Asmen ybė ir individualumas

1. Asmenybė ir individualumas lekt. T.Petraitis

2. Apibrėžimai Asmenybė – dinaminė žmogaus psichofizinių sistemų organizacija, sukurianti tam tikras konkrečiam žmogui būdingas elgesio, mąstymo ir jausmų tendencijas. G.Allport (1961) Temperamentas - tam tikrų nuolatinių psichinių savybių kompleksas, apibūdinantis žmogaus emocinį gyvenimą, emocijų reiškimo elgsenos ir veiklos būdą. Neretai temperamento sąvoka vartojama kaip gyvybingumo, energingumo, aktyvumo sinonimas. (Wikipedia) Charakteris - psichinių ypatybių visuma, būdas. Gali būti ugdomas gyvenimo eigoje. Man asmeniškai labai siejasi su žmogaus atkaklumu, užsispyrimu. Sugebėjimai – gyvenimo eigoje įgyti įgūdžiai ir mokėjimai. Asmenybė = temperamentas (jausmai) + charakteris (elgesys) + sugebėjimai.

3. Asmenybės savybės • Asmenybė yra tam tikra organizacija, o ne chaotiškas psichologinių aspektų rinkinys; • Asmenybė yra dinamiškas procesas, o ne statiškas organas; • Asmenybė pasireiškia daugiau ar mažiau stabiliomis tendencijomis; • Tos tendencijos stebimos daugelyje žmogaus būties aspektų – elgesyje, jausmuose, mąstyme;

4. Kaip smagiai nustatyti temperamento tipą? Vyrams Vyras atsisėdo ant suoliuko, o šalia pasidėjo skrybėlę. Atėjo kitas žmogus ir atsisėdo ant skrybėlės Cholerikas: aprėks šalia sėdintįjį.Sangvinikas: nusijuoks ir ką nors šmaikščiai atrėš.Melancholikas: ilgai nedrįs nieko pratarti, galiausiai pravirks.Flegmatikas: greičiausiai tiesiog nepamatys ir pamirš skrybėlę, o vėliau, grįžęs jos pasiimti, mintyse iškeiks tą nepažįstamąjį ir prisimins šią situaciją po kelių metų. Moterims Dukra žirklėmis iškarpė mylimiausioje Jūsų suknelėje gėlytes. • Cholerikė: aprėks dukrą.Sangvinikė: susirūpins, ar dukrai nestinga motiniško dėmesio, o įžvelgusi meninius polinkius užrašys ją į dailės būrelį.Melancholikė: pravirks.Flegmatikė: tyliai pastvers suknelę ir kurį laiką nekalbės su dukra, bet būtinai primins šį įvykį kaip priekaištą tuomet, kai dukra jį bus visiškai pamiršusi.

5. Kaip psichologai tiria ir vertina asmenybę? (1) • Objektyvūs klausimynai – MMPI Duodama atsakyti “taip” arba “ne” į 567 klausimus, tada apskaičiuojamas 10 skalių rezultatas (hipochondrinė, depresijos, isterijos, psihopatologijos, vyriškumo-moteriškumo, paranojos, psichasteniškumo, šizofrenijos, hipomanijos [susiaktyvinimo lygis], socialinės intraversijos) ir jis palyginamas su normatyviniu rezultatu. Jei kuri skalė labai viršija, reiškias pas žmogų išreikšta ta savybė. Privalumai: • Tyrimai pigesni; • Gali būti standartizuotai vertinami; • Pateikti ir vertinti nereikia didelio specialaus pasiruošimo; • Sąlyginai greitai įvertinamas platus savybių spektras; • Testų patikimumas geras, tinkamumas pakankamas.

6. Kaip psichologai tiria ir vertina asmenybę? (2) • Projekciniai testai – Rorchach, TAT. Žmogui duodamas kažkoks neapibrėžtas stimulas (rašalo dėmė arba paveikslas – žr. kitą skaidrę) ir prašoma papasakoti, kas šauna į galvą. Kadangi stimulas neapibrėžtas, žmogus dažniausiai projektuoja tai, kas pas jį yra viduje. Po to tyrėjas koduoja visą šią informaciją ir pateikia sąlyginai objektyvų vertinimą. Privalumai: • Žmogus negali meluoti; • Daugiaprasmis stimulas padeda atverti kelią į pasąmonę; Trūkumai: • Abejotinas patikimumas ir tinkamumas; • Vertinimas labai priklauso nuo vertintojo pasiruošimo.

