1 / 28

Nepriklausomybės link...

Nepriklausomybės link. Parengė: Klaipėdos “Verdenės” pagrindinės mokyklos mokytoja metodininkė Irina Danilienė.

candy
Télécharger la présentation

Nepriklausomybės link...

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript

  1. Nepriklausomybės link... Parengė: Klaipėdos “Verdenės” pagrindinės mokyklos mokytoja metodininkė Irina Danilienė

  2. Lietuvai ir Lenkijai tapus viena Respublika, vis daugiau teisių reikalavo kilmingieji. Dėl jų nesutarimų silpo vidinė tvarka. Tuo pasinaudojo aplink esančios stiprios valstybės – Prūsija (Vokietija), Austrija ir Rusija. Jos net tris kartus dalijosi Lietuvai ir Lenkijai priklausančią teritoriją.

  3. Po trečiojo pasidalijimo Lietuvos nebeliko: didžioji jos dalis (Didžioji Lietuva) atiteko Rusijai, Klaipėdos kraštas (Mažoji Lietuva) tapo Prūsijos (Vokietijos) dalimi.

  4. Pažangesni lietuviai ne kartą priešinosi užgrobėjams, tačiau ilgą laiką jų jėgos buvo per silpnos įveikti galingus svetimtaučius. Kiekvienas pasipriešinimas atnešdavo Lietuvai tik naujų sunkumų.

  5. Tadas Kosciuška 1794 m. jo vadovaujami sukilėliai pralaimėjo gausesniai, gerai apmokytai, ginkluotai rusų kariuomenei. Kaip tik po šio sukilimo Lietuva galutinai buvo padalinta.

  6. Emilija Pliaterytė 1831 m. ji sugebėjo suburti 380 sukilėlių pulką ir jam vadovauti. Sukilimo metu ji buvo sužeista, o vėliau taip ir neišgijusi numirė. Po šio sukilimo uždaromas Vilniaus universitetas.

  7. Kostas Kalinauskas Vadovavo 1863 m sukilimui.

  8. Sukilime dalyvavo neturtingi bajorai, miestiečiai, valstiečiai.

  9. Po 1863 m. sukilimo išsilaisvinimo judėjimo dalyvių dvaruose ir žemėse apgyvendinami iš Rusijos atkelti karininkai, rusų bajorai ir tėvynės išdavikai. Iš Lietuvos Kunigaikštystės gyventojų konfiskuojama apie 1794 dvarai. Pasipriešinimo Maskvai judėjimo nariai išžudomi arba ištremiami, jų vaikai (našlaičiai) ištremiami į Sibirą.

  10. Bijodami naujų sukilimų Mažojoje Lietuvoje ją valdę vokiečiai uždraudžia lietuviškas mokyklas. Didžiojoje Lietuvoje rusai uždraudžia ne tik mokyklas, bet ir lietuvišką raštą lotyniškomis raidėmis.

  11. Už prigimtines žmonių teises reikėjo pradėti kovoti. Didžiojoje Lietuvoje šiam darbui vadovauti ėmėsi Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius (1801–1875) - blaivybės sąjūdžio steigėjas.

  12. Užvirė nebyli kova ir Mažojoje Lietuvoje... Klaipėdoje, Tilžėje imta leisti lietuviškus laikraščius, kuriuose žmonės kviečiami saugoti tautiškumą, kovoti pireš rusinimą ir vokietinimą. Lietuviai šviesuoliai buvo skatinami burtis į draugijas, leisti laikraščius. Šios idėjos paskatintas dr. Jonas Basanavičius ėmė redaguoti laikraštį “Aušra”.

  13. Jonas Basanavičius J.Basanavičius skatino žmones sutelkti jėgas prieš engėjus. Subūręs apie save bendraminčių, pradėjo leisti „Aušrą” (kurios svarbiausias tikslas ir buvo ugdyti tautiškumą); gyvendamas Prahoje ją redagavo.

  14. Vincas Kudirka Vincas Kudirka skaitė dr. Jono Basanavičiaus redaguotą laikraštį. Tai jį paskatino dirbti savo gimtinės ir tautos labui. Jis ėmėsi leisti laikraštį “Varpas”, o netrukus sukūrė ir “Tautišką giesmę”, kuri vėliau tapo Lietuvos valstybės himnu.

  15. Prasideda knygnešių judėjimas. Iš Mažosios Lietuvos (Prūsijos) į Lietuvą įvežamos knygos, žurnalai, maldaknygės. Lietuvos laisvės idėjos apima vis daugiau žmonių.

  16. Galų gale po ilgų derybų 1918 metais vasario 16 dieną Lietuvos Taryba Vilniuje paskelbė Lietuvos nepriklausomybę. Vėliau ši institucija pasivadino Valstybės Taryba, jai vadovavo dr. Jonas Basanavičius.

  17. Antanas Smetona 1919 metais buvo išrinktas pirmasis Lietuvos prezidentas – Antanas Smetona.

  18. Aleksandras Stulginskis Pradedant nuo 1920 metų kelis metus iš eilės Lietuvos prezidentu Seimas rinko Aleksandrą Stulginskį.

  19. Kazys Grinius 1926 metais Seimas Prezidentu išrinko Kazį Grinių. Tačiau po kelių mėnesių jis buvo priverstas atsistatydinti ir Prezidentu vėl tampa Antanas Smetona. Antanas Smetona laikomas ilgiausiai vadovavusiu Prezidentu – jo valdžia truko 19 metų.

  20. 1940 metais, Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, Prezidento institucija buvo panaikinta. Nepriklausomybę Lietuva vėl atkūrė tik po 50 metų – 1990 kovo 11-ąją.

  21. Algirdas Mykolas Brazauskas Pirmasis Prezidentas po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.

  22. Valdas Adamkus Nepriklausomos Lietuvos Prezidentu buvo išrinktas keletą kartų.

  23. Rolandas Paksas Neilgai trukus buvo priverstas atsistatydinti.

  24. Artūras Paulauskas Atsistatydinus R. Paksui laikinai Prezidentu buvo išrinktas Artūras Paulauskas. Vėliau Lietuvai vėl vadovavo V. Adamkus

  25. Dalia Grybauskaitė ,,,Man ,,sau” neegzistuoja. Lietuva į mane investavo labai daug, tad mano pilietinė pareiga jai atsilyginti darbu.“ D. Grybauskaitė

More Related