1 / 19

Kalbos dalys

alec
Télécharger la présentation

Kalbos dalys

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript

    1. Kalbos dalys Savarankikos Nesavarankikos Jausmines

    2. Savarankikos kalbos dalys Daiktavardis Budvardis Skaitvardis Ivardis Veiksmaodis Prieveiksmis

    3. Nesavarankikos kalbos dalys Prielinksnis Jungtukas Dalelyte

    4. Jausmines kalbos dalys Jaustukas ( pvz. : oi, ai, aciu, oho, dekui, viepatie, a, ak ... ) Itiktukas ( pvz. : braukt, dribt, dzin, tekt, pry pry pry ... )

    5. Daiktavardis Kalbos dalis Pavadina daiktus, reikinius, veiksmus ir ypatybes Kaitoma skaiciais, linksniais Turi sangraine forma Turi gimine, bet ja nekaitomas Gali buti konkretieji ( daiktai, augalai, gyvunai, mones, vietoves ), abstraktieji (reikiniai, veiksmai, ypatybes), bendriniai ( daiktu ir asmenu pavadinimai ), tikriniai ( asmenu vardai, pavardes, slapyvardiai, vietovardiai ir t.t. ) Turi penkias linksniuotes. Gramatinio nagrinejimo planas : Pradine forma. Kalbos dalis. Skyrius (tikrinis ar bendrinis). Gimine (vyrikoji, moterikoji). Linksniuote, skaicius, linksnis. Kuo eina sakinyje.

    6. Budvardis Kalbos dalis Parodo daikto ypatybe. Atsako i klausimus Koks? Kokia? Kuris? Kuri? Gali buti paprastieji ir ivardiuotiniai. Turi penkis laipsnius : nelyginamaji, auktelesniji, auktesniji, aukciausiaji ir visu aukciausiaji. Kaitomas giminemis, skaiciais, linksniais, kai kurie laipsniuojami. Turi tris linksniuotes. Gramatinio nagrinejimo planas : Pradine forma Kalbos dalis. Ruis. Linksniuote. Laipsnis. Gimine, skaicius, linksnis. Kuo eina sakinyje.

    7. Veiksmaodis Kalbos dalis. Reikia veiksma arba busena. Pagrindines veiksmaodio formos : bendratis, esamojo laiko III asmuo ir butojo kartinio laiko III asmuo. Gali buti sangrainis arba beasmenis. Turi tris asmenuotes. Turi tris nuosakas : tiesiogine, tariamaja ir liepiamaja. Tiesiogine nuosaka turi keturis laikus. Turi tris vienaskaitos ir daugiskaitos asmenis. Kaitoma nuosakomis, laikais, skaiciais ir asmenimis. Gramatinio nagrinejimo planas : Pagrindines formos. Kalbos dalis. Sangrainis ar beasmenis. Asmenuote. Nuosaka. Laikas, skaicius, asmuo. Kuo eina sakinyje.

    8. Skaitvardis Kalbos dalis. ymi daiktu kieki ar parodo ju skaiciuojamaja vieta eileje. Gali buti kiekinis poskyris; kelintinis paprastasis ar ivardiuotinis. Kaitomas giminemis, skaiciais ir linksniais. Gramatinio nagrinejimo planas : Pradine forma. Kalbos dalis. Skyrius ( jei kiekinis poskyris; jei kelintinis paprastasis ar ivardiuotinis ). Gimine, skaicius, linksnis ( jei kaitomas ). Kuo eina sakinyje.

    9. Ivardis Kalbos dalis. Ivardija daikta, asmeni ar ypatybe, bet nepavadina. Gali buti paprastieji, sangrainiai ar ivardiuotiniai Ruys: asmeniniai, savybiniai, parodomieji, paymimieji, neymimieji, klausiamieji santykiniai. Kaitomas skaiciais, linksniais, giminemis ( ne visi ). Gramatinio nagrinejimo planas : Pradine forma. Kalbos dalis. Paprastasis ar ivardiuotinis. Skyrius. Gimine, skaicius ( jei turi ). Linksnis. Kuo eina sakinyje.

    10. Prieveiksmis Kalbos dalis. Reikia veiksmo ypatybe ar ypatybes ypatybe. Skyriai pagal reikme : budo, kiekybes, vietos, laiko ir prieasties. Skyriai pagal kilme : daiktavardiniai, budvardiniai, skaitvardiniai, ivardiniai ir dalyviniai. Skyriai pagal daryba : sudurtiniai, sudetiniai, individualios darybos. Turi tris pagrindinius laipsnius : nelyginamasis, auktesnysis ir aukciausiasis. Gramatinio nagrinejimo planas: Kalbos dalis. Skyrius ( pagal reikme ir pagal kilme ) Laipsnis ( jei laipsniuojamas ) Kuo eina sakinyje.

