje tampa vis daugiau tikėtina, kad koncentracijos ir aglomeracijos efektai nepastebės sienų. Tai sukuria galimybę, kad ekonominės veiklos klasteriai apims sienas. • Pavyzdžiui, galėtų būti, kad automobilių pramonė nebus centralizuota Vokietijoje, tačiau regione, apimančiame Pietų Vokietiją ir Šiaurės Italiją. • Tokiu atveju, šokai automobilių gamybos veiklai veiks Vokietiją ir Italiją, todėl markės ir liros kursas negali būti naudojamas šį šoką amortizuoti.

  17. Skirtumai tarp šalių: ar tikėtinas paklausos šokas tik vienoje šalyje? (11) • Atkreipkite dėmesį, kad argumentas, kurį mes čia minėjome, nėra kad integracija nelemia koncentracijos efektų (ji tikriausiai lems), tačiau, kad nacionalinės sienos bus vis mažiau svarbios, įtakojant šių koncentracijos efektų pobūdį. • Pasekmėje regionai vis dar gali būti labai veikiami asimetrinių šokų. Tačiau tikimybė, kad šie regionai apims sritis abipus egzistuojančių sienų, padidės, kai integracija gilės. Mes darome išvadą, kad ekonominės integracijos jėgos tikėtinai sumažins kursų tarp nacionalinių valiutų galimybes šiuos šokus atsverti.

  18. Skirtumai tarp šalių: ar tikėtinas paklausos šokas tik vienoje šalyje? (12) • Iš šių argumentų neturėtų būti daroma išvada, kad ekonomistai tikrai žino koks yra sąryšis tarp ekonominės integracijos ir asimetrinių šokų dažnio. Viskas ką galime sakyti, kad yra teorinė prielaida, teikianti pirmenybę hipotezei, kad ekonominė integracija asimetrinius šokus tarp šalių padarys mažiau tikėtinus. Klausimas išlieka iš esmės empirinis. • Yra du šio empirinio klausimo aspektai. Pirmas susijęs su klausimu ar pinigų sąjungos lemia didesnę ekonominę integraciją.

  19. Skirtumai tarp šalių: ar tikėtinas paklausos šokas tik vienoje šalyje? (13) • Rose (2000), Rose ir van Wincoop (2001) ir Rose (2002) šiuo klausimu atliko svarbius tyrimus. Jie panaudojo daugiadimensinę (panel data) analizę, apimančią beveik visas šalis pasaulyje, kad nagrinėti pinigų sąjungų poveikį prekybos srautams tarp sąjungos narių. Jie nustatė, kad vidutiniškai (ir atsižvelgus į daug kitų kintamųjų, kurie įtakoja prekybos srautus) priklausymo tai pačiai pinigų sąjungai faktas padvigubina prekybos srautų dydį. • Šis poveikis galėtų būti pervertintas, kaip parodė kai kurios nesenos studijos (žiūr. pvz. Micco et al. (2003)).

  20. Skirtumai tarp šalių: ar tikėtinas paklausos šokas tik vienoje šalyje? (14) • Tačiau, netgi į tai atsižvelgus, šis poveikis lieka reikšmingas. Jis galėtų kilti iš fakto, kad pinigų sąjungos ne tik įveda bendrą valiutą, tačiau taip pat lemia mokėjimų ir bankų sistemų bei finansų rinkų bendrai integraciją. Visa tai palengvina prekybą. • Antras empirinio klausimo aspektas susijęs su klausimu, kaip ši padidėjusi integracija veikia šokų asimetriją. Frankel ir Rose (1998) empiriškai analizavo laipsnį, kuriuo yra koreliuota ekonominė veikla tarp šalių porų, kaip jų prekybos ryšių intensyvumo funkcija.

  21. Skirtumai tarp šalių: ar tikėtinas paklausos šokas tik vienoje šalyje? (15) • Jų išvada buvo kad artimesnis prekybos ryšys tarp dviejų šalių yra stipriai ir nuosekliai susijęs su labiau koreliuota ekonomine veikla tarp dviejų šalių. • Tai yra taip pat patvirtinta studijose Rose ir Engel (2001) bei Rose (2002). Panašūs įrodymai yra pateikti Artis ir Zhang (1995), kurie nustatė, kad kai Europos šalys tapo labiau integruotos 9 ir 10 deš., šių šalių verslo ciklai tapo labiau koreliuoti. Naudojant paveikslus 2.1 ir 2.2, tai reiškia, kad sąryšis tarp divergencijos ir prekybos integracijos turi neigiamą nuolydį.

