1 / 42

Dr. A. Petrauskienė, MRU, Socialinio darbo katedra (2006)

SAVANORYSTĖ KAIP EDUKACINIS REIŠKINYS Klausimai egzaminui: 7. Kas yra savanorių koordinatorius ir kokias funkcijas jis atlieka? 8. Kuo pasižymi savanorių darbas su vaikais? Kokie savanoriai atrenkami darbui su vaikais?. Dr. A. Petrauskienė, MRU, Socialinio darbo katedra (2006).

Télécharger la présentation

Dr. A. Petrauskienė, MRU, Socialinio darbo katedra (2006)

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. SAVANORYSTĖ KAIP EDUKACINIS REIŠKINYSKlausimai egzaminui: 7. Kas yra savanorių koordinatorius ir kokias funkcijas jis atlieka?8. Kuo pasižymi savanorių darbas su vaikais? Kokie savanoriai atrenkami darbui su vaikais? Dr. A. Petrauskienė, MRU, Socialinio darbo katedra (2006)

  2. SAVANORYSTĖ KAIP EDUKACINIS REIŠKINYS(I. Jonutytė, 2000):1.Savanoriškas darbas atveria tobulėjimo galimybes (tobulinami gebėjimai pvz., bendrieji, ir asmenybės vystymas)2. Vertybių ieškojimas (pvz., vertybių, ignoruojamų kasdieniniame gyvenime): nuoširdūs santykiai, darbai, kurie reikalingi bendruomenei, kurioje gyvena asmuoPROBLEMA – jauno žmogaus, pasižyminčio pilietiniu aktyvumu bei prisiimančio atsakomybę už ateities likimą, ugdymas

  3. SAVANORIŲ RENGIMO PROBLEMA: savanoriu gali būti kiekvienas, tačiau ne kiekvienas savanoris tinka konkrečiam darbui Savanorių paruošime egzistuoja dvi kryptys: • Savanoriai specialiai neruošiami socialiniam darbui, reikalingų žinių ir įgūdžių įgyja praktinėje veikloje, dirbdami šalia patyrusio darbuotojo • Savanoriai specialiai ruošiami pasirinktai veiklai, organizuojant jiems kursus, seminarus, konsultacijas

  4. SAVANORIŠKO DARBO MOKYMOSI STILIAI (I, Jonutytė, 2000) • UŽDARAS – savanoriai dirba atskirai nuo darbuotoju ir patys pasirūpina savo savanoriško darbo užduotimis (gali kilti bendravimo problema) • ATVIRAS – savanoriai dalinasi darbu ir atsakomybe su kitu darbuotoju ar socialiniu darbuotoju (čia vyrauja savanorio darbo produktyvumas ir formuojasi geras emocinis klimatas tarnyboje) • PVZ., pirmą karta pradėdami savanorišką veiklą 58% studentų jautė baimę (J. Ritzo, 1998) • KYLA SAVANORIŲ KOORDINAVIMO POREIKIS

  5. SAVANORIŲ PROGRAMOS KOORDINATORIUSJordanas, Ochman, 1998 • Atsako už tinkamą savanorių darbo organizavimą • Žmogus, sugebantis vadovauti kitiems ir norintis / prisiimantis tokį darbą dirbti • Gebantis kontroliuoti savanorių atsiskaitymą už atliktus savo įsipareigojimus • Išaiškinantis savanorių ir kitų darbuotojų funkcijas • Pasirūpinantis, kad savanoriams būtų sudarytos galimybės tobulėti • Padedantis, remiantis, kilus neaiškumams

  6. SAVANORIŲ VERBAVIMAS • Aiškiai suformuluotas ir apibrėžtas pagalbos poreikis yra pagrindinis savanorių pritraukimo komponentas • Jei verbavimo darbą atliks mokamas darbuotojas, tai verbuojamiesiems gali kilti įtarimas, kad mokami personalo nariai nori rasti nemokamą “pakaitalą” • Savanoris daugiau nei mokamas darbuotojas galės papasakoti apie savanorių veiklą organizacijoje • Naudojami plakatai, straipsniai, reklamos, brošiūros, pokalbiai, skelbimai

