Dėsnis :

1. Dėsnis: Laimi ryžtas, bet ne progos laukimas Pasitaikius progai, mes žinome, kaip parodyti savo patirtį ir profesionalumą. Tik progų mes nelaukiame. Geriausias progas sukuriame savo ryžtu laimėti.

2. Obligacijų emisijų reglamentavimo tobulinimas Lietuvoje Joana Baublytė Asocijuota teisininkė, Advokatė Vilnius, 2011 m. kovo 1 d.

3. Obligacijų rinka Lietuvoje

4. Obligacijų emisijos Lietuvoje • Lietuvoje viešas obligacijų emisijas dažniausiai išleidžia bankai ir kitos finansų įstaigos • Pastaruoju metu tik keletas Lietuvoje veikiančių bendrovių (ne finansų įstaigų) išleido viešas obligacijų emisijas: • AB „Snaigė“ • AB „Pieno žvaigždės“ • AB „Agrowill Group“

5. Obligacijų neišpirkimo atvejai • 2009 m. birželio pabaigoje, AB „Agrowill Group“ tapo pirmąja įmone Lietuvos kapitalo rinkos istorijoje, laiku neišpirkusia išleistos viešos obligacijų emisijos (vertė - 24,8 mln. litų) • Dėl patikėtinio profesionalumo ir veiksmų (neveikimo) ginant obligacijų savininkų interesus kilo ginčai • Konvertuojamų obligacijų neišpirko taip pat ir AB „Snaigė“. Šis atvejis nesulaukė tiek viešumo kiek AB „Agrowill Group“, ir baigėsi taikiais susitarimais • Konvertuojamų obligacijų emisijas vėlavo išpirkti ir AB "Amilina" (buvusi „Malsena“). Šis atvejis taip pat baigėsi taikiais susitarimais

6. Išaiškėjusios problemos • Rinkoje nėra kvalifikuotos patikėtinių paslaugos – obligacijų savininkų atstovui trūko kompetencijos tinkamai ginti obligacijų savininkų teises • Patikėtinis paskirtas ir jo atlyginimas nustatytas kaip formalumas, realiai nesuvokiant ir neįvertinant prisiimamų funkcijų ir atsakomybės • Obligacijų savininkų atstovo funkcijos įstatyme apibrėžtos plačiai – Lietuvoje nėra pakankamai kompetentingų atstovų, kurie norėtų atsakingai imtis tokio vaidmens • Įstatymo normos, šiuo metu reglamentuojančios obligacijų savininkų interesų apsaugą, nepakankamos ir pernelyg nekonkrečios

7. Užsienio praktika

8. Bendrosios teisės tradicijos šalių praktika • Bendrosios teisės tradicijos šalyse (UK, US) išleidžiant obligacijų emisiją paskiriamas patikėtinis („trustee“) obligacijų savininkų interesams ginti • Trustee institutas turi ypatumų lyginant su patikėtinio samprata Lietuvoje ar kitose kontinentinės teisės tradicijos šalyse • Trustee paprastai skiriamos senas tradicijas turinčios, finansiškai stabilios ir nepriekaištingos reputacijos įmonės, kurių pagrindinė veikla būtent ir yra teikti patikėtinio paslaugas • Neveikimo sąlygomis („no-action clauses“)ribojamos pavienių investuotojų teisės (pvz., pradėti priverstinį vykdymą ar inicijuoti bankroto bylą)

9. Trustee privalumai ir trūkumai • Trustee kompanijos dėl savo veiklos išskirtinumo turi ilgą patirtį, kompetenciją, galimybes ir resursus nuolat stebėti emitentą, tiksliai bei išsamiai analizuoti situaciją ir gauti ekspertų išvadas • Neišpirkimo atveju trustee gali vienoje procedūroje ginti visų obligacijų savininkų interesus, taip sutaupant lėšų ir laiko • Trustee gali efektyviai derėtis su emitentu dėl mokėjimų atidėjimo, ir kitais atvejais. Dėl no-action sąlygų nėra pavojaus, kad pavieniai savininkai sužlugdys derybas atskirais ieškiniais ar išsiderės geresnes sąlygas • Gali nutikti taip, kad dauguma sugebės primesti savo siekiamus sprendimus mažumai, tuo apribojamos individualių savininkų teisės