  22. Skirtumai tarp šalių: ar tikėtinas paklausos šokas tik vienoje šalyje? (16) • Yra kitų empirinių įrodymų, kurie paremia požiūrį, kad ekonominė integracija gali nesąlygoti didesnių asimetrinių šokų sąjungos viduje. Tai susiję su didėjančia paslaugų svarba. • Masto ekonomija nėra tokia svarbi paslaugų atveju kaip industrinių veiklų atveju. Pasekmėje ekonominė integracija nelemia regioninės paslaugų koncentracijos kaip pramoninių veiklų atveju.

  23. Skirtumai tarp šalių: ar tikėtinas paklausos šokas tik vienoje šalyje? (17) • Paslaugoms tampant vis svarbesnėms (šiandien jos sudaro 70% ar daugiau BVP daugelyje Europos sąjungos šalių), tendencija link regioninės ekonominės veiklos koncentracijos gali sustoti, netgi jei ekonominė integracija gilėja. Yra įrodymų, kad tai jau vyksta JAV. • Nesenoje studijoje OECD (1999) padarė išvadą, kad regioninė ekonominės veiklos koncentracija JAV ėmė mažėti po didėjančios koncentracijos dešimtmečių.

  24. Skirtumai tarp šalių: ar tikėtinas paklausos šokas tik vienoje šalyje? (18) • Apibendrinant, faktai rodo, kad a) pinigų sąjunga intensyvina ekonominę integraciją, ir,b) pastaroji savo ruožtu sumažina asimetrinius šokus. • Tai yra geros naujienos šalims, kurios nusprendžia suformuoti pinigų sąjungą. Pats pinigų sąjungos įkūrimo faktas gali sudaryti sąlygas, kurios yra palankios geram sąjungos veikimui(optimalios pinigų sajungos kriterijų endogeniškumas).

  25. Asimetriniai šokai ir nacionalinė valstybė • Teigėme, kad ekonominė integracija linkusi sumažinti tikimybę, jog atskiros šalys (priešingai regionams) susidurs su asimetriniais šokais. Tai, be abejo, nereiškia, kad visi asimetriniai šokai išnyks. Yra kitas asimetrinių šokų šaltinis, kuris vaidins vaidmenį ateityje. Jis yra dėl tolesnio nacionalinių valstybių kaip pagrindinių ekonominės politikos instrumentų egzistavimo. • Europos pinigų sąjungoje pinigų politika yra centralizuota ir todėl nebėra asimetrinių šokų šaltinis. Tačiau pinigų sąjungos šalys išlaiko suverenitetą kitose ekonominėse srityse(svarbiausia – biudžetas).

  26. Asimetriniai šokai ir nacionalinė valstybė (2) • Šiandien daugumoje Europos sąjungos šalių nacionalinės politikos vykdytojų mokestinės pajamos ir viešosios išlaidos sudaro beveik 50% BVP, o Europos politikos vykdytojų - mažiau nei 1.5% BVP. Ši situacija nepasikeitė po pinigų sąjungos pradžios 1999 m. • Keisdami mokesčius ir išlaidas, atskiros šalies politikos vykdytojai gali sukurti didelius asimetrinius šokus. Dėl pačio jų pobūdžio šie šokai daugiausiai lieka nacionalinių sienų viduje. Tačiau mes vėl galime naudoti Mundell‘o analizę kaip koreguoti šiuos asimetrinius šokus.

  27. Asimetriniai šokai ir nacionalinė valstybė (3) • Yra kiti nacionalinių valstybių egzistavimo aspektai, kurie gali būti asimetrinių šokų šaltinis. Daug ekonominių institucijų yra nacionalinės. • Pavyzdžiui, darbo užmokesčio derybų sistemos tarp šalių labai skiriasi, sukuriant asimetrinių šokų galimybę. Be to, teisinių sistemų ir papročių skirtumai lemia reikšmingus finansų rinkų veikimo skirtumus. Šie skirtumai taip pat lemia tų pačių palūkanų normų šokų divergavimo efektus.

