1 / 46

Žiniasklaidos teisė

Žiniasklaidos teisė. II paskaita 2011.09.13. LR Konstitucinis Teismas. Saviraiškos laisvės jurisprudencija Kokią reikšmę LR bendrųjų ir specializuotų teismų praktikai turi LR KT saviraiškos laisvės jurisprudencija?. Saviraiškos laisvės reikšmė.

aviva
Télécharger la présentation

Žiniasklaidos teisė

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. Žiniasklaidos teisė II paskaita 2011.09.13

  2. LR Konstitucinis Teismas • Saviraiškos laisvės jurisprudencija • Kokią reikšmę LR bendrųjų ir specializuotų teismų praktikai turi LR KT saviraiškos laisvės jurisprudencija?

  3. Saviraiškos laisvės reikšmė • LRKT 1996-12-19 nutarime dėl Lietuvos Respublikos valstybės paslapčių ir jų apsaugos toliau plėtojama LRKT jurisprudencija dėl saviraiškos laisvės. Pasisakoma, kad šiuolaikinėje visuomenėje informacija yra žmogaus poreikis, jo žinojimo matas. Ji šalina nežinojimą, daro žmogaus elgesį prasmingą. • Žmogaus teisių ir laisvių įgyvendinimas yra tiesiogiai susijęs su žmogaus galimybe gauti iš įvairių šaltinių informaciją ir ja naudotis. Tai vienas pliuralistinės demokratijos laimėjimų, užtikrinančių visuomenės raidą.

  4. Saviraiškos laisvės ribojimas • LRKT 1997 m. vasario 13 d. nutarime yra pabrėžęs, kad tarp, viena, asmens teisių ir laisvių ir, antra, visuomenės interesų neretai kyla konfliktų, o kartais atsiranda ir prieštaravimų, kad demokratinėje visuomenėje tokie prieštaravimai sprendžiami derinant skirtingus interesus ir siekiant nepažeisti jų pusiausvyros ir kad vienas iš interesų derinimo būdų yra asmens teisių ir laisvių įgyvendinimo ribojimas[1]. • [1] LR KT 2004-12-29 nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 3 straipsnio (2001 m. birželio 26 d. redakcija), 4 straipsnio (2001 m. birželio 26 d., 2003 m. balandžio 3 d. redakcijos), 6 straipsnio (2001 m. birželio 26 d. redakcija) 3 dalies ir 8 straipsnio (2001 m. birželio 26 d. redakcija) 1 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Valstybės žinios. 2005, Nr. 1-7.

  5. Saviraiškos laisvės ribojimas • „Informacijos laisvė nėra absoliuti ar viską apimanti, nes naudojantis ja susiduriama su tokiais reikalavimais, kurie demokratinėje visuomenėje yra būtini, kad apsaugotų konstitucinę santvarką, žmogaus laisves ir teises. Todėl įstatymais gali būti nustatomi informacijos laisvės apribojimai, reglamentuojama masinės informacijos priemonių veikla.“[1] • [1] LR KT 1995-04-20 nutarimas „Dėl Lietuvos radijo ir televizijos statuto 7 bei 9.3 straipsnių, taip pat dėl Radijo ir televizijos programų transliavimo valstybinių įrenginių nuomos privačioms redakcijoms konkursų organizavimo techninės komisijos nuostatų 3 bei 12 punktų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Valstybės žinios. 1995, Nr. 34-847.

  6. Kaip interpretuoti konstitucinę saviraiškos laisvę? • Konstitucija sudaro darnią normų ir principų sistemą, todėl negalima aiškinant vieną Konstitucijos principą ir normą paneigti kitų principų ir normų esmę. Paneigus vieną ar kitą Konstitucijoje įtvirtintą principą, būtų pažeista konstitucinių principų pusiausvyra, iškreipta konstitucinio reguliavimo esmė. Konstitucija aiškintina remiantis tik ja pačia, jos pačios logika, jos normų ir principų sąryšiais ir sąveika, konstituciniu visuminiu reguliavimu. Konstitucijos normų ir principų, konstitucinio reguliavimo turinio negalima aiškinti remiantis įstatymais ar kitais teisės aktais, neva konkretizuojančiais Konstituciją, nes taip būtų paneigta Konstitucijos viršenybė teisės sistemoje.

  7. LR KT saviraiškos laisvės doktrina • Laisvas ir visuotinis keitimasis informacija, nevaržomas jos skleidimas yra ypač svarbus demokratinių procesų veiksnys, užtikrinantis ne tik individualios nuomonės, subjektyvių įsitikinimų, bet ir grupinių pažiūrų, tarp jų ir politinių, bei visos tautos valios formavimą[1]. Valstybė yra atsakinga už konstitucinės vertybės – pliuralizmo – įgyvendinimą. Brandi ir išplėtota visuomenės informavimo priemonių sistema yra būtina viešojo visuomenės intereso būti informuotai užtikrinimo sąlyga Jokios pažiūros ar ideologija negali būti paskelbtos esančios privalomos ir primestos individui – laisvai savo pažiūras formuojančiam ir reiškiančiam asmeniui, atviros demokratinės pilietinės visuomenės nariui[2]. • [1] LR KT 1997-02-13 nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 1 ir 30 straipsnių, Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 1, 3 ir 11 straipsnių, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 2 d. nutarimo Nr. 179 „Dėl alkoholio reklamos kontrolės“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Valstybės žinios.1997, Nr. 15-314. • [[2] LR KT 2000-06-13 nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 1 straipsnio 5 punkto, 10 straipsnio 3 ir 4 dalių, 15 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio, 21 straipsnio 2 punkto, 32 straipsnio 2 dalies, 34 straipsnio 2, 3 ir 4 dalių, 35 straipsnio 2 ir 5 punktų, 37 straipsnio 2 punkto ir 38 straipsnio 2 ir 3 punktų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Valstybės žinios.2000, Nr. 49-1424.

