Aukštojo mokslo sistemos pokyčiai

Aukštojo mokslo sistemos pokyčiai Doc. Dr. Tatjana Bulajeva

Aukštųjų mokyklų autonomijos įteisinimas LR aukštosios mokyklos įgijo autonomiją, apimančią: • Akademinę veiklą • Administracinę veiklą • Ūkio ir finansų tvarkymo veiklą Autonomija grindžiama: • Savivaldos principu • Akademine laisve • LR Konstitucija, Aukštojo mokslo įstatymu, aukštųjų mokyklų statutais

VU statutas (1990) VU veikia valstybės vykdomosios valdžios reguliavimo ir koordinavimo srityje Savarankiškai sprendžia statutu numatytus vidaus gyvenimo klausimus: • Valdymo • Studijų • Mokslinės ir meninės veiklos organizavimo • Finansų tvarkymo ir kt.

Akademinės savivaldos įtvirtinimas Visuotiniu slaptu balsavimu mokslo laipsnius turintys fakultetų darbuotojai renka: • Fakultetų tarybos narius ->dekanus, katedrų vedėjus, padalinių vadovus • Savo atstovus Senate ->rektorių, Senato pirmininką, tvirtina prorektorius, fakulteto dekanus, padalinių vadovus

Institutų ir akademijų universitetizavimas • Iki reformos VU-vienintelis universitetas • 1989 m. atkurtas VDU • 1990 m. –KTU, VTU (VGTU, 1996), Vilniaus dailės akademija, Policijos akademija- (Teisės akademija, 1997; VTU, 2000; dabar Mykolo Romerio universitetas • 1991 – KU, 1997 – ŠU, 1998 – KMU, Gen. J. Žemaičio karo akademija, 1999-LKKA • Nevalstybinės universitetinės (Tarpt.aukštoji vadybos mokykla, kunigų seminarijos

Binarinės aukštojo mokslo sistemos atsiradimas • Universitetai ir akademijos teikia universitetinį išsilavinimą (B, Mg, Dr.), siūlo akademinių ir profesinių studijų programas. Dirba mokslininkai, vykdomi fundamentalieji ir taikomieji tyrimai • Kolegijos – neuniversitetinį aukštajį, vienos pakopos studijų programas, orientuotas į praktinio, technologinio pobūdžio profesijas. Dalyvauja mokslo ir technologijų plėtroje. Dirba dėstytojai, turintys praktinę patirtį

Aukštojo mokslo įstaigų skaičiaus didėjimas • Iki reformos -12 aukštųjų mokyklų • Dabar -50 (keturis kartus daugiau) • 2006 m. -31 valstybinė aukštoji mokykla (15 universitetinio tipo ir 16 kolegijų) ir 19 nevalstybinių (7 universitetinio tipo ir 12 kolegijų)

Studijų pakopų atsiradimas universitetiniame ugdyme • Iki reformos – vyravo vientisųjų studijų programos • Dabar įteisinta tripakopė studijų sistema. • Sėkmingai baigus I, II, III pakopos studijas suteikiami atitinkami kvalifikaciniai laipsniai: bakalauro, magistro ir daktaro mokslo laipsnis • Kvalifikaciniai laipsniai nusako išsilavinimo ir profesinės kvalifikacijos lygį, suteikia galimybę studijuoti aukštesnėje pakopoje arba imtis profesinės veiklos

Aukštojo mokslo komercializavimas ir mokamų studijų plėtra • 1995/96 pagrindinėse studijose savo lėšomis studijavo 7,6 proc. • 1998/99 – pagrindinėse studijose- 21, magistrantūroje -16 proc. • 2002/03 – pagrindinėse -39 proc., magistrinėse studijose -44 proc. studentų, kolegijose savo lėšomis studijavo 45 proc. studentų

Studentų skaičiaus augimas • 1980 m. -70 tūkst. Studentų • 1990 m. -67,3 tūkst. • 1994 m.- 51,5 tūkst. • 1997 m. – 67 tūkst. • 2002/03 – 119,6 tūkst. • 2002 m. tūkstančiui Lietuvos gyventojų teko 46 studentai

Studijų tipų ir formų įvairovės plėtra Galimybė rinktis • nuosekliąsias (įgyjami kvalifikacinis laipsnis ir/arba profesinė kvalifikacija) • nenuosekliąsias studijas (studijuojami atskiri dalykai/moduliai, tobulinama kvalifikacija, išduodamas akademinis pažymėjimas

