Psichoaktyvi ų medžiagų vartojimo prevencija ugdymo institucijoje: aktualijos ir perspektyvos

1. Psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencija ugdymo institucijoje: aktualijos ir perspektyvos Algimantas Šimaitis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo departamento Neformalaus ugdymo ir švietimo pagalbos skyriaus vyriausiasis specialistas 2010 m. vasario 10 d. Vilnius

2. Narkotikų vartojimo reiškinys, narkomanijos paplitimo mastai Lietuvoje ir pasaulyje • Didžiulės Pietų Europos teritorijos apsodintos vynmedžiais • Kanapės tarpsta Afrikoje ir Azijoje • Nuo Artimųjų Rytų iki Azijos – augalinės aguonos • Šaltoje Europoje varomas spiritas • Amerikos žemynuose – kokamedžiai, tabakas ir kaktusai (meskalinas) • Tik eskimams niekas neauga, nes itin šalta 

3. Narkotikų vartojimo reiškinys, narkomanijos paplitimo mastai Lietuvoje ir pasaulyje • Europoje istoriškai vyravo alkoholis • Palaipsniui, atradus Amerikas, Europoje atsirado tabakas, meskalinas ir kokainas • Antro tūkstantmečio pradžioje Europoje atsiranda distiliuotas (stiprus) alkoholis, kuris keista, bet įgavo Aqua vitae pavadinimą 

4. Narkotikų vartojimas Lietuvoje • Per pastaruosius ketverius metus narkotikų vartojimas šalyje suaugusiųjų tarpe išaugo 3 proc. • Šiuo metu jais svaigintis yra bandę 12,5 proc. Lietuvos gyventojų • Pastaraisiais metais labai padaugėjo moterų, vartojančių narkotikus • Prieš ketverius metus vyrai beveik 4 kartus dažniau nei moterys bandė tokių narkotikų kaip kanapės ar ekstazis, dabar moterų narkotikų vartojimas nuo vyrų skiriasi vos 2 kartus. (NKD)

5. Alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo tendencijos Lietuvoje tarp 15–16 m. paauglių Alkoholio, tabako ir kitų narkotikų vartojimo problema išlieka aktuali Lietuvoje tarp 15-16 m. amžiaus paauglių, kur greta teigiamų tendencijų pastebima nemažai nerimą keliančių reiškinių. Remiantis ESPAD 2007 m. rezultatais, iki 2003 metų nuolat augęs tabako ir alkoholio vartojimo mąstai sumažėjo ar stabilizavosi.

6. Tabako vartojimas: bent kartą gyvenime rūkė (%) . ESPAD 2007 m. – 71 proc. bent kartą gyvenime bandė rūkyti, 2003 m. – 80 proc.

7. Alkoholio vartojimas: bent 1-2 kartus per gyvenimą (proc., visi paaugliai) . Abstinentų – nevartojusių alkoholio per gyvenimą – padaugėjo nuo 2,1 iki 4,5 proc.: sumažėjo nuo 97,9 proc. 2003 m. iki 95,5 proc. 2007 m. ESPAD 2007 m. fiksuoti lyčių skirtumai, susiję su alkoholio ir tabako vartojimu, išliko mažiausi per visą ESPAD tyrimų laikotarpį

8. Per paskutines 30 dienų bent 1-2 kartus (ir dažniau) vartotų gėrimų rūšys (proc.) . 2007 m. populiariausias gėrimas tarp berniukų yra alus (berniukų – 61 proc., mergaičių – 31 proc.), mergaičių – sidras Berniukų vartotų gėrimų struktūroje nuo alaus nedaug atsilieka sidras, tuo tarpu mergaičių dauguma (66 proc.) rinkosi būtent sidrą, o kitus gėrimus – beveik perpus mažiau

9. ... Šiuolaikinės narkotikų vartojimo prevencijos programos visame pasaulyje pasižymi teorinių modelių įvairove bei plačiu metodų ir būdų, įspėjančių apie narkotikų vartojimo žalą ir priklausomybės formavimąsi, spektru. Programos, parengtos pagal skirtingus teorinius modelius, skiriasi prevencinio darbo organizavimo strategija ir pasižymi nevienodu veiksmingumu dirbant su skirtingomis tikslinėmis grupėmis

10. ... 1950 metais buvo plėtojamas Jungtinėse Amerikos Valstijose teigiamo požiūrio į sveikatą modelis Tačiau reikia pažymėti, kad sveikatos stiprinimo/ugdymo programos efektyvumas, palyginti su kitomis programomis, daug priklauso nuo socialinės aplinkos įtakos