  8. LR KT saviraiškos laisvės doktrinaĮsitikinimų išraiškos ir informacijos laisvės ribojimo sąlygos • LR KT 1998-03-10 • Konstitucijos 25 str. įtvirtinta, kad įsitikinimų išraiškos , informacijos laisvės ribojimas visada turi būti suvokiamas kaip išimtinio pobūdžio priemonė. Ribojimo išimtinumas reiškia, kad konstitucijoje nustatytų galimų ribojimo pagrindų negalima aiškinti jų plečiant. Čia įtvirtintas būtinumo kriterijus suponuoja tai, kad kiekvienu atveju ribojimo pobūdis, apimtis turi atitikti siekiamą tikslą (vadinamasis pusiausvyros reikalavimas)

  9. LR KT saviraiškos laisvės doktrinaĮsitikinimų išraiškos ir informacijos laisvės ribojimo sąlygos • LR KT 2004-01-26 nutarimas • Pagal Konstituciją riboti žmogaus teises ir laisves, taigi ir teisę gauti ir skleisti informaciją, galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir lasivių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo.

  10. LR KT saviraiškos laisvės doktrinaĮsitikinimų išraiškos ir informacijos laisvės ribojimo sąlygos • Konstitucijos 25 str. 3 dalyje išvardytų saugomų konstitucinių vertybių sąrašas negali būti aiškinamas kaip išsamus, baigtinis, taigi, kaip neleidžiantis laisvės gauti ir skleisti informaciją riboti tada, kai reikia apsaugoti kitas, Konstitucijos 25 str. 3 dalyje expressis verbis nepaminėtas, konstitucines vertybes.

  11. LR KT saviraiškos laisvės doktrinaĮsitikinimų išraiškos ir informacijos laisvės ribojimo sąlygos • Konstitucijos 25 str. įtvirtinta informacijos laisvė gali būti laikinai apribota įvedus karo ir nepaprastąją padėtį (konstitucijos 145 str.)

  12. LR KT saviraiškos laisvės doktrinaŽiniasklaidos priemonių monopolizavimas • LRKT 1995-04-20 nutarime dėl Lietuvos radijo ir televizijos (toliau – LRT) statuto padėtas taškas sovietinio LRT egzistavimui, atimant iš šios institucijos galimybę kontroliuoti kitas privačias elektroninės žiniasklaidos priemones. • Atkūrus nepriklausomybę ir priėmus liberaliosios demokratijos vertybėmis pagrįstą Konstituciją LRT, kuris sovietinio režimo metu galėjo monopolizuoti žodžio laisvės rinką ir reguliuoti kitus asmenis, nebegali egzistuoti.

  13. LR KT saviraiškos laisvės doktrinaCenzūra • Cenzūra – tai spaudos, kino filmų, radijo ir televizijos laidų, teatro spektaklių ir kitų viešųjų renginių turinio kontrolė, kad nebūtų platinamos tam tikros žinios ir idėjos. Demokratijos požiūriu svarbu, kad viešoji nuomonė formuotųsi laisvai. Tai pirmiausia reiškia, kad masinės informacijos priemonės steigimas, jos veiklos galimybė neturi priklausyti nuo būsimų publikacijų ar laidų turinio. Tačiau cenzūros uždraudimas nereiškia įstatymų neribojamos masinės informacijos laisvės. Pagal Konstitucijos 25 straipsnio trečiąją dalį laisvė gauti ir skleisti informaciją gali būti įstatymo ribojama, kai yra būtina apsaugoti šioje Konstitucijos normoje minimas žmogaus teises ir laisves, ginti konstitucinę santvarką. Informacijos skleidimas nesuderinamas su nusikalstamais veiksmais (Konstitucijos 25 straipsnio 4 dalis). Leidėjas yra atsakingas už skleidžiamą informaciją, todėl jo ar redaktoriaus reikalavimai bei nurodymai dėl informacijos turinio, sprendimai dėl galimybės ją skleisti ir pan. nėra cenzūra. (LR KT nutariams dėl Lietuvos radijo ir televizijos statuto...)

  14. LR KT saviraiškos laisvės doktrinaValstybės paslaptis • LRKT 1996-12-19 nutarimas dėl LT valstybės paslpačių ir jų apsauugos analizuojama, kaip teisė žinoti ir reikštis gali būti ribojama kita vertybe, būtinybe visuomenės ar individo interesų labui apsaugoti tam tikras žinias. Tai yra valstybės, komercinės, profesinės, technologijų paslaptys ar žinios apie žmogaus privatų gyvenimą. Valstybė ypač svarbias karines, ekonomines, politines ar kitokias žinias, kurių atskleidimas ar praradimas gali pakenkti nacionaliniams interesams, skelbia esant valstybės paslaptimi. Siekiant užkirsti kelią tokių žinių pagarsinimui, įstatymu nustatoma jų apsauga, apribojamas naudojimasis jomis. • Kokiu būdu gali būti ribojamos konstitucinės žmogaus teisės? Ar Seimas gali įstatymu deleguoti Vyriausybei teisę spręsti valstybės paslapties apsaugos klausimus, susijusius su žmogaus teisės į informaciją apribojimų nustatymu. (Valdžių padalijimo principas).

  15. LR KT saviraiškos laisvės doktrinaReklama • LRKT 1997-02-13 nutarime dėl alkoholio ir tabako reklamos buvo analizuojama, ar reklama yra saviraiškos laisvė. Teismas konstatavo, kad reklama – ne visai informacija. • Taigi reklamai būdingi bent du požymiai: 1) specialus jos tikslas – skatinti vartoti reklamuojamą dalyką arba vykdyti kitus reklamuotojo užsakymus; 2) atlygintinumas (už reklamą užsakovas kokiu nors būdu atsilygina). Darytina išvada, kad reklama dažniausiai būna susijusi su materialine nauda: ja siekiama arba tiesiogiai didinti pelną, arba tai užsitikrinti ateityje; be to, užsakovas atsilygina ir už reklamos perdavimą. • Informacijos apie tabako gaminius ribojimas pagrįstas dėl žalos sveikatai

  16. LR KT saviraiškos laisvės doktrinaSusirinkimai ir saviraiškos laisvė • LRKT 2000-01-07 nutarime dėl savivaldybių teisės nustatyti nuolatines susirinkimų vietas analizuojama, kokioms aplinkybėms esant galima riboti piliečių teisę rinktis į susibūrimus ir tokiu būdu naudotis savo saviraiškos teise. Šiame LRKT nutarime pasakyta, kad saugant kitas konstitucines vertybes, šiuo atveju viešąją tvarką, toks ribojimas galimas. Bet toks ribojimas galimas tik įstatymu. Konstitucijos 36 straipsnyje numatyta: „Negalima drausti ar trukdyti piliečiams rinktis be ginklo į taikius susirinkimus. Ši teisė negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu ir tik tada, kai reikia apsaugoti valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar dorovę arba kitų asmenų teises ir laisves.