    11. Dalelyte Kalbos dalis ( nesavarankika ). Ja sudaro nekaitomi odiai, suteikiantys sakiniui ar jo dalims papildomu prasminiu reikmes atspalviu.

    12. Prielinksnis Kalbos dalis (nesavarankika). Ji eina su linksniu ir rodo linksniuojamojo odio ryi su kitais odiais. Skyriai pagal kilme : senybiniai, naujybiniai. Skyriai pagal vartojima (vartojami su vienu linksniu) : su kilmininku, galininku ir inagininku. Skyriai pagal vartojima (vartojami su keliais linksniais) : su kilmininku ir galininku, su kilmininku, galininku ir inagininku. Gramatinio nagrinejimo planas : Kalbos dalis. Skyrius ( pagal kilme ir pagal linksni, su kokiu vartojama ).

    13. Jungtukas Kalbos dalis (nesavarankika). Ji jungia odius, ju junginius ir sudetinio sakinio demenis. Jungtuku skyriai : sujungiamieji ir prijungiamieji. Sujungiamieji jungtukai skirstomi i keturias dalis : paremiamieji, prieinamieji, skiriamieji ir sudedamieji. Gramatinio nagrinejimo planas : Kalbos dalis. Skyrius ( pagal tai, kaip jungia ).

    14. Jausmines kalbos dalys Jaustukas Kalbos dalis. Ji perteikia mogaus emocijas, jausmus ar valios aktus bei paskatas, bet ju neivardija. Jungtukai, pagal sandara: pirminiai ir antriniai. Jungtukai, pagal reikme: ypatingi jausminiai suukimai, valia, liepimas, isakymas, pyktis, gailestis, abejone, altis, pasibjaurejimas, gyvuliu megdiojimas ir aukimas, kalbos etiketas. Itiktukas Kalbos dalis. Ji reikia ivairiu veiksmu sukeltus garsus ar vaizdus. Itiktukai, pagal kilme : veiksmaodiniai, megdiojamieji. Itiktukai, pagal reikme : veiksmo dinamikumas, gyvunu garsu imitavimas, kalbejimo, juoko, valgymo, knarkimo ir kitu sukelti garsai, gamtos reikiniu ir prietaisu garsai, veiksmo staigumas, nerupestingumas, nesvarbumas.

    15. Veiksmaodio formos Veiksmaodio formos yra keturios : Dalyvis ( pvz.: begantis, verkusi, skaitysimas ir t.t. ). Pusdalyvis ( pvz.: begdamas, valgydamiesi ir t.t. ). Padalyvis ( pvz.: begant, pusdavus, dirbdavusis ir t.t.). Budinys ( pvz.: vete, alte, begte ir t.t. ).

    16. Dalyvis Neasmenuojamoji veiksmaodio forma. Ji turi veiksmaodio ir budvardio ypatybiu. Gali buti veikiamosios ir neveikiamosios ruies. Turi sangraine ir ivardiuotine forma. Turi keturis laikus. Kaitomas giminemis, skaiciais, linksniais, laikais ir ruimis. Yra ir reikiamybes dalyviai, kurie padaromi i bendraties kamieno ir reikia i reikiamo atlikti veiksmo kylancia ypatybe ( pvz.: raytinas, raytinos, dirbtina ir t.t. ). Gramatinio nagrinejimo planas: Pradine forma. Ruis. Sangrainis ar ivardiuotinis. Laikas. Gimine, skaicius ir linksnis. Kuo eina sakinyje.

    17. Pusdalyvis Neasmenuojamoji ir nelinksniuojamoji veiksmaodio forma. Ji reikia to paties veikejo antraeili veiksma ir parodanti aplinkybe. Pusdalyvis padaromas i veiksmaodio bendraties kamieno. Turi priesaga - dam - . Gali buti sangrainis. Kaitomas giminemis, skaiciais. Sakinyje daniausiai eina aplinkybe. Gramatinio nagrinejimo planas : Pradine forma. Sangraine forma ( jei turi ). Gimine, sakicius. Kuo eina sakinyje.

    18. Padalyvis Veiksmaodio forma. Padaroma i atitinkamu veiksmaodio laiku. Kaitoma laikais. Turi sangraine forma. Pastaba : neasmenuojamas, nelinksniuojamas, neturi gimines ir galunes ( baigiasi priesaga! ). Sakinyje daniausiai eina aplinkybe. Gramatinio nagrinejimo planas : Laikas. Kuo eina sakinyje.

    19. Budinys Veiksmaodio forma. Turi veiksmaodio akni, pabreianti ir sustiprinanti jos reikme.

More Related