  28. Asimetriniai šokai ir nacionalinė valstybė (4) • Taigi, nors ekonominė integracija tikėtinai susilpnins asimetrinius šokus, nacionalinių valstybių su jų ypatybėmis egzistavimas išliks asimetrinių šokų šaltinis pinigų sąjungoje, sukuriant koregavimosi problemas. • Tai paskatino kai kuriuos ekonomistus teigti, kad pinigų sąjunga gali patenkinamai funkcionuoti tik jei bus žengti tolesni žingsniai link politinės unifikacijos. • Šių ekonomistų požiūriu politinės sąjungos nebuvimas sukurs dideles sunkaus koregavimosi po (politinių) šokų pinigų sąjungoje rizikas ateityje.

  29. Asimetriniai šokai ir nacionalinė valstybė (5) • Tačiau lygiai taip pat įmanoma, kad pinigų sąjungos egzistavimas lems pakankamą spaudimą šalims narėms pagreitinti pastangas sukurti politinę sąjungą.

  30. Instituciniai darbo rinkų skirtumai • Darbo rinkų veikimo skirtumai skirtingose šalyse yra gerai aprašyti. Tačiau šie skirtumai kaupėsi bėgant metams, iš dalies kadangi Europos šalys turėjo skirtingus politikos režimus. Klausimas yra ar pinigų integracija drastiškai nepakeis profsąjungų elgsenos, todėl šiandieniniai skirtumai gali išnykti (žiūr. Gros and Thygesen, 1992, 9 sk.) • Šį argumentą gali paaiškinti pavyzdys. Paveiksle 2.3 mes atspindime dviejų šalių, kurios yra kandidatai į pinigų sąjungą, darbo rinkas. Paveikslas remiasi McDonald ir Solow modeliu (1981).

  31. Pav. 2.3. Solow-McDonald’o modelis dvejose šalyse.

  32. Instituciniai darbo rinkų skirtumai (2) • Ant vertikalios ašies mes atspindime realaus darbo užmokesčio lygį, o ant horizontalios ašies - užimtumo lygį (N). Iškilos kreivės yra profsąjungos abejingumo kreivės. • Yra daroma prielaida, kad kiekvienoje šalyje yra tik viena profsąjunga. Sąjunga maksimizuoja jos naudingumą, kuris priklauso ir nuo realaus darbo užmokesčio lygio, ir nuo jos narių užimtumo. • Neigiamą nuolydį turinti tiesė yra visos ekonomikos darbo paklausos kreivė.

  33. Instituciniai darbo rinkų skirtumai (3) • Profsąjungai, kuri maksimizuoja jos naudingumą, darbo paklausos kreivė yra apribojimas: tokiu būdu, profsąjunga pasirinks tašką ant jos, kuris maksimizuoja naudingumą. Tai parodyta paveiksle 2.3 taškais A ir B. • Įdomus šio modelio bruožas yra tas, kad užimtumo tiesė reaguoja į politikos vykdytojų reakciją į tai, ką daro profsąjungos. Jei mes darome prielaidą, kad politikos vykdytojai jų naudingumo funkcijoje suteikia didesnį svorį užimtumui nei profsąjungos, mes galime turėti tokią situaciją.

  34. Instituciniai darbo rinkų skirtumai (4) • Kai profsąjungos nustato darbo užmokestį, kuris sumažina užimtumo lygį žemiau lygio, kurį politikos vykdytojai laiko optimaliu, jie reaguos keisdami jų politikas. • Pavyzdžiui, jie vykdys labiau ekspansinę pinigų ir fiskalines politikas; kad įdarbinti bedarbius, jie gali sukurti viešąsias darbo vietas ir t.t. Tuo mastu, kuriuo profsąjungos atsižvelgia į šią politikos vykdytojų reakciją, apribojimas, su kuriuo jos susiduria, pasikeis.

  35. Instituciniai darbo rinkų skirtumai (5) • Tiksliau, užimtumo tiesė tampa statesnė, kadangi realaus darbo užmokesčio lygio padidėjimas sumažina privatų užimtumą ir, tokiu būdu, paskatina politikos vykdytojus suintensyvinti jų darbo vietas kuriančias politikas. • Pasekmėje realaus darbo užmokesčio lygio padidėjimas turi mažesnį poveikį bendrajam užimtumo lygiui. Tokiu būdu, šios užimtumo tiesės statumas taip pat atspindi politikos vykdytojų norėjimo vykdyti ekspansinę užimtumo politiką laipsnį, kai padidėja darbo užmokesčio lygis.