  17. LR KT saviraiškos laisvės doktrinaViešieji asmenys • Viešieji asmenys gali būti kritikuojami plačiau. Nurodyta, kaip LRKT išveda šio asmens sąvoką iš LR Konstitucijos teksto. Tai išplaukia iš Konstitucijos teksto ir siejasi su draudimu persekioti už kritiką. Vertinant, ar nurodyta įstatymo 14 straipsnio 3 dalies nuostata neprieštarauja Konstitucijos 22 straipsniui, pabrėžtina, kad Konstitucijoje yra įtvirtintas atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės imperatyvas, kad Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, kad Konstitucijos 33 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog piliečiams laiduojama teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus, kad draudžiama persekioti už kritiką. Šiame LRKT nutarime konstatuota, kad Konstitucija garantuoja ir saugo visuomenės interesą būti informuotai, taip pat kad iš Konstitucijos kyla žiniasklaidos laisvė. Sprendžiant, ar ginčijama įstatymo 14 straipsnio 3 dalies nuostata, kad informacija apie viešojo asmens (valstybės politikų, valstybės tarnautojų, politinių partijų ir visuomeninių organizacijų vadovų bei kitų visuomeninėje ir politinėje veikloje dalyvaujančių asmenų) privatų gyvenimą gali būti skelbiama be jo sutikimo, jeigu ši informacija atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes, neprieštarauja Konstitucijos 22 straipsniui, pabrėžtina, kad visuomeninėje ir politinėje veikloje dalyvaujančių asmenų asmeninės savybės, jų elgesys bei kai kurios privataus gyvenimo aplinkybės gali turėti reikšmės viešiesiems reikalams. Visuomenės interesas apie šiuos asmenis žinoti daugiau negu apie kitus yra konstituciškai pagrįstas.

  18. LR KT saviraiškos laisvės doktrinaInformacijos šaltinio apsauga • Įstatymu nustatydamas žurnalisto teisę išsaugoti informacijos šaltinio paslaptį, neatskleisti informacijos šaltinio, įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų sudarytos prielaidos neatskleisti informacijos šaltinio net ir tada, kai demokratinėje valstybėje informacijos šaltinį atskleisti yra būtina dėl gyvybiškai svarbių ar kitų ypač reikšmingų visuomenės interesų, taip pat siekiant užtikrinti, kad būtų apgintos asmens konstitucinės teisės ir laisvės, kad būtų vykdomas teisingumas, nes informacijos šaltinio neatskleidimas galėtų sukelti daug sunkesnes pasekmes negu jo atskleidimas. Taip būtų pažeista Konstitucijos saugomų vertybių pusiausvyra, konstitucinis atviros, darnios pilietinės visuomenės imperatyvas, konstitucinis teisinės valstybės principas. Konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus[1]. Įstatymų leidėjas, nustatydamas žurnalisto teisę išsaugoti informacijos šaltinio paslaptį, neatskleisti informacijos šaltinio, turi pareigą įstatymu nustatyti ir tai, kad kiekvienu atveju spręsti, ar žurnalistas turi atskleisti informacijos šaltinį, gali tik teismas. Nustatydamas tokius teismo įgaliojimus, įstatymų leidėjas yra saistomas žiniasklaidos laisvės sampratos, pagal kurią reikalauti, kad būtų atskleistas informacijos šaltinis, galima tik tada, kai tai būtina užtikrinti gyvybiškai svarbiems ar kitiems ypač reikšmingiems visuomenės interesams, taip pat siekiant užtikrinti, kad būtų apgintos asmenų konstitucinės teisės ir laisvės, kad būtų vykdomas teisingumas, t. y. tik tada, kai atskleisti informacijos šaltinį būtina dėl Konstitucijos saugomo svarbesnio intereso. • [1] LR KT 2002-07-02 nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 48 straipsnio 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Valstybės žinios. 2002, Nr. 69-2832.

  19. LR KT saviraiškos laisvės doktrinaInformacijos šaltinio apsauga • Atskleisti informacijos šaltinį nėra būtina, jei teismas nusprendžia, kad interesas atskleisti informacijos šaltinį nėra svarbesnis už interesą jo neatskleisti. Tokia LRKT nutarimo formuluotė atitinka ir EŽTT jurisprudenciją. EŽTT, pabrėždamas svarbų spaudos vaidmenį demokratinėje visuomenėje, taip pat atsižvelgdamas į demokratinės visuomenės interesą garantuoti ir ginti spaudos laisvę, yra konstatavęs, kad žurnalistų teisės neatskleisti informacijos šaltinio apribojimas yra pateisinamas, jeigu laikomasi EŽTPL Konvencijos 10 straipsnyje ir įstatymuose nustatytų reikalavimų: tokie apribojimai turi būti būtini demokratinės visuomenės interesams apsaugoti. Kliudymas naudotis spaudos laisve negali būti suderinamas su EŽTPL Konvencijos 10 straipsniu, jei jis nebus pateisinamas svarbesniu visuomenės interesu[1]. [1] Žr. EŽTT bylas: 1999-01-19 byla Fressoz and Roire v. France, bylos Nr. 29183/9; 1996-03-27 byla Goodwin v. J.K. 22 EŽTT; bylos Nr. 17488/90.