Studijų internacionalizavimas • Tarptautinis akademinis bendradarbiavimas (projektinė, tiriamoji veikla) • Studentų, dėstytojų, administratorių mainai • 2001/02 -1260 studentų buvo išvykę į užsienio aukštąsias mokyklas pagal ES Socrates, Erazmus programas • ECTS • Diplomo priedėlis

Universitetinės didaktikos pokyčiai (1) • Dęl universitetizacijos pagausėjo universalių ir integruotų kursų: • I pakopoje dėstomas bendrųjų humanitarinių ir socialinių disciplinų blokas • II pakopoje –didesnės apimties (min.3 kreditų) integruoti kursai

Universitetinės didaktikos pokyčiai (2) • Padidėjo studijų formų ir turinio pasirinkimo galimybės • Dažniau studentai renkasi vakarines ir neakivaizdines studijas • Plėtojamas nuotolinis ir modulinis mokymas • Galimybė rinktis alternatyvius, laisvai pasirenkamus kursus • Todėl dėstytojams sunkiau planuoti darbo krūvį

Universitetinės didaktikos pokyčiai (3) • Vis daugiau dėmesio skiriama studentų savarankiškam darbui • Pagausėjus studentų- mažiau laiko paskaitoms, seminarams, individualiam darbui su studentais, daugiau laiko savarankiško darbo užduotims formuluoti ir vertinti • Paskaitų metu dėstytojams tenka dirbti vis su didesnėmis auditorijomis, • Todėl reikia taikyti kt. Mokymo metodus • Padidėjo studentų reiklumas dėstytojams, studentų atstovybės gina jų teises • Didėjantis studijų proceso formalizavimas (kurso programos, literatūros sąrašo pateikimas atsiskaitymo eiga, vertinimo kriterijai ir kt.)

Universitetinės didaktikos pokyčiai (4) • Vis didesnę studentų dalį sudaro suaugusiųjų auditorija • Išaugo andragoginės didaktikos vaidmuo • Poreikis žinoti suaugusiųjų mokymosi ypatumus • Studijų procesui didesnę įtaką daro IKT plėtra • Sunkiau išlaikyti studijų kokybės lygį, nes daugiau įstoja ne pačių gabiausių studentų

Neigiami aukštojo mokslo plėtros padariniai (1) • Visai arba beveik nepasikeitė mokymosi aplinka • Mažai pasikeitė dėstytojų kontingentas • Aukštasis mokslas prarado dalį turėto statuso ir aukšto įvaizdžio visuomenėje • Iš elitinio tapo masiniu • Elitinis -5 proc. visos amžiaus kohortos, masinis- 20-30 proc.(2000), universalus- kai šis skaičius viršija 30 proc. ribą

Elitinio aukštojo mokslo bruožai (Gudaitytė, 1998) • Jis ugdė elitą ir jam buvo skirtas • Savo ištakose akcentavo laisvuosius menus ir rengė tik kai kurių išskirtinių profesijų atstovus: teisininkus, dvasininkus, medikus • Buvo orientuotas į tradiciškai studijuojantį jaunuolį, siekianti aukštojo mokslo diplomo • Jis pripažino vienintelę unitarinę universitetų sistemą • Savo pagrindine funkcija laikė kurti fundamentalias mokslo žinias • Dėl aukštojo mokslo uždarumo mokslo kokybė nebuvo diskutuojama

Masinio aukštojo mokslo bruožai • Jo akiratyje-visa visuomenė • Siekia patenkinti rinkos poreikius ir parengti įvairių profesijų žmonių • Siekia aprėpti kuo įvairesnius visuomenės sluoksnius ir tenkinti nuolatinio mokymosi poreikius • Pasižymi sistemų ir institucijų įvairove • Atlieka pagrindines aukštojo mokslo funkcijas- kurti, platinti, taikyti mokslo žinias ir plėtoti švietėjišką veiklą • Jam būdingas aukštojo mokslo kokybės nustatymo poreikis

Neigiami aukštojo mokslo plėtros padariniai (2) • Akademinė karjera mažiau patraukli, neprestižinė, menkai apmokama • Dėl didėjančios studijų formų įvairovės ir internacionalizacijos – dėstytojų kvalifikacijos problemos (informacinis raštingumas, užsienio kalbų mokėjimas) • Atsirado būtinumas diegti išorines ir vidines studijų kokybės laidavimo sistemas • Dėl lėšų stygiaus universitetai turi užsidirbti pinigų, tapti paslaugas teikiančiomis organizacijomis • Dėl akademinės autonomijos ir institucinės savivaldos modelio sunku įgyvendinti aukštojo mokslo pokyčius nacionaliniu lygmeniu

Aukštojo mokslo sistemos pokyčiai