8. Asmenybės teorijos reikalingumas Asmenybės teorijos – tai rūpestingai patikrinti teiginiai ir hipotezės apie tai, kas žmonės iš tiesų yra, kaip jie elgiasi ir kodėl elgiasi būtent taip, kodėl žmonės skiriasi vienas nuo kito. Dvi funkcijos: • Paaiškina elgesį, t.y. duoda schemą, pagal kurią galima interpretuoti įvykius. • Numato, kaip keisis žmogaus elgesys tam tikrose aplinkybėse (pvz. kaip keisis vaiko elgesys, priklausomai nuo vienokio ar kitokio auklėjimo). “Gera” asmenybės teorija turėtų paaiškinti 6 komponentus. Apie tai kitoje skaidrėje.

9. “Geros” asmenybės teorijos komponentai • Asmenybės struktūra - tai sąlyginai nekintančios žmogaus charakteristikos, nepriklausančios nuo situacijos ar laiko (bruožai, konstruktai, id, ego, superego). • Elgesio motyvacija - ji susitelkia ties dinaminėmis, kintančiomis asmenybės elgesio ypatybėmis (pvz. procesus asmenybėje galima aiškinti siekimu sumažinti įtampą ar priešingai – naujos patirties siekimu). • Asmenybės vystymąsis – siekia paaiškinti, kaip žmogus kinta gyvenimo eigoje. • Psichopatologija. Asmenybės teorija turi paaiškinti, kodėl kai kurie žmonės nesugeba prisitaikyti prie visuomenės reikalavimų, joje funkcionuoti ir kokios to priežastys (pvz. neišpręsti vaikystės konfliktai, išmoktas neadaptyvus elgesys, tarpasmeninis bendravimas). • Psichinė sveikata, brandi asmenybė – kokie kriterijai, kas ją sudaro. • Psichoterapinis poveikis asmenybei – siūlomi korekcijos būdai. Kaip sumažinti neadaptyvaus elgesio apraiškas ir siekti pozityvių pokyčių asmenybėje. Pasakius paprasčiau, koks poveikis teigiamai veikia asmenybę?

10. Pagrindinės asmenybės teorijos Asmenybę aiškinančių teorijų yra pakankamai daug, čia paminėsiu tik pačias svarbiausias: • S.Freud psichoanalitinė teorija • A.Adler individualioji asmenybės teorija • E.Ericksono psichosocialinė asmenybės raidos teorija • E.Berne tranzakcinės analizės teorija • A.Maslow humanistinė asmenybės teorija • C.Rogers humanistinė asmenybės teorija • G.W.Allport asmenybės bruožų teorija Šiandien pasakosiu plačiau apie Berne ir Rogers, o apie kitas teorijas pasiskaitykite, tikrai turėtų būti įdomu..

11. E.Berne tranzakcinės analizės teorija Manė, kad asmenybėje egzistuoja trys lygiai: • Tėvo (moraliniai vertinimai; remiamasi žiniomis ar įsitikinimais, kuriuos mes gavome iš kitų ir patys nepatikrinome. Dažnai kalbame autoritariškai, kategoriškai, esame linkę kitus vertinti ir kalbinti, mėgstame nurodinėti ir drausti, norime būti teisūs); • Suaugusio (racionaliai, objektyviai aplinką vertinantis pradas; mintys, kurios yra paremtos mūsų patyrimu ir apmąstymais. Ši pozicija nepriklauso nuo asmenybės amžiaus. Priimdami sprendimus, remiamės ne nuostatomis, stereotipais, emocijomis, o faktais. Būname dalykiški, objektyvūs, sugebame išklausyti vienas kitą); • Vaiko (emocijos, kūryba, žaismingumas, malonumo siekimas; išreiškiami tiesiog dabar atsiradę norai, išgyvenimai, pojūčiai. Bendraudami nesirūpiname dėl aplinkinių reakcijų, būname smalsūs, žaismingi, nelogiški, tačiau kartu gali pasireikšti nepaklusnumas, egoizmas, nekantrumas. Tai viena gerųjų asmenybės dalių, kuri leidžia pajusti gyvenimo džiaugsmą, meilę ir kt.). Visi šie lygiai egzistuoja vaikystėje, tačiau žmogui vystantis, jų santykis asmenybėje kinta. Pvz. tam tikru periodu galiu labiau elgtis kaip vaikas, o kitu jau kaip suaugęs.