  20. LR KT saviraiškos laisvės doktrinaAlkoholio reklama • LRKT nutarime dėl alkoholio kontrolės įstatymo ir alkoholio produktų gamybos licencijavimo taisyklių[1] konstatuoja, kad pagal Konstituciją riboti žmogaus teises ir laisves, taigi ir teisę gauti bei skleisti informaciją, galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Šiame LRKT nutarime atskleidžiamas žodžio laisvės ir kitų konstitucinių vertybių balansavimo elementas – viešasis interesas ir vienas jo aspektų – žmogaus sveikata. Pagal Alkoholio kontrolės įstatymo straipsnio 4 dalį (1997 m. liepos 2 d. redakcija) alkoholio reklama – tai bet kokia forma ir bet kokiomis perdavimo priemonėmis skelbiama informacija, kuria siekiama daryti poveikį reklamos vartotojų pasirinkimui, susijusiam su alkoholio produktų įsigijimu, vartojimu, įmonių komercine, ūkine bei finansine veikla. • [1] LR KT 2004-01-26 nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 1 straipsnio 4 dalies (1997 m. liepos 2 d. redakcija), 2 straipsnio 1 dalies (1995 m. balandžio 18 d. redakcija), 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto (1995 m. balandžio 18 d. redakcija), 4 straipsnio 2 dalies (1998 m. gruodžio 10 d. redakcija), 13 straipsnio (2000 m. liepos 18 d. redakcija), 30 straipsnio 1 dalies (1997 m. liepos 2 d. redakcija) bei 44 straipsnio 4 dalies (2002 m. birželio 20 d. redakcija) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 67 „Dėl alkoholio produktų gamybos licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų alkoholio produktų gamybos licencijavimo taisyklių 7 bei 9 punktų (2001 m. sausio 22 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Valstybės žinios.2004, Nr. 15-465.

  21. LR KT saviraiškos laisvės doktrinaKūrybinė veikla • LRKT nutarime dėl Lietuvos menininkų rūmų[1] nurodoma, kad viena iš žodžio laisvės (saviraiškos laisvės) pasireiškimo formų yra kūrybinė veikla. Šiame LRKT nutarime konstatuojama, kad viešasis interesas kinta, kad kultūra ir kūryba taip pat saviraiškos forma. LRKT 2004 m. liepos 1 d. nutarime konstatavo: „Pagal Konstituciją kūrybinė veikla – tai veikla mokslo, technikos, kultūros ar meno srityse, kuria siekiama sukurti kūrinį, t. y. kokybiškai naują, originalią, niekada anksčiau neegzistavusią konkrečią materialinę ar dvasinę mokslo, technikos, kultūros ar meno vertybę. Kūrybinė veikla gali būti ir nuolatinė, profesinė, ir vienkartinė (epizodinė).“[2] Materialinių bei dvasinių vertybių kūrimas neįmanomas be kūrybos laisvės. Kūrybos laisvės imperatyvas yra įtvirtintas ne tik Konstitucijos 42 straipsnyje, kituose Konstitucijos straipsniuose, įtvirtinančiuose žmogaus teises ir laisves, bet ir Konstitucijos preambulės nuostatoje, įtvirtinančioje prigimtinę žmogaus ir tautos teisę laisvai kurti nepriklausomoje Lietuvos valstybėje. Materialinių bei dvasinių vertybių kūrimas – tai žmogaus kūrybinių galių, gebėjimų realizavimas. Tad kūrybos laisvė (apimanti kūrybos proceso laisvę ir kūrybos sklaidos laisvę) yra viena svarbiausių saviraiškos laisvės, kuri visuotiniu pripažinimu yra viena iš žmogaus prigimtinių laisvių ir kurią įtvirtina, gina bei saugo LR Konstitucija, pasireiškimų. Savaime suprantama, kad saviraiškos laisvės turinys yra platesnis nei kūrybos laisvės ir ja neapsiriboja. Kūrybos laisvė (kaip ir saviraiškos laisvė apskritai) yra neatskiriamai susijusi ir su Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtintomis žmogaus teise turėti savo įsitikinimus bei juos laisvai reikšti (įsitikinimų bei jų raiškos laisve) ir laisve ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas (informacijos laisve), kurios savo ruožtu taip pat yra viena su kita tiesiogiai susijusios.[1] LR KT 2005-07-08 nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl kultūros įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo tvarkos“ (1995 m. birželio 13 d. redakcija) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. lapkričio 28 d. nutarimo Nr. 1320 „Dėl Lietuvos nepriklausomybės signatarų namų ir Lietuvos menininkų rūmų“ 1, 2.3 ir 2.4 punktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Valstybės žinios. 2005, Nr. 87-3274. • [2] LR KT 2004-07-01 nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto (1998 m. gruodžio 22 d. redakcija) 15 straipsnio 4 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Valstybės žinios.2004, Nr. 105-3894 .

  22. LR KT saviraiškos laisvės doktrinaKūrybinė veikla • Valstybė turi būti neutrali įsitikinimų atžvilgiu, ji neturi teisės nustatyti kokios nors privalomos pažiūrų sistemos. Teisė laisvai reikšti įsitikinimus yra neatsiejama nuo laisvės juos turėti; įsitikinimų raiškos laisvė – tai galimybė savo mintis, pažiūras, įsitikinimus netrukdomai reikšti žodžiu, raštu, ženklais, kitokiais informacijos perdavimo būdais ir priemonėmis. Įsitikinimų raiškos laisvė apima ir laisvę neatskleisti savo įsitikinimų, taip pat nebūti verčiamam juos atskleisti.“[1] • LRKT taip pat yra konstatavęs, kad laisvė turėti įsitikinimus apskritai negali būti ribojama. • [1] LR KT 2005-07-08 nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl kultūros įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo tvarkos“ (1995 m. birželio 13 d. redakcija) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. lapkričio 28 d. nutarimo Nr. 1320 „Dėl Lietuvos nepriklausomybės signatarų namų ir Lietuvos menininkų rūmų“ 1, 2.3 ir 2.4 punktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Valstybės žinios. 2005, Nr. 87-3274.