10. Kontinentinės teisės šalių praktika • Patikėtinis turi daug mažesnį vaidmenį – didžioji dauguma sprendimų priimama per obligacijų savininkų susirinkimus • Įstatymai numato obligacijų savininkų susirinkimo kvorumus, taip pat – kokia dauguma reikalinga tam tikrų sprendimų priėmimui • Patikėtinis atlieka tik tiek ir tik tokias funkcijas, kurias jam nurodo susirinkimas • Daugumos sprendimai yra privalomi mažumai • Įteisinant daugumos sprendimo privalomumą paprasčiau pateisinami mažumos teisių apribojimai

11. Pasiūlymai dėl reglamentavimo Lietuvoje tobulinimo

12. Tobulinimo tikslai ir principai • Pakelti profesionalumo lygį ir įvesti daugiau apibrėžtumo, tačiau neišplėsti atsakomybės tiek, kad tokia paslauga taptų nebeprieinama • Įstatymu nustatyti kaip įmanoma aiškesnius principus ir gaires, tam tikrą reglamentavimą palikti VPK, o visa kita leisti nustatyti prospektų lygmenyje • Įstatymu numatyti, kad patikėtinis privalomas ne visiems emitentams, pvz., jo nereiktų valstybei ar bankams; VPK taip pat galėtų teikti individualias išimtis • Labiau sekti kontinentinės teisės modeliu, kaip artimesne teisės tradicija

13. Pasiūlymai – patikėtinių vaidmuo • Plėsti subjektų, kurie gali būti patikėtiniais ratą (pvz., kad šią funkciją galėtų atlikti specializuotos finansų įstaigų dukterinės įmonės) • Įstatymas ir VPK turi nustatyti tam tikrus reikalavimus, užtikrinančius patikėtinių kompetenciją, profesionalumą ir gebėjimus. Tokie reikalavimai gali būti kapitalo pakankamumas arba civilinės atsakomybės draudimas, kuris atliktų tam tikrą atrankos funkciją • Patikėtinio funkcijos turi būti aiškiau apibrėžtos įstatyme ir pirmiausia apimti emitento monitoringą, informacijos tarpininko ir užtikrinimo turėtojo funkcijas • Patikėtinio vaidmuo neturi būti tik formalumas – jis turi prisiimti atsakomybę už savo funkcijas („due care“), pvz., už užtikrinimo dokumentų tinkamumą • „No-action“ sąlygų įvedimas Lietuvoje problematiškas – užtikrinti, kad mažuma nekeltų problemų, iki tam tikros ribos galima per susirinkimų sprendimus, kurie privalomi mažumai

14. Pasiūlymai – patikėtinių išlaidos • Turi būti išspręstas kaštų klausimas, nes dabartinė praktika nėra gera • Fiksuoti kaštai turi užtikrinti pirmines patikėtinio funkcijas – monitoringas, informacijos tarpininko ir užtikrinimo turėtojo funkcijas – jos santykinai nedidelės • Priverstinio išieškojimo ir susiję kaštai turėtų tekti obligacijų savininkams (pagal analogiją su bankroto administravimo praktika) – sąžiningai įsipareigojimus vykdantis emitentas neturėtų subsidijuoti šių išlaidų (kas įvertinus jų riziką iš anksto padidina atlygį) • Patikėtinis neturi būti suprantamas, kaip apskritai emisijos išpirkimo garantas. Turi būti aiškiai apibrėžtos patikėtinių funkcijos – jei patikėtinių funkcijų sąrašą labai išplėsime, neatsiras norinčių teikti šią paslaugą arba profesionali paslauga „turės savo kainą“

15. Pasiūlymai – savininkų susirinkimas • Sekant kontinentinės teisės tradicija, reiktų stiprinti obligacijų savininkų susirinkimo vaidmenį, patikėtinio galių nereiktų neišplėsti taip, kaip bendrosios teisės šalyse • Visus svarbiausius sprendimus turi priimti susirinkimas (tokius kaip reikalauti išpirkti prieš terminą, pradėti priverstini išieškojimą, konvertuoti į nuosavybės VP, keisti obligacijų sąlygas, inicijuoti bankroto / restruktūrizavimo bylą ir kt.) • Susirinkimo sprendimai turi būti saistantys ir mažumą • Įstatymas turi įtvirtinti susirinkimo kvorumo ir balsų daugumos dėl atitinkamų sprendimų principus, paliekant teisę procedūras detalizuoti prospektuose

16. Joana BaublytėFinansų ir mokesčių praktikos grupėLAWIN Lideika, Petrauskas, ValiūnasT. +370 5 2681866joana.baublyte@lawin.lt