13. T T S S V V Žmonės žaidžia žaidimus.. E.Berne teigė, kad žmonės vengia tikro, intymaus bendravimo ir “žaidžia” įvairius žaidimus. Pvz. “Taip, bet...”. Taip siekia įgyvendinti slaptus (dažnai net pačiam žmogui nežinomus) kėslus. E.Berne žmonių bendravimo procesą vadino – tranzakcija.

14. Bendravimo išeigos Dviems žmonėms ar žmonių grupėms bendraujant, galimos keturios tokio bendravimo baigtys. • Aš OK – Tu OK • Aš OK – Tu ne OK • Aš ne OK – Tu OK • Aš ne OK – Tu ne OK

15. Gyvenimo scenarijus • Žmogus vaikystėje nesąmoningai susikuria savo gyvenimo scenarijų. • Tai asmenybės gyvenimo planas, kuris mato, į kokį tikslą bus orientuota asmenybė ir kokiu būdu ji to sieks. • Vaikas savo gyvenimo scenarijų sukuria iki 7 metų, o paskui jį pildo naujais faktais ir artina prie realybės. • Gyvenimo scenarijaus kūrimo procesas iš esmės vyksta pasąmonėje.

16. Galimos išeigos gyvenime • Laimėtojas – tas žmogus, kuris sugeba pasiekti numatytą tikslą (tapti žymiu specialistu, lyderiu, valstybės veikėju ir tt.). Laimėtojui svarbi ne tiek sėkmė gyvenime, kiek galimybė būti savimi. Laimėtojas realizuoja savo individualumą ir atsiskleidžia, o ne konstruoja kitiems patinkantį savo įvaizdį. • Pralaimėtojas – žmogus, kuris nepasiekia tikslo. Pralaimėtojo pozicija susiformuoja dar vaikystėje. Tam turi įtakos auklėjimo ypatumai, konfliktai šeimoje, sunkus darbas, socialinė aplinka. Pralaimėtojas dažnai atsigręžia į praeitį :” jei būčiau”, “jei turėčiau”, “kai baigsiu”. Bijo nelaimių, nesėkmės. Jie patys sau trukdo tikroviškai, objektyviai matyti, girdėti ir jausti. Jie neadekvačiai suvokia aplinką ir save. • Nelaimėtojas – žmogus, kuris niekuo nerizikuoja, nelaimi ir nepralaimi. Jis netampa lyderiu, yra pilkas ir nepastebimas. Tai žmogus, kuriam “ir taip gerai”.

17. C.Rogers asmenybės teorija • Rogers kalbėjo, kad žmogaus asmenybė yra sudaryta iš dviejų “aš”: idealaus ir realaus. Jei jie yra labai nutolę vienas nuo kito, tai susikuria įtampa, nerimas, atsiranda psichinės harmonijos trūkumas. • Tik tuo atveju, kai abu “aš” yra suderinami (pvz. noriu būti dėstytoju ir dėstau), žmogus gali realizuoti save ir būti laimingas. • Savirealizaciją Rogersas apibūdino kaip prigimtinę žmogaus tendenciją išvystyti visus savo gebėjimus ir potencialus, siekiant palaikyti ir pagerinti žmogaus funkcionavimą. • Žmones, išvysčiusius savo potencialą, Rogersas vadino visiškai funkcionuojančiais žmonėmis. • Dar svarbu, kad realus ir idealus “aš” nebūtų visiškai neatitrūkę, nes tada žmogus puola į nuobodulį ir apatiją, nebeturi ko siekti gyvenime.