  23. LR KT saviraiškos laisvės doktrinaNeskelbtina informacija/internetas • Konstitucinis Teismas šiame nutarime konstatavo, kad Konstitucija neužkerta kelio kai kuriuos su informacijos gavimu ir skleidimu susijusius santykius, įskaitant ir santykius, susijusius su įstatymų nustatytų draudimų skleisti informaciją ir (arba) informacijos skleidimo ribojimų laikymosi priežiūra ir kontrole, reguliuoti ir Vyriausybės nutarimais; tačiau Vyriausybė, nutarimais reguliuodama minėtus santykius, negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris nebūtų grindžiamas Konstitucija ir įstatymais, taip pat tokio teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatymais. Konstitucinis Teismas pabrėžė, jog tai, kad asmuo turi konstitucinę teisę kreiptis į teismą dėl to, kad, jo manymu, yra ribojama jo informacijos laisvė, suponuoja ir jo teisę kelti teisme klausimą dėl atitinkamoje byloje taikomuose teisės aktuose įtvirtintų informacijos laisvės ribojimų ir (arba) draudimų konstitucingumo. Teismas pažymėjo, kad policijos pareigūnas, vykdydamas jam įstatymu nustatytas teises ir pareigas, taip pat ir nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, turi prižiūrėti, kad nebūtų skleidžiama informacija, kurią skleisti draudžia įstatymai, nebūtų pažeidžiama ribojamos informacijos skleidimo tvarka. Prieigos prie tarnybinėje stotyje esančios informacijos nutraukimas yra vienas iš būdų užkirsti kelią neskelbtinos informacijos paviešinimui.

  24. LR KT saviraiškos laisvės doktrinaNeskelbtina informacija/internetas • Įstatymų leidėjas pagal LR Konstituciją turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų, kad viešoji valdžia (jos institucijos, pareigūnai) galės nedelsiant imtis veiksmų, kuriais būtų užkirstas kelias tokioms veikoms, kuriomis, dangstantis informacijos laisve, yra kėsinamasi į Konstitucijoje įtvirtintas, jos saugomas ir ginamas vertybes. Tačiau Konstitucija neužkerta kelio kai kurių su informacijos gavimu ir skleidimu susijusių santykių, įskaitant ir santykius, susijusius su įstatymų nustatytų draudimų skleisti informaciją ir (arba) informacijos skleidimo ribojimų laikymosi priežiūra ir kontrole, reguliuoti ir poįstatyminiais teisės aktais, inter alia Vyriausybės nutarimais. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pabrėžtina, kad Vyriausybė, nutarimais reguliuodama minėtus santykius, negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris nebūtų grindžiamas Konstitucija ir įstatymais, taip pat tokio teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su įstatymų nustatytuoju.

  25. LR KT saviraiškos laisvės doktrinaNeskelbtina informacija/internetas • Kada paslaugų (interneto) teikėjas neatsakingas,yra numatytaEuropos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/31/EB, kuri nustato, „kad paslaugų teikėjas – tai bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, teikiantis informacinės visuomenės paslaugą (2 straipsnio b punktas); kad informacinės visuomenės paslaugų teikėjas už informaciją neatsako tik tada, kai jo veikla apsiriboja eksploatavimo techniniu procesu ir prieigos prie ryšių tinklo, kuriuo perduodama arba kuriame laikinai saugoma trečiųjų šalių suteikta informacija, suteikimu tik tam, kad perdavimas būtų efektyvesnis, – ši veikla yra techninio, automatinio ir pasyvaus pobūdžio“[1], o tai reiškia, kad informacinės visuomenės paslaugų teikėjas neturi žinių apie perduodamą arba saugomą informaciją ir negali jos kontroliuoti (preambulės 42 punktas). [1]Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/31/EB 14 straipsnis. [interaktyvus], [žiūrėta 2010-08-26]. <http://www.eu.com>.

  26. LR KT saviraiškos laisvės doktrinaVaistų reklama • LRKT nutarime dėl vaistų reklamos[1] konstatuojama, kad informacijos laisvės samprata yra itin plati, ji apima laisvę ieškoti, gauti ir skleisti kuo įvairiausią informaciją. Informacija gali apimti ir tokias žinias, kurias skleidžiant siekiama padaryti poveikį žmonių elgesiui, pasirinkimui, inter alia paskatinti juos pasirinkti, įsigyti ir naudoti tam tikras prekes ar naudotis tam tikromis paslaugomis arba jų nepasirinkti. Tokios informacijos skleidimą įprasta vadinti reklama. Šioje byloje pasakyta, kad LR Konstitucijoje įtvirtinta informacijos laisvė apima ir reklamos laisvę, inter alia laisvę reklamuoti prekes ir paslaugas. Netiesioginis skatinimas naudoti tam tikras prekes ar naudotis tam tikromis paslaugomis (kai tai daroma tokiu būdu, kad reklamos gavėjai nesuprastų, jog jiems skleidžiama būtent reklaminio pobūdžio informacija) traktuotinas kaip paslėpta reklama. Naudoti tam tikras prekes ar naudotis tam tikromis paslaugomis gali paskatinti ir tokia informacija, kurią skleidžiant nėra siekiama paskatinti tai daryti (pavyzdžiui, statistiniai duomenys, techninės ir kitos žinios, kuriomis kas nors garsinama, atkreipiamas dėmesys į ką nors ir t. t.). „Tokios informacijos skleidimas tam tikromis aplinkybėmis šios informacijos gavėjams gali daryti tokį pat poveikį, kaip ir reklama, taigi šiuo atžvilgiu prilygti reklamai.“[2] • [1] LR KT 2005-09-29 nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos farmacinės veiklos įstatymo 17 straipsnio (2002 m. birželio 4 d. redakcija) 4 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Valstybės žinios.2005, Nr. 117-4239. • [2] LR KT 2005-09-29 nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos farmacinės veiklos įstatymo 17 straipsnio (2002 m. birželio 4 d. redakcija) 4 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Valstybės žinios. 2005, Nr. 117-4239.