11. ... Narkotikų vartojimo prevencijos programų raida pasaulyje išskiria tris pagrindinius etapus Pirmasis etapas (1960-1970) apima programas, kurių tikslas buvo suteikti žinių apie narkotikus, neigiamus aspektus ir vartojimo pasekmes Buvo manoma, kad informacijos suteikimo turi užtekti, siekiant spręsti narkotikų vartojimo problemas Antro etapo metu (1970-1980) dominavo programos pabrėžiančios „emocinį“ taikomų prevencinių priemonių pagrindą, t.y. norint pasiekti elgesio ir nuostatų pasikeitimų, būtina paveikti ir emocijas, kurie lemia paauglių ketinimus pradėti vartoti narkotikus. Buvo pabrėžta, kad būtina atsižvelgti į tokių trijų prevencinių metodų: vertybių formavimo, sprendimų priėmimo proceso ir alternatyvų narkotikų vartojimui sukūrimo svarbą Trečiasis etapas (1980 metų pradžia iki dabar) dominuoja socialinės įtakos modelis, kuris tiek asmenis, vartojančius narkotikus, tiek veiksnius mato ne izoliuotai ir individualiai, bet greičiau integruotai į platesnę aplinkos struktūrą ir pabrėžia multidisciplininę prevencinio darbo būtinybę. Prevencijos programa, kuria siekiama efektyvių rezultatų mažinant rizikos veiksnius, atkreipia dėmesį į konkrečius veiksnius, nulemiančius priežastinius procesus ir ji turi būti vykdoma sąsajoje su individo aplinka

12. ... Gyvenimo įgūdžių ugdymo programas taiko vis daugiau valstybių – Belgija, Vokietija, Graikija, Ispanija, Airija, Austrija, Lenkija ir kt. Jose nagrinėjamos sprendimų priėmimo, susidorojimo su sunkumais, tikslų nusibrėžimo ir savęs įtvirtinimo, bendravimo, empatijos ir kitos temos. Prevencine veikla siekiama ugdyti sveiką gyvenseną, ugdyti socialinius ir gyvenimo įgūdžius siekiant mažinti rizikos veiksnių įtaką vaikams

13. ... Visose Europos Sąjungos valstybėse pripažįstama, kad mokykla tampa svarbiausia aplinka bendrąjai prevencijai vykdyti, todėl plečiama mokyklų kovos su narkotikais politika, kuriamos mokykloms skirtos specialios programos ir rengiami mokytojai. ES patirtis parodė, kad metodika paremta švietimu sveikatos srityje, veikia tik vaiko pažintinius procesus, tačiau nekeičia jo elgsenos ir socialinės sąveikos ugdymo komponentų

14. Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencinės veiklos organizavimas: • Formalųjį švietimą – prevencinę medžiagą integruojant į mokomųjų dalykų turinį; • Neformalųjį vaikų švietimą – organizuojant būrelius, gyvenimo įgūdžių ugdymo užsiėmimus, klasės valandėles, akcijas, ekskursijas ir pan.

15. Formalus švietimas

16. Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programosLietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymas Nr. ISAK-2433 Bendrosiose programose numatyta: • sustiprinti dalykų programų ryšiai su socialine ir mokinių gyvenamąja aplinka; • Bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymo srityje pateiktos integruojamosios programos įgyvendinamos per visų dalykų pamokas, neformalaus ugdymo veikloje, mokyklos bendruomenės renginiuose. Tinkama ugdymo turinio integracija sudaro daugiau galimybių priartinti mokymąsi prie gyvenimo, plėtoti bendrąsias mokinių kompetencijas, pritaikyti užduotis pagal mokinių poreikius, polinkius ir galias, išvengti pasikartojimo ir didelių mokymosi krūvių. 2014 m. liepos 15 d. 16

17. ALKOHOLIO, TABAKO IR KITŲ PSICHIKĄ VEIKIANČIŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMO PREVENCIJOS PROGRAMA(Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. kovo 17 d. įsakymas Nr. ISAK–494(Žin., 2006, Nr. 33-1197) Tikslas–ugdyti asmenį, motyvuotą sveikai gyventi, nevartoti alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų. Programa skiriama kenksmingų ir psichiką veikiančių medžiagų – buitinių cheminių medžiagų, vaistų, alkoholio, tabako, narkotikų ir kitų psichiką veikiančių medžiagų – vartojimo bendrąjai (pirminei) prevencijai vykdyti. Programa integruojama privalomai į ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupių veiklas, dalykų pamokas pagal bendrąsias programas ne mažiau kaip 5-6 val.per mokslo metus, vykdoma per popamokinę ir projektų veiklą, organizuojamus renginius ir t.t.

18. Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos temų integravimas: Pradinio ugdymo bendrosiose programose: Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose: 18

19. Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos temų integravimas: Vidurinio ugdymo bendrosiose programose: 19

20. ... Daugelio mokykloje naudojamų profilaktinių programų formų ir metodų veiksmingumas yra labai skirtingas, pvz., paskaita – 5%, savarankiškas mokymasis – 10%, informacija su vaizdumo priemonėmis – 20%, viešas, akivaizdus stebėjimas – 30%, diskusija grupėje – 50%, mokymasis dirbant – 70, mokymasis mokant kitus – 90% (Černiauskienė M., 2002)