  7. KOKYBIŠKESNIS SAVANORIŲ DARBAS – KAI KOORDINATORIUS LAIKOSI PRINCIPŲ: • SAVANORIŠKOS VEIKLOS PRASMINGUMO AKCENTAVIMAS (jaunimui l. svarbu jausti, jog jis atlieka realiai naudingą darbą kitiems) • ORGANIZACIJOS LANKSTUMAS (organizacijai reiktų būti lanksčiai savanorių atsakomybės ir jų laiko atžvilgiu) • PARENGIMAS SAVANORIŠKAI VEIKLAI IR PARAMA JOS METU (darbuotojų padrąsinimo poreikis, žinojimas kur kreiptis, kilus problemai) • PASIEKIMŲ PRIPAŽINIMAS (vieša padėka, žinutė laikraštyje, pobūvis)

  8. KOORDINATORIAUS FUNKCIJOS • ĮVADAS (supažindinimas su organizacija, nervinės įtampos mažinimas, pagalba įsilieti į kolektyvą) • BANDOMASIS LAIKOTARPIS (pavyzdys) • SAVANORIŲ SKATINIMAS • SAVANORIŲ ATLYGINIMO SISTEMOS (savanorių dienos šventimas, padėkos, paminėjimas ataskaitose ar projektuose, kvietimas į komandos susirinkimus, sveikinimas gimtadienio ar vardadienio proga, parama įgyjant įgūdžius- siuntimas į kursus ar seminarus)

  9. SAVANORIŲ PRIPAŽINIMAS – KOORDINATORIAUS FUNKCIJOS • Pripažinimą reikšti dažnai • Būti nuoširdžiu su savanoriu • Pripažinti patį savanorį ir atliktus jų darbus • Vertinti savanorį kaip organizacijos “dalį” – priimti savanorio pasiūlymus, vertinti nuomonę • Nuolatinio bendravimo palaikymas ir geros atmosferos grupėje kūrimas • Aiškus savanorio atsakomybės ribų apibrėžimas

  10. SAVANORIŲ ATRANKA DARBUI SU VAIKAIS SAVANORIAI ATLIEKA ŠIAS FUNKCIJAS (pvz., dirba su rizikos grupės vaikais stovyklose, paauglių klubuose, globos namuose): • Saugo ir stiprina vaikų sveikatą • Organizuoja laisvalaikį ir produktyvią veiklą • Skatina socialinius gebėjimus • Skatina vaikų protinį, dorinį, estetinį vystimąsi • Padeda spręsti kylančias jų gyvenime problemas • Keičia visuomenės požiūrį į socialinės rizikos grupės vaikus

  11. REIKALAVIMAI DARBUI SU VAIKAIS: • MOTYVACIJA (polinkis bendrauti su žmonėmis, noras jiems padėti, gailestingumas, empatiškumas) • HARMONINGAS SANTYKIS SU SAVIMI (žmogaus emocinę brandą rodo žmogaus santykis su savimi. Šį santykį atspindi savęs vertinimas, savikritika, savigarba, savęs aktualizavimas. Savęs pažinimas leidžia įžvelgti savo stipriąsias ir silpnąsias vietas, keisti ir tobulinti jas. Todėl vienas pagrindinių atrankos kriterijų – kandidato pasitikėjimas savimi. Asmens neturinčio ryškios savo savybės, nerekomenduojama priimti socialiniam darbui)

  12. REIKALAVIMAI DARBUI SU VAIKAIS: • EMPATIJA IR SOCIALINIS INTELEKTAS (žema ar per aukšta empatija trukdo suprasti kitą žmogų) • ORGANIZACINIAI IR KOMUNIKACINIAI GEBĖJIMAI (specialus pasiruošimas leidžia tobulinti šiuos gebėjimus, kurie leidžia suburti įvairaus amžiaus žmones bendram darbui) • PSICHOFIZIOLOGINĖ IŠTVERMĖ (asmenybės nerimastingumas – esminė kontraindikacija. Pasireiškia: padidėjusi baimė įvairioms situacijoms rodo silpną asmenybės ištvermę, todėl kyla pavojus išsekti

  13. REIKALAVIMAI DARBUI SU VAIKAIS • MORALINIS ETINIS LYGIS (moralumas, etiškumas, sąžiningumas, konfidencialumo laikymasis) • I. Jonutytė (2000) – savanoriai atsisako savanoriško darbo – motyvacijos stoka. Tie, kurie tęsė savanorišką darbą, buvo labiau motyvuoti kelti savigarbą ir tobulėti asmeniškai, nei tie, kurie atsisakė savanorystės. Mokslininkai daro prielaidą, kad turintys nurodytus motyvus žmonės linkę ilgiau dirbti savanorišką darbą.