  27. LR KT saviraiškos laisvės doktrinaVaistų reklama • LR KT 2005-09-29 nutarimas • <...> reklamą riboti selektyviai, t.y. ribotijos skleidimą ir (arba) gavimą vienais šaltiniais ir neriboti skleidimo ir (arba) gavimo kitais šaltiniais , galima tik tada, kai toks diferencijuotas ribojimas yra objektyviai pateisinamas. Ypač pabrėžtina, kad įstatymais nustatyti reklamos laisvės ribojimai pagal Konstituciją negali būti didesni nei būtina inter alia žmogaus sveikatai apsaugoti.

  28. LR KT saviraiškos laisvės doktrinaVisuomeninis transliuotojas • LR KT 2006-12-21 • Visuomeninio transliuotojo raison d’etre yra užtikrinti viešąjį interesą – konstitucijoje įtvirtintą, jos ginamą ir saugomą visuomenės interesą būti informuotai. Visų radijo ir televizijos transliuotojų, visuomeninio taip pat, samprata yra glaudžiai susijusi su viešuoju interesu – visuomenės interesu būti informuotai bei informacijos laisve, taip pat su konstitucine sąžiningos konkurencijos samprata.

  29. LR KT saviraiškos laisvės doktrinaVisuomeninis transliuotojas • Šiame LRKT nutarime nedviprasmiškai formuluojama: „Visuomeninio transliuotojo misija yra užtikrinti viešąjį interesą – Konstitucijoje įtvirtintą, jos ginamą ir saugomą visuomenės interesą būti informuotai. Visų radijo ir televizijos transliuotojų, visuomeninio taip pat, samprata yra glaudžiai susijusi su viešuoju interesu – visuomenės interesu būti informuotai bei informacijos laisve, taip pat su konstitucine sąžiningos konkurencijos samprata“[1]. LR Konstitucijos garantuojamas ir saugomas visuomenės interesas būti informuotai suponuoja atitinkamas valstybės konstitucines priedermes. Viena vertus, turi ne tik negatyvaus turinio pareigą nekliudyti visuomenėje laisvai sklisti informacijai bei idėjoms, bet ir pozityvaus turinio pareigą imtis visų reikiamų priemonių, kad tam nekliudytų kiti asmenys. Laisvas ir visuotinis keitimasis informacija, nevaržomas jos skleidimas yra ypač svarbus demokratinių procesų veiksnys, užtikrinantis ne tik individualios nuomonės, subjektyvių įsitikinimų, bet ir grupinių pažiūrų, įskaitant ir politines, bei visos tautos valios formavimą. Valstybė yra konstituciškai įpareigota ne tik nekliudyti visuomenėje laisvai sklisti informacijai bei idėjoms, imtis visų reikiamų priemonių, kad tam nekliudytų kiti asmenys, bet ir pati (per savo institucijas) imtis priemonių (pozityvios veiklos), kad visuomenė būtų informuota apie svarbiausius visuomenėje ir valstybėje vykstančius procesus, kad piliečiai gautų kuo tikslesnę informaciją apie tuos dalykus, kuriuos jiems būtina žinoti, kad piliečiai galėtų dalyvauti priimant valstybinės reikšmės sprendimus, kad žmonės galėtų dalyvauti priimant kitus sprendimus, susijusius su viešųjų reikalų tvarkymu, taip pat sprendimus, susijusius su savo teisių ir laisvių įgyvendinimu. Priešingu atveju būtų sudarytos prielaidos pažeisti ne tik asmens teises, bet ir kitas Konstitucijoje įtvirtintas, jos ginamas ir saugomas vertybes.[1] LR KT 2006-12-21 nutarimas “Dėl lr LRT įstatymo.

  30. LR KT saviraiškos laisvės doktrinaVisuomeninis transliuotojas • LR KT 2006-12-21 nutarimas • Pliuralistinėje demokratijoje (o Lietuva pagal Konstituciją yra pliuralistinė demokratija) visuomeninio transliuotojo veikla turi būti grindžiama objektyvumu, nešališkumu, teisingumu, ji negali priklausyti nuo partinių ar kitokių politinių preferencijų. Visuomeninio transliuotojo veikla turi telkti, o ne skaldyti visuomenę. Šio transliuotojo transliuojamose programose turi būti atstovaujama įvairiems požiūriams, propaguojamos universalios, žmogiškosios, civilizacijos ir laiko patikrintos vertybės, atspindima visa visuomenės ir valstybės gyvenimo įvairovė, taip pat kultūrų įvairovė, gvildenamos įvairios temos ir problemos, inter alia tokios, kurios skiriamos tokiems specifinių poreikių turintiems žmonėms, kurių socializacija ir integravimasis į visuomenę yra sunkesni nei kitų žmonių

  31. LR KT saviraiškos laisvės doktrinaVisuomeninis transliuotojas • LR KT 2006-12-21 nutarimas • Svarbi iš Konstitucijos kylančios visuomeninio transliuotojo misijos dalis – siekti, kad jo perduodamos informacijos skleidimas padėtų didinti socialinį kapitalą, mažinto socialinę atskirtį ir didinti socialinį solidarumą, stiprinti konstituciškai vertingus socialinius ryšius, pilietiškumą ir atvirumą, teisingą, darnią pilietinę visuomenę, padėti visuomenei suvokti save kaip valstybinę bendruomenę – pilietinę tautą, didinti visuomenės kurybinį potencialą, ugdyti civilizuotumą, ekologinę sąmonę, puoselėti visuomenės kultūrą, tautos kultūrinį bendrumą ir kultūros tęstinumą, žmonių saviraišką, skatinti racionaliai spręsti visuomenės ir valstybės problemas.

