Gailestingojo Jėzaus paveikslas

1. Gailestingojo Jėzaus paveikslas Jėzus sakė: “Kalbėk pasauliui apie mano gailestingumą... Tai yra ženklas paskutiniams laikams, po jų ateis teisingumo diena. Kol dar laikas, tegul bėga prie mano gailestingumo versmių, tegul naudojasi krauju ir vandeniu, kuris dėl jų ištryško”. (D. 848)

2. Šiame vienuolyno namelyje 1933-1936 m. gyveno šv. Faustina. Būtent čia ji patyrė ne vieną regėjimą, buvo nutapytas Originalus Atvaizdas, o 1935 m. rugsėjo 13 – 14 d. apsireiškęs Jėzus išmokė kalbėti gailestingumo vainikėlį.

3. Gailestingumo valanda

4. Vilnius – GailestingumomiestasDievo Gailestingumo šventovė(Domininkonų g. 12) Jėzus Faustinai: “Trokštu, kad pirmasis sekmadienio po Velykų būtų Gailestingumo šventė”.

5. Iš šv. Faustinos dienoraščio... “Tyra meilė neklysta, ji turi neįtikėtinai daug šviesos ir nepadarys nieko, kas nepatinka Dievui”. (“Dienoraštis”140)

6. “Padėk man, Viešpatie, kad mano akys būtų gai-lestingos, kad niekada ne-įtarinėčiau ir neteisčiau pagal išorę, bet įžvelgčiau tai, kas artimo sieloje yra gražu, ir ateičiau jiems į pagalbą”.

7. “Padėk man, kad mano klausa būtų gai-lestinga, kad pasilenk-čiau prie artimo porei-kių, kad mano ausys nebūtų abejingos ar-timo kančioms ir aima-noms”.

8. “Padėk man, Viešpa-tie, kad mano liežuvis būtų gailestingas, kad niekada neigiamai ne-kalbėčiau apie artimus, bet kiekvienam turėčiau paguodos ir atleidimo žodį”.

9. “Padėk man, Vieš-patie, kad mano rankos būtų gailestingos ir pil-nos gerų darbų, kad mokėčiau daryti artimui vien gera, o sau prisi-imti sunkesnius, labiau varginančius darbus”.

10. “Padėk man, kad mano kojos būtų gai-lestingos, kad visuomet skubėčiau su pagalba artimui, nugalėdama savo nuovargį ir išse-kimą. Tikrasis mano poilsis yra paslaugumas artimui”.

11. “Padėk man, Vieš-patie, kad mano širdis būtų gailestinga, kad būčiau jautri visoms artimo kančioms. Nie-kam neužversiu savo širdies. Nuoširdžiai bendrausiu net su tais, apie kuriuos žinau, jog jie naudosis mano gerumu...”.

12. “Trokštu būti mažytė žolėje pasislėpusi žibuok-lė, nežinoma nuostabia-me uždarame sode, kur auga gražios rožės, le-lijos. Graži rožė ir nuo-stabi lelija matosi iš tolo, bet kad pamatytum mažą žibuoklę, turi žemai pasi-lenkti – ją išduoda tik kvapas”.

13. Palaiminti gailestingieji: jie susilauks gailestingumo “Jėzus Kristus nurodė, jog žmogus ne tik paliu-dija ir patiria Dievo gailes-tingumą, bet taip pat yra liepiamas pats vykdyti gailestingumą kitiems. Bažnyčia šiuose žodžiuose įžvelgia kvietimą darbuo-tis ir todėl stengiasi vyk-dyti gailestingumą”. Jonas Paulius II

14. MEDITACIJA PAGAL GAILESTINGOJO JĖZAUS PAVEIKSLĄ

15. Aš tikiu, kad Tu žengi iš šio atvaizdo dėl manęs. Tu nenori likti įspraustas į rėmus, kad ir kokie tobuli jie būtų. Tu nenori būti vien „įsimintinas Dievo portretas“. Šiandien Tu tiesiog žengi sutikti manęs.

16. Tu visada ateini pirmasis. Tu skubi mylėti – basomis kojomis lyg vergas, meldžiantis priimti Meilės Dovaną. Dabar belieka laukti kito žingsnio – manojo.

17. Siaubinga tamsa, sklindanti pro plačiai atvertas baimės duris. Šioje tamsoje mūsų gyvenimo spalvos susimaišo: melsvai pilką kasdienę rutiną praskaidrina žali vilties, rausvi džiaugsmo, oranžiniai šypsnių potėpiai. Tačiau dabar pastebiu, kad mano gyvenimo spalvos yra niekas palyginti su Tavimi, kuris esi pasaulio Šviesa. Prašau Tavęs: įeik į mano gyvenimą, leisk gailestingumo liepsnai degti manyje.

18. Tu manęs ieškai savuoju įdėmiu ir meilės kupinu žvilgsniu. Žvelgi kantriai, švelniai, atidžiai, negalvodamas apie save, nesipiktindamas, neatmindamas padarytų skriaudų. Tu visa pakeli, viskuo tiki, be perstojo viliesi manimi ir žvelgi į mane.

19. Gestais parodai, kad man nereikia atlikti nieko ypatinga, kad laimėčiau Tavąjį palankumą, kad Tave pradžiuginčiau: priimi mane tokį, koks esu; nuolat mane laimini ir be paliovos man atleidi.

20. Literatūra ir kiti šaltiniai • “Jėzau, pasitikiu Tavimi”, Vilnius: Standartų spaustuvė, 2009. – p. 52. • Šv. ses. M. Faustina Kowalska, “Dienoraštis: Dievo gailestingumas mano sieloje”, Vilnius: Dialogo kultūros institutas, 2007. – p. 472. • Tikybos mokytojų profesinio meistriškumo tobulinimo programos seminaro “Padėkime mokiniams sužinoti apie Dievo gailestingumą”, organizuoto VAKC 2011 m. kovo mėn., praktinė medžiaga.

21. Apsireiški man, kvieti į pačią meilės šerdį – čia manoji vieta. Tu parengei ją man, ir niekas kitas negali jos užimti — įrėžei mane savo delne, atsivėriau kaip gili žaizda Tavo širdyje. Tu kentėjai, nes myli mane – esu tuo visiškai tikras. Tad trokštu priglusti prie šių žaizdų. Apglėbk mane, Dieve.

22. Visur prasiskverbiantys ir droviai užkietintas širdis liečiantys spindulių pluoštai – tarsi susitikimo palapinė. Iš perverto šono liejasi malonės srovės - tai nepaprasta dovana: Tu duodi save patį, Tu pats esi dovana. Vis gręžiuos į Tave lyg gėlės žiedas į saulę. Iš Tavųjų spindulių noriu semtis gyvybės. Meldžiu Tave: lyg skydu pridenk mane savuoju gailestingumu.

23. Parengė: Katalikų tikybos mokytoja Jūratė Vaitkuvienė