21. Neformalus švietimas

22. Ugdymo programos Lietuvoje: Nacionalinės programos(parengtos Lietuvos ekspertų ir taikomos Lietuvos švietimo sistemoje); Gyvenimo įgūdžių ugdymo programa” (2004 m.); „Socialinių įgūdžių ugdymo programa pradinių klasių mokiniams“ (2001 m.); Paauglių socialinių įgūdžių ugdymo programa „Tiltai“ (rengėja N. Sturlienė, 2008 m.); Alkohilio tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programa (2006 m.) ir kt. Lietuvoje adaptuotos užsienio šalių programoss(užsienio šalyse parengtas programas, kurios yra modifikuotos atsižvelgiant į Lietuvos švietimo sistemos specifiką). • JAV programa „Sniego gniūžtė”. • Švedų programa „Linas – pagalba vaikams”. • LIONS QUEST “PAAUGLYSTĖS KRYŽKELĖS”, • patyčių prevencijos programąOlweus, • smurto prevencijos programa ikimokyklinukams„Zipio draugai“, • socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymo prgrama pradinukams („Second Step“) Kitas žingsnis. • programa „Vaikų gyvenimo įgūdžių ugdymas“ (Anglija). • programa „Forumo teatras” ir kt.

23. Psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos mokymo programa mokinių tėvams(Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro direktoriaus 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. (1.3) V – 63)

24. Metodinė medžiaga: • Kasmet ministerija išleidžia įvairios metodinės medžiagos, skirtos psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijai. 2009 m. išleista: • metodinė priemonė (dokumentinis filmas) CD/DVD formatu „Varpas visiems“; • metodinė medžiaga švietimo ir globos įstaigų vadovams, pedagogams, specialistams „Apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos mokymo programą mokinių tėvams“; • metodinė priemonė pradinių klasių mokytojams bei specialistams  „Gyvenimo ir socialinių įgūdžių ugdymo vadovas“. Rengiama „Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo pirminės prevencijos švietimo įstaigose koncepcija ir ankstyvosios intervencijos paslaugų teikimo rekomendacijos prevencinio darbo grupėms ir specialistams, dirbantiems mokyklose“. 24

25. Veiksniai, sąlygojantys paauglių alkoholio ir kitų narkotikų vartojimą . Knygų skaitymo savo malonumui (be vadovėlių) dažnumo ryšys su tabako vartojimu (proc., p<0,001) Laisvalaikio leidimo su draugais (gatvėse, prekybos centruose, diskotekose, ir kt.) ryšys su tabako vartojimu (proc., p<0,001)

26. Draugų rūkymo įtaka mokinių rūkymo įpročiams (proc.) . Veiksniai, sąlygojantys paauglių alkoholio ir kitų narkotikų vartojimą Rūkančių draugų aplinka daro ypač didelę įtaką paauglių rūkymui, ypač padaugėja bandymų rūkyti tada, kai dauguma arba beveik visi mokinių draugai rūko; rūkančiųjų aplinkoje labai nedidelė jų dalis – tik dešimtadalis – nepabando rūkyti ir tik penktadalis išlieka nepradėję rūkyti pastoviai.

27. Ar tėvai žino, kur būni laisvalaikiu, išeiginėmis dienomis, vakarais? . Veiksniai, sąlygojantys paauglių alkoholio ir kitų narkotikų vartojimą Nuolatinė paauglių laisvalaikio kontrolė, tėvų domėjimasis juo ypač susijęs su pastovaus, dažno rūkymo įpročių formavimusi: paaugliai, kurių tėvai visada žino, kur jų vaikai leidžia laisvalaikį, 15-16 metų būna įpratę rūkyti beveik tris kartus rečiau

28. Alkoholio ir narkotikų vartojimo paplitimas mokinių laisvalaikio klasteriuose (proc. . Veiksniai, sąlygojantys paauglių alkoholio ir kitų narkotikų vartojimą Mokinių laisvalaikio leidimo būdas labai susijęs ir su alkoholio bei narkotikų vartojimo paplitimu ir dažnumu. Tikslingai ir organizuotai leidžiančių laisvalaikį mokinių grupėje yra kelis kartus daugiau abstinentų (11,8 proc.), taip pat ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas šioje grupėje gerokai žemesnis. Leidžiantys laisvalaikį neorganizuotai, ne namie ir neturintys pomėgių, neskaitantys knygų mokiniai žymai dažniau vartoja šias medžiagas.

29. Prevencija – vertingos investicijosĮ TĖVAMS SKIRTAS PREVENCINES PROGRAMAS INVESTUOTAS 1 $ ATNEŠA $ 9.60Į MOKINIAMS SKIRTAS PREVENCINES PROGRAMASINVESTUOTAS 1 $ ATNEŠA $ 4.25 UK National Treatment Outcome Research Study: NTORS, Godfrey et al., 2004; - Health Serv Res., Ettner et al., 2006, UCLA California- Spoth et al., 2002- Haukins et al., 1999; Aos et al., 2001

30. Ačiū už dėmesį El. paštas: Algimantas.simaitis@smm.lt Tel.: + 370 5 2191184