  32. LR KT saviraiškos laisvės doktrinaVisuomeninis transliuotojas • LR KT 2006-12-21 nutarimas • <...> nėra jokių konstitucinių argumentų, kurie leistų a priori riboti reklamos rinkimą. <...> bet galima įstatymu uždrausti visuomeniniam transliuotojui rinkti reklamą, jei jam užtikrinamas pilnas valstybinis ar kitoks (abonentinis) finansavimas.

  33. LR KT saviraiškos laisvės doktrinaVisuomeninis transliuotojas • Svarbi iš Konstitucijos kylančios visuomeninio transliuotojo misijos dalis – siekti, kad jo perduodamos informacijos skleidimas padėtų didinti socialinį kapitalą, mažinti socialinę atskirtį ir didinti socialinį solidarumą, stiprinti konstituciškai vertingus socialinius ryšius, pilietiškumą ir atvirą, teisingą, darnią pilietinę visuomenę, padėti visuomenei suvokti save kaip valstybinę bendruomenę – pilietinę tautą, didinti visuomenės kūrybinį potencialą, ugdyti civilizuotumą, ekologinę sąmonę, puoselėti visuomenės kultūrą, tautos kultūrinį bendrumą ir kultūros tęstinumą, žmonių saviraišką, skatinti racionaliai spręsti visuomenės ir valstybės problemas. LRT vadovai turi išreikšti visos visuomenės interesus. Tačiau pabrėžtina, kad valstybės įsteigtas visuomeninis transliuotojas tik tuomet gali būti pagrįstai laikomas visuomeniniu, kai institucija, turinti įgaliojimus spręsti svarbiausius visuomeninio transliuotojo veiklos klausimus, susideda ne iš valstybės pareigūnų ar tarnautojų, bet iš asmenų, kuriuos pagrįstai galima vadinti visos visuomenės, o ne kokių nors interesų grupių (taip pat ir profesinių bei institucionalizuotų, inter alia susijusių su žiniasklaida, ypač radiju ir televizija, taip pat vienijančių asmenis, kurių kūrybą arba produkciją visuomeninis transliuotojas gali įvairiai populiarinti) atstovais. Jie turi išreikšti būtent visos visuomenės interesus. Šie asmenys turi atstovauti kuo platesniam socialiniam spektrui. Aukščiausios institucijos, turinčios įgaliojimus spręsti svarbiausius visuomeninio transliuotojo veiklos klausimus, narių rinkimo ar skyrimo procedūra turi būti vieša ir skaidri.

  34. LR KT saviraiškos laisvės doktrinaValstybės paslaptis • LR KT 2007-05-15 nutarimas • Valstybės paslaptis – konstitucinis institutas. Sąvoka “valstybinė paslaptis” – tai tokia neskelbtina, neatskleistina informacija, kurios atskleidimas galėtų padaryti žalą valstybei, kaip bendram visos visuomenės gėriui, visos visuomenės politinei organizacijai, kurios paskirtis – užtikrinti žmogaus teises ir laisves, garantuoti viešąjį interesą. • <...> asmeniui, praradusiam valstybės pasitikėjimą, teisė susipažinti ar dirbti su informacija, sudarančia valstybės paslaptį, turi būti atimta.

  35. LR KT saviraiškos laisvės doktrinaValstybės paslaptis • LR KT 2007-05-15 nutarimas • <...> negalima a priori apibrėžti (išvardyti) ir visų atvejų, kada informacija, sudaranti valstybės paslaptį (ar kita įslaptinta informacija), teismo sprendimu negali būti įrodymas, taigi ir bylos šalys su tokia informacija negali būti supažindinamos. Tačiau akivaizdu, kad jeigu sprendimui teismo nagrinėjamoje byloje priimti ir tokiam teisingumui,kokį įtvirtina Konstitucija, įvykdyti teismui pakanka tokių įrodymų (medžiagos), kuri nėra valstybės paslaptį sudaranti informacija, ši neatskleistina informacija, saugant viešąjį interesą , neturi būti įrodymas toje byloje ir bylos šalys su ja negali būti supažindinamos. <...> joks teismo sprendimas negali būti grindžiamas šalims (vienai iš jų) nežinoma vien valstybės paslaptį sudarančia (ar kitą įslaptintą) informacija. Pabrėžtina ir tai, kad teismų sprendimai, inter alia sprendimai, kad tam tikra valstybės paslaptį sudaranti informacija nėra įrodymas atitinkamoje byloje, gal būti skundžiami įstatymų nustatyta tvarka.

  36. LR KT saviraiškos laisvės doktrinaValstybės paslaptis • LR KT 2000-04-05 ir 2007-06-27 nutarimai • <...> norminiai aktai, reguliuojantys santykius, susijusius su konstitucinėmis žmogaus teisėmis ir laisvėmis bei jų įgyvendinimu, apskritai neturi būti žymimi jokiomis slaptumo žymomis.

  37. LR KT saviraiškos laisvės doktrinaTeisėjo teisė susipažinti su valstybės paslaptimi • KT 1996-12-19 nutarimas. Teisėjo, nagrinėjančio bylą, teisė susipažinti su valstybės paslaptimi grindžiama Konstitucijos 109 str., nustatančiu, kad teisingumą vykdo tik teismai, ir 117 str.., numatančiu klausimų, susijusių su valstybės paslaptimi, sprendimą teismo procese. Pažymėtina, kad ne teisėjo pareigų įrašymas į tam tikrą pareigų sąrašą, bet teismo kaip valstybės institucijos funkcija vykdyti teisingumą nulemia teisėjo teisę susipažinti su bylos nagrinėjimui reikalingomis žiniomis, sudarančiomis valstybės paslaptį.

  38. LR KT saviraiškos laisvės doktrinaValstybės paslapties apsauga teismo procese • LR KT 1996-12-19 nutarimas • Valstybės paslapties apsaugos teismo procese pagrindai yra numatyti Konstitucijos 117 str., nustatančiame, kad teismo posėdis gali būti uždaras, jeigu viešai nagrinėjama byla gali atskleisti valstybės paslaptį.<...> kadangi būtina užtkrinti konstitucijos 30 str. pirmojoje dalyje įtvirtintą asmens teisę į teisminę gynybą, būtina procesiniu įstatymu sureguliuoti valstybės paslapties panaudojimo ir apsaugos santykius teismo procese.