18. Savarankiškai nuo čia

19. S.Freud psichoanalitinė teorija Psichika turi piramidės struktūrą: • Sąmonė (viršus) – nedidelė psichikos dalis, kurią žmogus gali kontroliuoti; • Priešsąmonė (ikisąmonė) (vidurys) – iš esmės yra atmintis – tai, ko konkrečiu momentu sąmonėje nėra, bet gali būti ištraukta. • Pasąmonė (apačia) – pati reikšmingiausia dalis, į kurią patenka visa kada nors gauta informacija (sapnai, apsirikimai, nesąmoningi poelgiai). Žmogus nekontroliuoja pasąmonės ir net nežino jos turinio. Du pagrindiniai instinktai: • Gyvybės instinktas – lemia malonumo siekimą, gyvybės palaikymą, naujos gyvybės kūrimą. Ryškiausia apraiška – seksualumas. • Mirties instinktas – motyvuoja destruktyvų ir agresyvų elgesį. sąmonė ikisąmonė pasąmonė

20. Asmenybės struktūra Asmenybė sudaryta iš trijų struktūrinių dalių: • ID – primityvi, biologinė asmenybės pusė. Čia yra instinktai ir kiti biologiniai reiškiniai (valgymas, gėrimas ir tt.). Ji suteikia energijos visiems žmogaus veiksmams. Tai – nemorali, neatsižvelgianti į aplinkinių interesus ir aklai siekianti sumažinti įtampą, kuri kyla dėl nepatenkintų biologinių poreikių. Id veikia pagal malonumo principą – nedelsiant gauti malonumą ir vengti skausmo. • EGO– sąmoningoji asmenybės dalis, kuri vadovaujasi realybės principu. Jos dėka žmogus gali suderinti savo poreikius su visuomenės normomis, bendrauti su aplinka. • Superego – asmenybės sluoksnis, kuris suformuotas visuomenės normų ir taisyklių, kurį žmogus įgyja patirties ir auklėjimo dėka. Tai pati nepastoviausia asmenybės dalis, nes normos tarsi primetamos iš šalies ir geriausiu atveju žmogus jas įsisavina ir ima jomis vadovautis kaip savomis. (pvz. gali atsisakyti jų ir paklusti instinktams – minios pvz.).

21. Psichologiniai gynybos mechanizmai Asmenybė gali sėkmingai funkcionuoti tik išsprendusi vidinius ir išorinius konfliktus. Į pasąmonę perėję konfliktai sukelia nerimą ir trukdo žmogui gerai jaustis. Nerimo tikslas – perspėti žmogų apie artėjantį pavojų, kurį reikia pasitikti arba išvengti. Jei Ego nesugeba susitvarkyti su nerimu, pradedami naudoti gynybos mechanizmai. Neigimas – tai atsisakymas pripažinti, kad įvyko kažkas nemalonaus. Nepriimtina realybė ar savo paties norai, jausmai ignoruojami. Neigimo atveju žmogus elgiasi taip, lyg problema neegzistuotų (pvz.: žmogus nuneigia savo ligą, gyvena taip lyg nesirgtų; atsisako patikėti, jog mirė kažkas iš artimųjų). Išstūmimas – nepriimtinos mintys nustumiamos į pasąmonę (pvz.: išprievartavimo auka sunkiai prisimena įvykio detales) Racionalizacija – nepriimtinam elgesiui sukuriamas tikėtinas pateisinimas arba kilnesnė motyvacija. Pvz.: aš vagiu dėl to, kad visi vagia; nepasiruošęs egzaminui studentas aiškina, jog slaugė sergančius tėvus, o neišlaikęs egzamino – kaltina dėstytoją neteisingu egzaminavimu; Sublimacija– nepriimtinų impulsų (seksualinių ir agresyvių) nukreipimas socialiai priimtina kryptimi (pvz.: agresyvus žmogus eina tarnauti į kariuomenę, policiją ir tt.; gali būti sportinės kovos, meninė ar mokslinė kūryba). Perkėlimas – tai neigiamų emocijų, kurių nėra galimybės išreikšti, nukreipimas į kitą, dažnai fiziškai ar psichologiškai silpnesnį ar mažiau pavojingą žmogų, gyvūną, daiktą, o kartais į save (pvz.: vaikas žaloja katiną; studentas po egzamino aprėkia kitus, berniukas, kurį nuskriaudė, po to muša kitus); Projekcija – tai savo nepriimtinų bruožų, jausmų, minčių ir elgesio modelių priskyrimas kitiems žmonėms ir aplinkai (pvz.: agresyviam žmogui visi aplinkiniai atrodo agresyvūs, moteris, kuri kaltina kitus, kad jie nori ją sugundyti, pati turi stiprų seksualinį potraukį).

22. Brandi asmenybė • Sugeba produktyviai funkcionuoti ir palaikyti patenkinamus tarpasmeninius santykius; • Sugeba išsikelti ilgalaikius tolimus tikslus ir juos pasiekti; • Kontroliuoja nerimą taip, kad jis nepasireikštų elgesyje. • Geba mylėti ir dirbti.