  14. SAVANORIŠKOS VEIKLOS MOTYVAI (tyrimo rezultatų (atrinkti 112 savanoriai), apibendrinimas, I. Jonutytė, 2000) • PATIRTIS (suprantama kaip noras išbandyti save savanoriškoje veikloje, įgyti žinių ir gebėjimų, išmokti bendrauti su vaikais, spręsti problemines situacijas) • BENDRAVIMAS (noras susirasti draugų, bendrauti su vaikais) • ALTRUIZMAS (noras padėti kitiems. Motyvą skatina panašių situacijų išgyvenimas vaikystėje) • ASMENYBĖS TOBULINIMAS (siekis – savęs pažinimas, savivertės stiprinimas, charakterio ugdymas. Tai rodo asmeninio tobulėjimo poreikį)

  15. SAVANORIŠKOS VEIKLOS MOTYVAI (tyrimo rezultatų (atrinkti 112 savanoriai), apibendrinimas, I. Jonutytė, 2000) • LAISVALAIKIO PRALEIDIMAS (turiningai ir prasmingai praleisti laiką) • Tyrimas išryškino – darbą su paaugliais, linkusiais į teisėsaugos pažeidimus, dažniau renkasi jaunesni savanoriai - moksleiviai, o studentai renkasi savanorišką darbą su vaikais globos namuose • Studentai linkę dirbti su jaunesniais vaikais, jų darbą su paaugliais riboja baimė, nepasitikėjimas savo sugebėjimu bendrauti su paaugliais.

  16. VEIKLOS SĖKMĖ IR SAVANORIŠKOS VEIKLOS TĘSTINUMAS • Išbandė save savanoriškoje veikloje, bet nenorėjo toliau jos tęsti (savanoriai pasižymėjo komunikabilumu, kūrybiškumu, bet dėl įvairių priežasčių atsisakė: laiko stoka) • Nesisekė ir nebetęsė veiklos (patyrė bendravimo sunkumų su vaikais, retai spręsdavo kilusius konfliktus) • Nesisekė ir tęsė veiklą toliau (pasižymėjo atkaklumu, siekė įveikti sunkias situacijas) • Sekėsi ir toliau sėkmingai tęsė veiklą (savanoriai lyderiai)

  17. VEIKLOS SĖKMĖ IR SAVANORIŠKOS VEIKLOS TĘSTINUMAS • Nustatytas ryšys tarp išankstinio pasirengimo, savanoriško darbo patirties ir veiklos sudėtingumo • 18 -21 m. savanoriai dažniau susiduria savo veikloje su sunkumais ir šios grupės savanoriai išsiskiria kaip labiausiai neturintys išankstinio pasirengimo • Labiausiai veikla patenkinti 3 metų savanoriško darbo patirtį turintys savanoriai

  18. VEIKLOS SĖKMĖ IR SAVANORIŠKOS VEIKLOS TĘSTINUMAS • Atkreiptinas dėmesys į ankstyvąją savanorio patirtį šeimoje. Turintiems neigiamą patirtį, sunkiau sekasi dirbti su vaikais nei užaugusiems darnioje šeimoje. Jeigu tokie savanoriai turi asmeninio tobulėjimo motyvą, ieško šio reiškinio priežasčių bei ugdo pasitikėjimą savimi, jie gali sėkmingai dirbti su vaikais. • Vaikai teigiamai vertina savanorių darbą, pabrėždami humaniškus ir demokratiškus santykius su jais, kompensuoja artimo žmogaus buvimo ir pozityvaus bendravimo stygių

  19. VAIKAI IR JAUNIMAS. GATVĖS VAIKAI IR BENAMIS JAUNIMAS • Bręstančiam žmogui, ypač išgyvenančiam krizę, svarbu rasti bendraamžių grupę, kuria galėtų pasitikėti. • Į jaunimo socializaciją įsiterpiančios grupės sukuria galimybę jaunimui išbandyti socialinius vaidmenis ir surasti priimtiną statusą. • Dalis jaunimo neturi tinkamų sąlygų pozityviam vystimuisi ir įsijungia į nusikalstamų grupių veiklą • Mokytojų, tėvų ir bendraamžių atstumti agresyvūs paaugliai gali nepriimti visuomenės normų ir vertybių, o linkę perimti tokių pat kaip ir jie paauglių vertybes.