  39. LR KT saviraiškos laisvės doktrinaĮstatymų leidėjo prerogatyva nustatyti informacijos laisvės ribojimo apimtį. • LR KT 1997 m. vasario 13 d. nutarimas • <...> informacijos laisvės ribojimo masto Konstitucija neapibrėžia. Tai reškia, kad pasirinkti ir nustatyti ribojimo apimtį yra neabejotina įstatymo leidėjo prerogatyva. Suprantama, kad tokie apribojimai atitiktų teisingumo sampratą bei reikalavimus, turėtų būti atsižvelgiama į <...> teisėtumo ir būtinumo demokratinėje visuomenėje kriterijus.

  40. LR KT saviraiškos laisvės doktrinaĮsitikinimų išraiškos ir informacijos laisvė • LR KT 1998-03-10 nutarimas • Demokratinėje visuomenėje žmogui laiduojama teisė laisvai formuoti savo nuomonę apie visuomeninius reikalus, laisvai juos aptarinėti. Bendriausias viešų diskusijų visuomenės gyvenimo klausimais tikslas – ieškoti visuomenei rūpimos tiesos. Per diskusija įvairios informacijos pagrindu besiformuojanti žmonių politinė valia užtikrina atstovaujamosios demokratijos funkcionavimą

  41. LR KT saviraiškos laisvės doktrinaTeisė kreiptis į teismą dėl informacijos ribojimo • LR KT 2005-09-19 nutarimas • <...> asmens konstitucinė teisė kreiptisį teismą dėl to, kad, jo manymu, yra ribojama jo informacijos laisvė, suponuoja ir jo teisę teisme kelti atitinkamoje byloje taikomuose teisės aktuose įtvirtintų informacijos laisvės ribojimų ir (arba) draudimo konstitucingumo klausimą.

  42. LR KT saviraiškos laisvės doktrinaNegatyviosios ir pozityviosios pareigos • LR KT 2006-12-21 nutarimas • Valstybė turi ne tik negatyvaus turinio pareigą nekliudyti visuomenėje laisvai sklisti informacijai bei idėjoms, bet ir pozityvaus turinio pareigą imtis visų reikiamų priemonių, kad tam nekliudytų kiti asmenys. Šiame kontekste pabrėžtina, jog Konstitucijos 44 straipsnyje nustatyta, kad masinės informacijos cenzūra draudžiama (1 dalis), taip pat kad valstybė, politinės partijos, politinės ir visuomeninės organizacijos, kitos institucijos ar asmenys negali monopolizuoti masinės informacijos priemonių (2 dalis)

  43. LR KT saviraiškos laisvės doktrinaViešasis interesas • LR KT 2006-12-21 nutarimas • Konstitucijos garantuojamas ir saugomas visuomenės interesas būti informuotai, kaip ir konstitucinė informacijos laisvė, gali būti užtikrinamas tik tuomet, jei valstybėje laisvai (tai nereiškia visiškai nevaržomai) funkcionuoja įvairios visuomenės informavimo priemonės. Brandi ir išplėtota visuomenės informavimo priemonių sistema yra būtina viešojo intereso būti informuotai užtikrinimo sąlyga. Iš Konstitucijos kyla žiniasklaidos laisvė ir tai, kad įstatymų leidėjas turi pareigą įstatymu nustatyti žiniasklaidos laisvės garantijas (LR KT 2002-10-23, 2003-03-04, 2005-07-08 nutarimai)

  44. LR KT saviraiškos laisvės doktrinaMaterialinės žiniasklaidos sąlygos • LR KT 2003-03-04 • Atkūrus LR nepriklausomybę, visuomenei, ilgą laiką gyvenusiai okupacinio totalitarinio režimo sąlygomis, informacijos ir konkrečiai žiniasklaidos laisvės įtvirtinimas turėjo ypatingą reikšmę, todėl užtikrinti materialines sąlygas veikti nepriklausomoms visuomenės informavimo priemonėms šiame visuomenės raidos etape buvo objektyvus visuomenės poreikis, nes tai buvo esminė demokratijos įtvirtinimo prielaida.

  45. LR KT saviraiškos laisvės doktrinaPrivati žiniasklaida • LR KT 2006-12-21 nutarimas • <...> konstitucijos 25 str. nuostatos, aiškinamos kartu su konstitucijos 46 str. 1 dalies nuostatomis, kitomis konstitucijos nuostatomis, išreiškia ir konstitucinį viešosios informacijos šaltinių įvairovės principą. Visa tai savaime suponuoja, kad jeigu bus paisoma Konstitucijos, didelė žiniasklaidos rinkos dalis visuomet bus valdoma privačių asmenų ir didelę viešosios informacijos erdvės dalį sudarys informacija, sklindanti per privačias visuomenės informavimo priemones.

  46. LR KT saviraiškos laisvės doktrinaSkirtingas poveikis visuomenei • LR KT 1995-04-20 ir 2006-12-21nutarimai • <...> būtina atsižvelgti, viena vertus, į tokias žiniasklaidos, ypač radijo ir televizijos, itin didelį paveikumą visuomenei, kita vertus, į tai, kad tokios žiniasklaidos funkcionavimas buvo ir tam tikra prasme tebėra susijęs su valstybei nuosavybės teise priklasuomų ribotų išteklių, tokių kaip elektroninių ryšių kanalai (radijo dažniai), naudojimu. Šiame kontekste pažymėtina, kad , kaip yra konstatavęs KT, radijui ir televizijai dėl jų ypač didelio poveikio plačiai auditorijai, taip pat dėl to, kad radijo ir televizijos programų techninės galimybės nėra neribotos, keliami didesni reikalavimai nei kitoms masinės informacijos priemonėms. <.... Kaip minėta, radijui ir televizijai yra kelaimi didesni reikalavimai nei kitoms visuomenės informavimo priemonėms.

More Related