23. A.Adler individualioji teorija • Vaikas gimsta mažas ir silpnas ir per vaikystės metus nuolat susiduria su savo galimybių ribomis. • Tai sukuria nepilnavertiškumo jausmą, kurį vėliau žmogus nori kompensuoti pranašumu. Menkavertiškumo jausmo atsiradimo priežastys: • Mažo vaiko priklausomybė nuo suaugusiųjų (per didelė suaugusiųjų priežiūra); • Fiziniai trūkumai; • Tėvų atstūmimas (vaikas jaučiasi nereikalingas); • Gimimo eilė.

24. Gyvenimo stilius Gyvenimo eigoje susiformuoja gyvenimo stilius – visuma išmoktų būdų tvarkytis su tikrais ar įsivaizduojamais nepilnavertiškumais ar aplinkos reikalavimais (pvz.: intelektualas skirsis nuo sportininko gyvenimo stiliumi, nes pirmasis pasirinko intelekto galimybių didinimą, o antrasis – fizinį tobulėjimą). Akcentuojami žmogaus tikslai kaip pagrindinė motyvuojanti jėga. Aukščiausias žmogaus išsivystymo lygis pasiekiamas tada, kai žmogus išvysto tikrą socialinį interesą – t.y. nuoširdų rūpinimąsi kitų gerove. Jis palaikomas aktyvumo laipsniu – energijos kiekiu, kurį žmogus skiria problemų sprendimui. Tada žmogus gali tapti laimingas ir gerai funkcionuoti gyvenimo srityse: darbe, šeimoje ir socialinėje aplinkoje.

25. 4 asmenybės lygiai Valdantis tipas – žemas socialinis interesas, aktyvus. Nesirūpina kitais, nori būti viršesnis už kitus, problemas sprendžia priešiška, asocialia maniera, yra savimi pasitikintis. Imantis tipas - žemas socialinis interesas, neaktyvus. Noras – kuo daugiau gauti iš kitų. Vengiantis tipas – žemas socialinis interesas, žemas aktyvumas. Bėga nuo problemų sprendimo. Negali pasirūpinti savimi, nes bijo nesėkmės. Socialiai naudingas tipas – aukštas socialinis interesas, aktyvus. Rūpinasi kitais, linkęs bendrauti. Aktyviai sprendžia problemas darbe ir gyvenime. Nebijo sunkumų ir nesėkmių.

26. Brandi asmenybė • Pakankamai kompensuotas menkavertiškumo jausmas; • Aukšti ir lankstūs gyvenimo tikslai, kurie neprieštarauja visuomenės tikslams; • Stiprus socialinis jausmas; • Savęs idealo, atitinkančio realias galimybes, vizijos turėjimas. • Kiekvienas žmogus gali tapti brandžia asmenybe; • Didelis dėmesys skiriamas auklėjimas: “kiekvienas gali viską”. • Žmogus nėra blogas iš prigimties, o jo trūkumai yra susiję su klaidingu gyvenimo supratimu ir jis gali keistis. • Pvz.: alkoholikams ir narkomanams reikalingos ne bausmės ir prievarta, o tikras žmogiškas supratimas ir pakantumas.

27. E.Erickson psichosocialinės raidos teorija • Sukūrė asmenybės nuolatinio keitimosi gyvenime teoriją. • Pritarė Froidui dėl psichoseksualinės raidos stadijų, tačiau asmenybės vystymąsi skirstė pagal asmenybės ryšį su socialine aplinka. • Kiekvienoje vystymosi stadijoje, kuri tęsiasi tam tikrą amžiaus tarpsnį, žmogui iškyla specifinės problemos (raidos krizės), nuo kurių sprendimų priklauso tolimesnis asmenybės vystymąsis.