  20. JAUNIMO JUDĖJIMAI • Istorijos eigoje neformalios grupės išreikšdavo įvairaus pobūdžio protestą prieš primetamą visuomenės kultūrą bei skatino pažangą • Ryškiausia neformalaus jaunimo grupė buvo hipiai, kurie manė, jog įmanoma laisvė be visuomenės varžtų. Vėliau grupės lideriai propagavo narkotikus • Lietuvoje plinta jaunimo judėjimai: reiveriai, metalistai, reperiai, rokeriai. Jaunimo judėjimai pasižymi didele įvairove ir susipriešinimu, atspindinčiu visuomenės realybę.

  21. JAUNIMO JUDĖJIMAI R. Vaitonienė (1990) sąlyginai Lietuvos jaunimą suskirsto: • POZITYVUS JAUNIMAS (skautai, ateitininkai...jiems trūksta suprantančių vadovų ir paramos) • AUKSINIS JAUNIMAS (“forsai”- panieka visiems, kurie neatitinka jų subkultūros) • “JUODASTRIUKIAI” (metalistai, rokeriai – kovoja dėl savo erdvės, teritorijos - “mūsų daug ir mes jėga”. Dažnai suaugusiųjų pasauliu nusivylęs jaunimas, nejaučia šeimos globos ir saugumo) • Dauguma neformalių jaunimo judėjimų pasižymi destruktyvumu, protestas nukreiptas prieš visuomenę, įgauna asmeninio protesto formą prieš atstūmimą, susvetimėjimą, neteisybę

  22. JAUNIMO SANTYKIAI SU SUAUGUSIAS • Jaunimo išsilaisvinimas iš suaugusiųjų globos ir kontrolės gali pasireikšti įv. formomis – idealistine ir destruktyvia • Elgesio slopinimas sukelia nuolatiniuskonfliktus tarp jaunimo ir jų tėvų bei kitų suaugusiųjų • Jaunimui kylančių problemų šaknys – ankstyvoji vaikystės patirtis (Erikson, 1993) • Pasitikėjimas savimi, įgytas vaikystėje, yra visų tarpusavio santykių pamatas “darnioje ir mylinčioje šeimojevaikas nelabai sukietina širdį, tačiau šeimoje kur daug įtampos, konfliktų, žiaurumo – sukietina savo širdį kaip akmenį (Stanfordas, 1996)

  23. GATVĖS VAIKAI – KAS JIE? Organizacijų, dirbančių su gatvės vaikais nuomonės • “tai vaikai, kurie didesnę laiko dalį praleidžia gatvėje” • “vaikai, netekę tėvų ar globėjų, neturintys pastovios gyv. Vietos, nelankantys ugdymo įstaigų” • “turintys gyvenimo gatvėje patirtį, linkę valkatauti ir daryti nusikaltimus, žemo išsimokslinimo, vartojantys narkotikus, patyrę įvairią prievartą vaikai” • “Vaikai, kurių charakterį formuoja gatvė” • “Gatvės vaikas – jaunesnis kaip 16 metų, sugeba pats išgyventi, nelanko mokyklos, tėvus aplanko retai”

  24. GATVĖS VAIKAI – KAS JIE? Organizacijų, dirbančių su gatvės vaikais nuomonės • “Tai vaikai, kurie nepritampa visuomenėje (mokykloje, šeimoje) – atstumtieji” • “siaurąja prasme - gatvės vaikas – tai asocialios šeimos, beglobis, benamis, plačiąja prasme – vaikas, beprasmiškai leidžiantis laiką gatvėje” • “Vaikai, kuriems gatvė yra pragyvenimo šaltinis ir prieglobstis” • Vaikai, kurie susiduria su ypatingais gyvenimo iššūkiais – nuolatinė kova už būvį, būtinybė sugebėti pačiam pasirūpinti išlikimu, “laukinė” konkurencija”

  25. GATVĖS VAIKŲ CHARAKTERISTIKA (UNISEF 2000 tyrimas Lietuvoje, 111 respondentų) • Didžioji dalis gatvės vaikų turėjo namus ir tėvus • 6,7% neturėjo tėvų arba gyveno sąvartyne su tėvais • Vos ketvirtadalis tėvų turėjo kokį nors pragyvenimo šaltinį • Gatvės vaikai, kurie lanko paauglių dienos centrus, turi tikslą pavalgyti ir, galbūt, susitikti su bendraamžiais • Tie kurie grįžta į mokyklas – nesėkmės mokykloje nebejaudina, daugelis įstengs baigti tik pradinę mokyklą

  26. Apibendrinimas. UNICEF siūlomas apibrėžimas • Vaikai gatvėje - tai vaikai, kurie didesnę dienos dalį praleidžia gatvėje, tačiau palaiko ryšį su savo šeima ir paprastai nakčiai grįžta į namus. Gatvė – tai vieta, kur jie gauna darbo, elgetauja, prašo pinigų, taip galėdami patys egzistuoti ir padėti savo šeimai.