  36. Instituciniai darbo rinkų skirtumai (6) • Paveiksle 2.3 šalies B politikos vykdytojai labiau linkę reaguoti ekspansine užimtumo politika į profsąjungų darbo užmokesčio nustatymo elgseną. • Pinigų sąjunga pakeičia galimybę nacionalinėms vyriausybėms vykdyti tokias prisitaikančias politikas. Pinigų politika yra centralizuota, todėl dviejų šalių profsąjungos susiduria su tomis pačiomis pinigų politiką vykdančios institucijos reakcijomis. • Tai padaro užimtumo tieses panašias, todėl dvi profsąjungos linkusios pasirinkti panašų darbo užmokesčio ir užimtumo lygių derinį.

  37. Instituciniai darbo rinkų skirtumai (7) • Tačiau nėra tikėtina, kad skirtumai išnyks visiškai. Nacionalinės vyriausybės, be pinigų politikos, arsenale turi ir kitas užimtumo politikas. • Pavyzdžiui, jos gali sukurti darbo vietas viešajame sektoriuje, finansuojant šias papildomas išlaidas skolinantis. Pinigų sąjunga nebūtinai apriboja tokią prisitaikančią vyriausybės elgseną. Tokiu būdu, nors profsąjungų elgsenos skirtumai bus mažesni, jie tikrai nebus pašalinti visiškai. • Galų gale, profsąjungos įvairiose šalyse skiriasi dėl skirtingų centralizavimo laipsnių.

  38. Instituciniai darbo rinkų skirtumai (8) • Darome išvadą, kad instituciniai nacionalinių darbo rinkų skirtumai toliau egzistuos tam tikrą laiką po bendros valiutos įvedimo. • Tai gali lemti diverguojančias darbo užmokesčio ir užimtumo tendencijas ir sunkias koregavimosi problemas, kai nebėra valiutų kurso instrumento.

  39. Skirtingos teisinės sistemos ir finansų rinkos • ES finansų rinkos toliau veikia skirtingai, sukuriant riziką, kad tie patys pinigų šokai bus perduodami labai skirtingai. Taip yra daugiausiai dėl skirtingų teisinių sistemų šalyse narėse. • Tačiau ne visi finansų rinkų veikimo skirtumai yra dėl skirtingų teisinių sistemų. Kai kurie iš jų bėgant laikui iškilo dėl to, kad šalys vykdė skirtingas pinigų politikas. • Kai kurioms šalims pavyko išlaikyti nedidelę infliaciją (pvz. Vokietija) o kitose šalyse ji buvo santykinai didelė (Italija).

  40. Skirtingos teisinės sistemos ir finansų rinkos (2) • Šie sisteminiai infliacijos skirtumai paveikė finansų rinkų veikimą šiose šalyse. Didelės infliacijos aplinkoje investuotojai paprastai labai nenori pirkti ilgo laikotarpio obligacijas, nes ilgo laikotarpio obligacijų kaina labai jautriai reaguoja į netikėtą infliaciją. • Nedidelis jos padidėjimas gali lemti didelį ilgo laikotarpio obligacijų kainų sumažėjimą. Tai mažiau veikia trumpo laikotarpio obligacijas. Todėl didelės infliacijos šalyse ilgo laikotarpio obligacijų rinka dažnai beveik neegzistuoja (žiūr. 2.2 lent.).

  41. Lent. 2.2. Vyriausybės obligacijų trukmės pasiskirstymas (% bendro kiekio).

  42. Skirtingos teisinės sistemos ir finansų rinkos (3) • Visa tai lėmė asimetrijas to, kaip ES vyriausybės reagavo į tą patį palūkanų normų pokytį prieš EPS. • Dėl trumpos Italijos skolos trukmės, palūkanų normos padidėjimas greitai versdavo Italijos vyriausybę išleisti daugiau palūkanų mokėjimams, todėl reikšmingai padidėdavo biudžeto deficitas. • Nedidelės infliacijos šalyse kaip Vokietija, palūkanų normos padidėjimo efektai biudžetui buvo gerokai lėtesni.

  43. Skirtingos teisinės sistemos ir finansų rinkos (4) • Šie skirtumai, kurie buvo dėl infliacijos skirtumų, išnyks pinigų sąjungoje. Bėgant laikui, obligacijų, išleistų Italijos ir Vokietijos vyriausybių, trukmės struktūra supanašės, lygiai kaip ir biudžetinės to pačio palūkanų normos šoko pasekmės (Arnold and de Vries, 1999; Angeloni and Ehrmann, 2003 ). • Tačiau “gilesni” skirtumai, t.y. tie, kurie yra skirtingų teisinių sistemų rezultatas, išnyks tik supanašėjus nacionalinėms teisinėms sistemoms, o tai gali lemti tik tolesnė politinė integracija.