28. Raidos krizės 1. Pasitikėjimas – nepasitikėjimas (kūdikystė iki 1m.) – vaikas išmoksta pasitikėti ar nepasitikėti kitais asmenimis, kurie rūpinasi jo svarbiausiais poreikiais (maitinimusi, šiluma, švara, fiziniu kontaktu). Svarbu motinos ryšio su kūdikiu kokybė. Kūdikis išmoksta pasitikėti ne tik išoriniu pasauliu, bet ir vidiniu (pvz.: gali be nerimo išbūti, jei mama jį palieka ir atvirkščiai). Potenciali nauja savybė, teigiamai išsprendus krizę: PASITIKĖJIMAS - VILTIS 2. Autonomiškumas – gėda (ankstyvoji vaikystė 1-3 m.). Vaikas mokosi pats savimi pasirūpinti: mokosi naudotis tualetu, valgyti, vaikščioti ir kalbėti arba abejoja savo sugebėjimais. Stadijos rezultatas priklauso nuo to, ar tėvai leidžia vaikams patiems kontroliuoti savo veiksmus. Vaikas gali įgyti savigarbą ir užtikrintumą, kad pats sugeba atlikti arba tampa nesavarankišku, abejojančiu, besigėdijančiu. Potenciali nauja savybė, teigiamai išsprendus krizę: VALIA. 3. Iniciatyvumas – kaltė ( žaidimų amžius, 3-6 m. ). Vaikas nori atlikti daugelį veiksmų, ką moka ir atlieka suaugę. Todėl jis kartais peržengia tėvų nustatytas ribas ir dėl to jaučiasi kaltas. Vaikai, kurių iniciatyva palaikoma, skatinama kūryba, neišjuokiamos fantazijos, tampa iniciatyvūs ir atvirkščiai – tuomet gali pasireikšti neryžtingumas, jausis nevykę, sunkiai sieks bet kokio tikslo. Potenciali nauja savybė, teigiamai išsprendus krizę: TIKSLINGUMAS 4. Meistriškumas – menkavertiškumas (mokyklinis amžius, 6-12 m.). Vaikas intensyviai mokosi, siekdamas būti kompetetingas ir produktyvus, arba jaučiasi nepilnavertis, nesugebantis, ką gerai padaryti. Potenciali nauja savybė, teigiamai išsprendus krizę: KOMPETENCIJA 5. Identiškumas – vaidmenų neaiškumas (jaunystė, 12-20 m.). Paauglys nori išsiaiškinti, kas jis yra. Jis pasiekia seksualinį, etninį, profesinį identiškumą arba neturi aiškaus supratimo apie ateityje jo laukiančius vaidmenis. Asmenybės brendimą veikia socialinė grupė, su kuria paauglys identifikuojasi. Potenciali nauja savybė, teigiamai išsprendus krizę: IŠTIKIMYBĖ 6.Intymumas – izoliacija (ankstyvoji branda,20 – 25 m.) Jaunas žmogus siekia kito žmogaus meilės ir draugystės arba lieka izoliuotas nuo kitų, yra vienišas. Tai suaugusio žmogaus gyvenimo pradžia: šeimos kūrimas, profesijos įgyjimas. Potenciali nauja savybė, teigiamai išsprendus krizę: MEILĖ 7. Produktyvumas – stagnacija (vidurio amžiaus branda, 26 – 64 m.). Suaugęs yra produktyvus, dirba jam svarbų darbą, puoselėja šeimą arba tampa sustingęs. Gali atsirasti beviltiškumo, beprasmiškumo jausmas. Potenciali nauja savybė, teigiamai išsprendus krizę: RŪPESTINGUMAS 8. Integracija – neviltis (vėlyvoji branda nuo 65 iki mirties). Žmogus stengiasi suprasti, ar jo gyvenimas buvo prasmingas. Jis arba mato savo gyvenimo svarbą, arba supranta, kad nepasiekė savo tikslų. Potenciali nauja savybė, teigiamai išsprendus krizę: GYVENIMO IŠMINTIS.

29. Brandi asmenybė • Didžiausias dėmesys teorijoje skiriamas paauglystės periodui. • Šiuolaikinė visuomenė duoda daug galimybių, todėl paaugliui sunku identifikuotis. • Jauni žmonės ilgai mokosi ir tuo pačiu ilgai lieka priklausomais nuo tėvų. • Paauglystės krizė pasireiškia nesugebėjimu pasirinkti karjeros, įsitraukimu į bendraamžių grupes bei alkoholio ir narkotikų vartojimu. Brandi asmenybė: • Asmenybė bręsta visą gyvenimą, o tikrasis brandumas pasiekiamas senatvėje; • Branda – tai sugebėjimas intymiai bendrauti su kitais asmenimis, produktyviai dirbti ir jausti vidinę darną bei harmoniją.