  27. Apibendrinimas. UNICEF siūlomas apibrėžimas • Gatvės vaikai - tai vaikai, kurie gyvena, dirba ir miega gatvėje, labai mažai palaikydami ryšius su šeima. Šie vaikai daug dažniau įtraukiami į prostituciją, narkotikų vartojimą ir tampa prievartos bei smurto aukomis.

  28. UNISEF Tyrimo išvados (2000) • tyrimo duomenys rodo, kad į globos namus, dienos centrus ir kitas globos įstaigas patenka vaikai, kuriems nuo mažens nebuvo ugdomi socialiniai įgūdžiai bei neformuojamos tinkamos gyvenimo nuostatos; • rūkymas, alkoholio ir narkotikų vartojimas yra labai paplitę tarp gatvės vaikų ir tampa jų gyvenimo dalimi;

  29. UNISEF Tyrimo išvados (2000) • 81% tiriamųjų (berniukai beveik visi) bent kartą vartojo kokių nors narkotikų. Narkotikus vartoti gatvės vaikai pradeda labai anksti; • didelė dalis respondentų piktnaudžiauja alkoholiu ir narkotikais jau ilgą laiką, todėl galima įtarti, kad jau susiformavusiųjų priklausomybė nuo šių medžiagų; • didelė dalis gatvės vaikų yra patyrę fizinę prievartą (dažniau berniukai), seksualinį priekabiavimą ar seksualinę prievartą (dažniau mergaitės);

  30. UNISEF Tyrimo išvados (2000) • gatvės vaikų lytinio elgesio patyrimas yra didžiulis. Jie labai anksti, ypač berniukai, pradeda aktyvų lytinį gyvenimą; • vaikai, kurie leidžiasi narkotikus ir praktikuoja rizikingą lytinį elgesį, turi būti vertinami kaip tiltas išplisti pavojingoms ligoms, tokioms kaip ŽIV/AIDS, bendruomenėje;

  31. UNISEF Tyrimo išvados (2000) • destruktyvus elgesys tarp gatvės vaikų yra dažnas ir traktuojamas kaip normalus gyvenimo būdas. Ypač paplitusios vagystės; • net 49% mergaičių ir 28,3% berniukų bandė bent kartą žudytis, tai rodo, kad gatvės vaikai yra vieniši su savo problemomis, nelaimingi ir šaukiasi kitų pagalbos;

  32. UNISEF Tyrimo išvados (2000) • dažniausiai apie galimą paramą ir pagalbą gatvės vaikai sužino vieni iš kitų ar socialinių darbuotojų, dirbančių (kalbinančių vaikus) gatvėje; • globos namus, dienos centrus ar kitas panašias įstaigas vaikai dažniausiai vertina pagal jose dirbančius žmones. Labiausiai vaikai vertina šias darbuotojų savybes: sugebėjimas išklausyti, suprasti, geranoriškumas;

  33. UNISEF Tyrimo išvados (2000) • vaikai akcentavo, kad jiems reikėtų daugiau materialinės ir finansinės paramos. Tik nedaugelis iš jų paminėjo, kad norėtų įgyti tam tikrų įgūdžių, kurie būtų naudingi tolesniame savarankiškame gyvenime; • vaikai labai greitai įpranta prie paramos, labdaros ir ima to reikalauti. Per mažai ugdomi įgūdžiai, pareigos, atsakomybės jausmai;

  34. UNISEF Tyrimo išvados (2000) • nėra glaudaus bendradarbiavimo tarp organizacijų, dirbančių dėl gatvės vaikų ir su gatvės vaikais; • darbo su gatvės vaikais sėkmė didžiąja dalimi priklauso nuo darbuotojų, kurie turi būti ne tik parengti tam darbui, bet ir turėti tam tikrų savybių, reikalingų darbui su vaikais. Reikalingas nuolatinis šių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas, pasidalijimas patirtimi;

