1 / 22

Integrated Fish and Duck Farming

Integrated Fish and Duck Farming. As tingting bilong integrated fish na duck faming. Bilong kism olsem abus kaikai Bilong salim na kisim moni Hatwok wanpela tim na isi lo lukautim na em ba istap longpela taim. Wanem em Integrated Farming?.

Télécharger la présentation

Integrated Fish and Duck Farming

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. Integrated Fish and Duck Farming

  2. As tingting bilong integrated fish na duck faming • Bilong kism olsemabuskaikai • Bilong salim na kisimmoni • Hatwokwanpelatim na isi lo lukautimnaembaistaplongpelataim.

  3. Wanemem Integrated Farming? • Livestock/crop integration: farming different species of livestock and crops together in a same location to obtain maximum productivity and output. • In PNG, inland fish can be integrated with ducks and chicken as integrated fish-poultry farming. • Fish/poultry integrated farming serves as an alternative feed source for inland fish farming • Integrated farms increase overall productivity while improving utilization of available resources. • Recycling of organic wastes for fish culture serves the dual purpose of cleaning the environment and providing economic benefits.

  4. PisPlaning • Painimaut gutpla hap blo pis pon bai I stap long em: • Hap ples we pis pon bai sanap long em (site selection) • Posisen bilong graun • Enaf graun bilong wokim pon nau na bilong bihaintim • Pon masnoken stap long hap we wara bai plad long em • Pon masnokenstret stap lo hap we marasinnogut bai bagrapimem lo em • Pon massanap lo wara raun kam daun long em • Gutpla graun blo digim pon (quality & quantity of soil) • Gutpla graun, nogatston, gravel o wasan • Gutpla graun blo digim pon mas stap igo 1m dip tamblo lo antap graun • 20-40% klay graun em gutpla bilong wokim sidwol blo pon • Hap we igat gutpla wara blo pis pon(water availability) • Masigatgutlpa na planti wara lo sapotimpis pon insid lo wanplayia • Gutpla wara save abrusim ol plantibiruablong pon kainolsempipia, binatang blo wara na save givim gutpla air (oxygen) lo pis

  5. Graun test Testim graun wara Testim long han Wetimhanliklikwantim graun bilong pon na holimpasim strong liklik na lusim Saposem no brukemisoimolsememgutpela graun bilong wokim pon • Usimspad na digim 1m sekol or skwehul lo hap u lai digim pon long em • Pulmapim wara go pulap lo hul na sanapimstiknamel long hul na lusim stap lo 1 hawa na sekim • Sapos wara ilus lo graun na abrusim 5mm blo stikyaisoimolsemem no gutpla graun bilong wokim pon

  6. Pon disain na konstraksen plan • Pon disain na laiaut • Hap bilong wara bai u kism kam lo pon • Hau bai u kism wara kam lo pon • Kain ol graun bai u digim lo wokim pon • Siz,shap na dip blo pon(dimension) • Sanap bilong as blo pon(slope) • Longpela na sotpelawai bilong digim sid blo pon(dyke) • Kain ol baret bilong karim wara goaut • Kain ol pon bai u digim lo lukautim ol diprenpis

  7. Pon konstraksen Katim bush, gras na klearim graun Putimmesament bilong pon u laikdigim wantaimrop o string na makimwantaimstik Pon I masolsemrektangular o skwe na I no olsemsekol Pon masigat 0.5m dip lo hap we wara kam insid long em na 1.5m long hap we wara bai igoaut, as bilong pon wara bai kam in long em bai stap antap na wara go out long em bai stap tamblo Digim pon u makim long emwantaimspad o sapol na kisim graun u digim ya go wokim wol(dyke) bilong pon Toromaimarasin bilong kilmbinatang bilong pastim na pulmapim wara long pon

  8. Exercise 1 1m 1m 1m 5m 7m Tamblo Pon 8m 1m 2m 2m 1m 2 m 10m dyke 30cm pip baret 1m wara 1.5m pip graun

  9. Olsamtinblowokin integrated farming • Patonapisblolukautim • Hausblopato ( house materials) • Kaikaibilongpato • Olsamtinbloholimwaranakaikai • Egg nest box • Olsamtinblodigimpispon • Ol pipe bilongpulimwaranasalim go aut

  10. KaikaibilongPisnaPato

  11. Benefits of integrated fish and duck farming: • Fish, duck, chicken and eggs, all produced at a same location thus providing avenues for household consumption and income generation • Low-cost fertilization of fish ponds with ducks and chicken manure • Fish feeding directly from the unused feed and feed spillage into the pond • Water need for chicken and duck obtained directly from the pond water • Provide water and valuable soil nutrients to vegetables gardens through effluent pond water • Minimize undesirable impacts of livestock on the environment through effective use of manure • Save cost on fish feed

  12. Hamas pisnapato bai yuputim long ponnahaus • 1m2eminap long 3pela pikinini Tilapia pis • 5m x 8m o 40m2pis pon bai inap long 120pela pikinini Tilapia pis • Taimyuputimpikininipis long wara, putimpiswantaimplastikigoisiinsait long pon na yuopim na ol pikininipis bai kam aut long pon wara • Nokentromoipikininipisigoinsait long pon • 4-6m2 ponbainapholim 1 pato

  13. Maretpasin • Pato (Maskovi) • Man nameripato save redi lo marettaimol I abrusim 5 pelamunmak • Wanpela man patobaiinap lo maretim 6-10 meripato • Meripato save putimkiautaimem I abrusim 6 munmak • Kiaubilongpato save stapigo 33 days naem I save redinaburuk • Pis (Gift Tilapia) • Man nameri tilapia pis save redi long marettaimol I abrusim 4 munmak • Wanpela man pisbamaretim 7 pelameripis • Mama pis save putimkiau lo wanwanmun • baby pisemolkolimfrienabikpelaolsem finger makolkolim fingerling

  14. Nokentromoipikininipisigodaun long pon Planti Liklik Ritnamba

  15. Pato nest box

  16. Rausimpistimemredi (harvest) • Rausimolgetapis o lusimsampla stap • Rausimpistimem 6 munmak • Usim net long rausimpis • Putimpis u rausimigo long klin wara long wasimpis gut • Putim ol liklik I go bek long wara • Yu ken kukimkaikaipis bilong yu o yu ken salim long maket na kisimmoni • Yu ken kipimrekod long ol pisyusalim na kukkaikai

  17. Sekimpis • Sekim ol pis na wara long olgetamun bai yu save sapospis i grou o nogat • Yu masketsimpis long net na skelim ol long baket • U ken sekimmeri na man pis lo taim bilong rausimpis long wara

  18. Exstrakaikai (Supplementary feeding) • Taimpikininipisiwanpla mum – ol bai kaikaiinsait long pon • Bihain long wanpelamun – givimkaikai 2pela taim long wanpeladei • Ol gutpelakaikaiblgpisem; • Kaukau, tapiok, bean, corn, kaukau leaf, popo,kokonas (givimkaikai long tupelataim long wanwandei) • Katim lip kaukauliklik na givim long pis • Ol liklik wait anis long bus

  19. Ol samtingi ken kamaprong

  20. Ol kainpisblglukautim

  21. PIS PON CYCLE

  22. Makimkaikai bilong pis • Kaikai bilong givim strong (energy) 15 • Abusem 33.5 • Olgetakaikaiumimixim long mitimnid bilong pis long kaikai na gro

More Related