30. A.Maslow humanistinė asmenybės teorija Žmogiškoji prigimtis yra pozityvi, gera, blogiausiu atveju – neutrali. Žmogus yra unikali, organizuota sistema. Tai, kas vyksta vienoje sistemos (organizmo) dalyje, turi įtakos kitai, o iš esmės ir visai sistemai. Saviaktualizacijos tendencija. Kiekvieno žmogaus pagrindinis siekis yra pilnai atskleisti savo savybes, sugebėjimus. Geriausiųjų pažinimas – turime tirti pačius sveikiausius, kūrybiškiausius, brandžiausius individus. Save aktualizavusių ir subrendusių žmonių bruožai: • Realistiškesnis požiūris į pasaulį; • Tolerancija kitiems ir pakantumas savo silpnesnėms savybėms; • Spontaniškumas ir paprastumas; • Koncentravimasis į svarbias problemas ir smulkmenų ignoravimas; • Atsiribojimas nuo aplinkos (iš dalies) ir vienatvės poreikis; • Didesnis savarankiškumas ir atsparumas išorės įvykiams; • Nuoširdesnis jausmų reiškimas, ypač džiaugsmo; • Gilesni tarpasmeniniai santykiai; • Didesnis visuomeninis aktyvumas; • Demokratiškesnis charakteris; • Stiprus, pagrįstas moralės jausmas. Gėrio ir blogio atskyrimas; • Neįprastų įgūdžių ir stiprių išgyvenimų dažnesnis patyrimas; • Humoro jausmas; • Kūrybiškumas.

31. G.W.Allport dispozicinė teorija Skyrė “bruožo” sąvoką. Tai – stabili elgesio, jausmų ir mąstymo tendencija (pvz. drovus žmogus taip elgsis daugelyje situacijų: klasėje, kavinėje, su draugais). Bruožų tipai: Pagrindiniai – pasireiškia visose situacijose ir nusako asmenybės elgesį (pvz. sąžiningumas, patikimumas); Šalutiniai – pasireiškia tik konkrečiose situacijose, turi mažesnę įtaką asmens elgesiui ir jų yra daug (pvz.: žmogus niekada nebūnantis paklusnus, išskyrus atvejus, kai turi reikalų su policija); Šerdiniai – tai bruožai, kurie persmelkia visą asmenybę ir apsprendžia jos gyvenimo būdą ir tikslą (pvz. donkichotiškumas, sadizmas, mazochizmas). Asmenybės vystymasis: Pirmieji metai yra mažiausiai reikšmingi asmenybės vystymuisi. Kūdikis yra tik biologinis organizmas, kuris vėliau transformuojasi į individą: išauga ego, išryškėja tikslai. Suaugęs žmogus suvokia, ką jis daro, kodėl taip daro, todėl apie žmogų galima daugiau sužinoti tyrinėjant jo sąmoningus planus nei išstumtus į pasąmonę vaikystės prisiminimus.

32. Brandi asmenybė • Plačios “Aš ribos”. Aktyviai dalyvauja darbo, šeimos ir socialiniuose santykiuose. Turi pomėgį, domisi politika, religija ar tuo, kas jam reikšminga. • Gali palaikyti šiltus socialinius santykius. Draugiškas intymumas – tai gili artimųjų meilė be savininkiškumo jausmo ar pavydo. Užuojauta, sugebėjimas toleruoti kitų kitoniškumą. • Emocinė branda ir savęs priėmimas. Teigiamas požiūris į save. Nejausdami pykčio gali priimti nuviliančius ir erzinančius reiškinius bei savo trūkumus. Gerai tvarkosi su savo emocinėmis būsenomis (pykčiu, kalte) – neišlieja jų ant kitų. • Realistiška patirtis, suvokimas ir lūkesčiai. Mato daiktus, kokie jie yra, o ne kokius norėtų matyti. • Sugeba pažinti save ir turi humoro jausmą. Suvokia savo stiprybę ir silpnybes. Humoras neleidžia pasijusti per daug reikšmingam ir būti pasipūtusiam. Humoras – tai sugebėjimas pasijuokti iš paties brangiausio, nenustojant jo branginti. • Turi ištisą gyvenimo filosofiją. Sugeba matyti bendrą vaizdą, nes sugeba iš savo gyvenimo patirties išskirti tai, kas reikšmingiausia.

33. Adios