  44. Ar augimo tempų skirtumai svarbūs? • Greitai augančiose šalyse greitai didėja ir importas. Kad eksportas didėtų tuo pačiu greičiu, šios šalys turės padaryti jų eksportą konkurencingesniu, realiai nuvertindamos savo valiutas. Jei jos prisijungs prie pinigų sąjungos, tai bus neįmanoma. • Pasekmėje šių šalių augimas sulėtės. Šis populiarus požiūris į greitai augančių šalių, kurios nusprendžia prisijungti prie pinigų sąjungos, problemą turi labai nedidelę empirinę paramą (pav. 2.4).Greitai augančių šalių valiutos realiai pabrango (o ne nuvertėjo).

  45. Pav. 2.4 Realus valiutos nuvertėjimas ir augimas, 1981-1998 m.

  46. Ar augimo tempų skirtumai svarbūs? (2) • Šis sąryšio tarp ekonominio augimo ir realaus valiutos nuvertėjimo trūkumas buvo elegantiškai interpretuotas Paul Krugman‘o (1989). • Ekonominis augimas santykinai nedaug susijęs su anksčiau išdėstytu statiniu požiūriu. Ekonominis augimas sąlygoja daugiausiai naujų prekių kūrimą. Greitai augančios šalys yra tos, kurios gali sukurti naujas prekės arba senas prekes su naujais kokybiniais bruožais. Šio augimo proceso rezultatas yra tas, kad greitai augančios šalies eksporto pajamų elastingumai paprastai yra didesni nei lėtai augančių.

  47. Ar augimo tempų skirtumai svarbūs? (3) • Dar svarbiau, kad šie greitai augančiųjų eksporto pajamų elastingumai taip pat paprastai bus didesni nei jų importo pajamų elastingumai (Krugman, 1989). • Pasekmėje šios šalys gali augti greičiau, nesusiduriant su prekybos balanso problemomis. Tai taip pat lemia, kad greitai augantieji gali greitai didinti jų eksportą, neturėdami imtis realaus nuvertėjimo. • Yra antra priežastis kodėl greitai augančios šalys neturėtų pernelyg jaudintis, kad prisijungimas prie pinigų sąjungos apribos jų augimo potencialą. Tai susiję su kapitalo srautų egzistavimu.

  48. Ar augimo tempų skirtumai svarbūs? (4) • Greitai augančiose šalyse dažniausiai kapitalo našumas yra didesnis, nei lėtai augančiose šalyse. Šis kapitalo našumų skirtumas paskatins investicijų srautus iš lėtai augančių šalių į greitai augančias šalis. Tada šie kapitalo srautai leidžia greitai augančiai šaliai finansuoti einamosios sąskaitos deficitus be poreikio devalvuoti valiutą. • Greitai augančios šalys, kurios prisijungia prie pinigų sąjungos su lėtai augančiom šalimis, netgi lengviau pritrauks užsienio kapitalą, nes nėra valiutų kurso neapibrėžtumo.

  49. Ar augimo tempų skirtumai svarbūs? (5) • Taigi, galima daryti išvadą, kad šalių augimo tempų skirtumai realiai negali būti kliūtis pinigų integracijai. • Kitais žodžiais, greitai augančios šalys neturi sumažinti jų augimo tempų, prisijungdamos prie pinigų sąjungos.

  50. Nominalūs ir realūs valiutos nuvertėjimai • Nacionalinės valiutos atsisakymo kaštai susiję su faktu, kad šalis negali daugiau pakeisti jos valiutos kurso, kad atsverti skirtingą paklausos, kaštų ir kainų dinamiką. Tačiau klausimas yra ar šie valiutų kurso pokyčiai yra efektyvūs, atliekant tokias korekcijas. • T.y.ar nominalaus valiutos kurso pokyčiai gali permanentiškai pakeisti realų šalies valiutos kursą. • Jei atsakymas yra “ne”, šalys, netgi jei jos turi svarbius skirtumus, neturėtų patirti papildomų kaštų, kai prisijungia prie pinigų sąjungos, nespraranda neefektyvų instrumentą.

More Related