  35. GATVĖS VAIKŲ CHARAKTERISTIKA (UNISEF 2000 tyrimas Lietuvoje) • Nelankančių mokyklą Lietuvoje apie 20 tūkst. (Statistikos departamento duomenimis) Būdingi bruožai: • Nepasitiki savimi, greitai įsižeidžia, reaguoja keiksmažodžiais; • Nedrausmingi, nemandagūs, įžūlūs – namuose nėra išmokę deramai elgtis; • Jaučia baimę, nerimą, yra nervingi; • Kalba primityvi, žodynas skurdus; • Interesų siaurumas – pagrindinė vertybė – pinigai • Nestabilios psichikos

  36. KODĖL VAIKAI ATSIDURIA GATVĖJE? • Vaikų ir paauglių nepriežiūra; • Fizinė prievartą; • Emocinis ir seksualinis išnaudojimas; • Skurdas šeimoje; • Alkoholizmas šeimoje • Iširus šeimai • Nepakankamas mokyklos ir valstybės dėmesys • Gatvė saugesnė ir įdomesnė nei namai – landynė • Gatvės vaikai, patekę į globos namus, tęsia ankstesnį gyvenimo būdą

  37. Benamis jaunimas • jaunesni nei 18 metų individai, gyvenantys be tėvų, globėjų ar atitinkamos įstaigos globos; • Didelė benamio jaunimo dalis paliko namus po metų metus trukusio fizinio ir emocinio smurto, įtemptų santykių, žalingų šeimos narių įpročių, tėvų nerūpestingumo; • Dalis jaunimo netenka namų, kai jų šeimos patiria finansines krizes, kilusias dėl prieinamo gyvenamojo ploto trūkumo, ribotų įsidarbinimo galimybių, mažų atlyginimų, sveikatos draudimo nebuvimo, nepakankamos socialinės rūpybos.

  38. Benamis jaunimas • Gatvėje dėl jauno amžiaus šiems žmonėms sunku rasti legalių būdų užsidirbti pragyvenimui, todėl daugelis padeda teikti seksualines paslaugas tam, kad užsidirbtų maistui, drabužiams pastogei; • Jie atsiduria tiesioginiame pavojuje užsikrėsti AIDS ar ŽIV. • Jie dažnai kenčia nuo nerimo ir depresijos, prastos sveikatos ir mitybos, žemo savęs vertinimo. • Neturėdami galimybių įgyti išsilavinimo, jie sunkiai gali keisti savo gyvenimo būdą.

  39. „Gatvės žmonės“: gyvenimas be namų • Per keletą pastarųjų dešimtmečių daugelio šalių miestuose formuojasi naujas reiškinys – benamių subkultūra, kurios atsiradimą lėmė didėjantis atotrūkis tarp turtingų ir vargšų; • Kartą į ją patekus, labai sunku iš išsiveržti, kadangi žmonės prisitaiko ir net įpranta prie tokio gyvenimo būdo.

  40. ORGANIZACIJOS, DIRBANČIOS SU GATVĖS VAIKAIS, JAUNIMU • Dažniausiai minimos nevyriausybinės organizacijos (Caritas, laikinieji globos namai “Atsigręžk”, J. Matulaičio parapija, Psichologinės pagalbos jaunimui centras, SOS vaikų kaimas, ir kt.) GATVĖS VAIKŲ CENTRAS (Architektų 108, Vilnius) • centre dirba 5 etatiniai darbuotojai ir savanoriai (aukštųjų mokyklų 3 – 4 kurso studentai)

  41. Ryšių tarp šeimos narių, jaunimo ir mokytojų praradimas - susvetimėjimas • Dauguma asmenines problemas sprendžia su mama; • 7 % savo problemas patikėjo tėvui(Gutauskienė, 1991) • 1 % mokytojams patiktų savo problemas • Labiausiai padeda bendraamžiai (Astros, 1993) • 47 % jaunimo teigė, jog mokytojai neobjektyviai vertina jų žinias (Jaunimo sociologinis tyrimas,1997)

  42. Valstybinė jaunimo politikos koncepcija (1997) • Jaunimo skatinimas dalyvauti visuomenės gyvenime ir prie savo problemų sprendimo • Psichologinės pagalbos jaunimui skatinimas ir rėmimas tuo tikslu - • remiamos jaunimo nevyriausybinės organizacijos, teikiančios bendraamžiams pagalbą jiems sunkiu metu

More Related