Apibendrinta Etninės kultūros ugdymo vidurinio ugdymo pakopoje diskusijų medžiaga

1. ETNINĖS KULTŪROS UGDYMO TIKSLO, MODELIO IR TURINIO NUSTATYMAS, PANAUDOJANT ETNINĖS KULTŪROS UGDYTOJŲ, SPECIALISTŲ IR MOKSLININKŲ PATIRTĮ

2. Apibendrinta Etninės kultūros ugdymo vidurinio ugdymo pakopoje diskusijų medžiaga Dr. Dalia Urbanavičienė(Etninės kultūros globos taryba)

3. ETNINĖS KULTŪROS UGDYMO MODELIS Visi diskusijos dalyviai pritarė, kad būtinas atskiras etninės kultūros (EK) ugdymo dalykas. Kai kurie dalyviai pasisakė už atskirą EK dalyką tik 11 klasėje, tačiau kitų nuomone, kaip tik 12 klasėje EK dalykas yra labai reikalingas, ypač tiems, kurie rinksis tos krypties specialybę. Balsuota dėl atskiro EK dalyko modelio: 34 % – už pasirenkamą EK dalyką; 66 % – už privalomą EK dalyką. EK ugdymo įgyvendinimo vientisumas Visi diskusijos dalyviai sutarė, jog vidurinėje pakopoje nebus teigiamų etnokultūrinio ugdymo rezultatų, jei nebus suteiktas pagrindas ankstesnėse pakopose. Būtina etnokultūrinį ugdymą pradėti nuo ikimokyklinukų, pradinukų, pagrindinio ugdymo pakopoje suteikti pagrindus (ir per integravimą į kitus dalykus, pvz., technologijas), o vidurinėje pakopoje galima siūlyti pasirinkti atskirus modulius. Pagrindinės EK ugdymo turinio gairės vidurinėje pakopoje Šioje pakopoje reikėtų labiau gilintis į vertybines nuostatas ir pasaulėžiūros dalykus, remtis lyginamosiomis įvairių šalių papročių studijomis, aptarti šiuolaikinį folklorą, tradicinės kūrybos susiliejimo su moderniomis formomis apraiškas, skatinti mokinius tapti tradicijos perteikėjais, EK renginių organizatoriais. dr. Dalia Urbanavičienė

4. NEFORMALUSIS ETNINĖS KULTŪROS UGDYMAS Visi pritarė, kad šalia EK dalyko privalo būti neformalusis ugdymas. Siūlyta siekti atskiros eilutės ar kvotos etnokultūrai skirstant mokyklos turimas neformaliojo ugdymo valandas. Diskutuota dėl tinkamiausios EK neformaliojo ugdymo formos – sceninė ar nesceninė? Būta kategoriškai priešingų nuomonių. Kalbant apie edukacinę veiklą, siūlyta neapsiriboti vien muziejų lankymu, bet, pavyzdžiui, organizuoti renginius kaimo turizmo sodybose (yra puikių tokios praktikos pavyzdžių). Diskutuota apie galimybes švęsti kalendorines šventes ir kitokius renginius gamtoje. Sudėtinga tokius renginius „įsprausti“ į pamokų tvarkaraštį, ypač didmiestyje, tad reikėtų kryptingai naudoti ekskursijoms skirtas valandas. EK ugdymo aplinka Visi diskusijos dalyviai pripažino, kad EK ugdymui labai svarbi tinkama aplinka – tiek neformaliajam, tiek formaliajam ugdymui. Yra gerų pavyzdžių – mokyklų, kur puikiai įrengtos ne tik EK ugdymui skirtos klasės, bet ir kitos patalpos, tačiau tai visų pirma priklauso nuo mokyklos administracijos palankaus požiūrio į EK ugdymą. dr. Dalia Urbanavičienė

5. ETNINĖS KULTŪROS INTEGRAVIMAS Į KITUS DALYKUS Mokytojai konstatavo, kad atskirų dalykų programose EK integravimas yra nepakankamas, naujai parengtų vidurinio ugdymo programų projektuose nenumatyta galimybė mokiniams suteikti esminių etnokultūros žinių. Kai kuriais atvejais išryškėja akivaizdi tendencija eliminuoti EK dalyko integravimą į kitus dalykus. Kaip pavyzdį Virginija Rudavičienė pateikė lietuvių kalbos programos projekto ir jam pateiktų siūlymų analizę. Tokiu atveju akivaizdu, kad tikslas integruoti EK į kitus dalykus (neretai pateikiant kaip pagrindinį sėkmingai realizuojamą etnokultūrinio ugdymo modelį), iš tikrųjų nėra įgyvendinamas. Diskusijos dalyviai mano, kad reikėtų revizuoti didžiausias galimybes teikiančių integruoti EK dalykų (technologijų, dailės, muzikos, šokio, lietuvių kalbos, etikos ir kt.) programas, jas patobulinti sudarant didesnes galimybes suteikti EK pagrindus. EK integravimo į kitus dalykus pagrindai turi būti suteikiami pagrindinėje pakopoje, o vidurinėje galima siūlyti modulius, pavyzdžiui, iš technologijų dalyko – drožybą. VDU pedagogai konstatavo, kad iš mokyklų į etnologijos studijas ateina labai miglotą ir neretai klaidingą etninės kultūros įvaizdį susiformavę mokiniai, dėl to tenka EK ugdymo pagrindus suteikti jau aukštojoje mokykloje. Diskusijos dalyviai konstatavo, kad etnokultūrinio ugdymo srityje trūksta nuoseklios valstybės politikos, daugelis dalykų yra deklaratyvūs, neduodantys teigiamų rezultatų. dr. Dalia Urbanavičienė

6. ETNINĖS KULTŪROS UGDYMO TIKSLAS (1) 1 var. • Pagilinti jau turimas mokinių etninės kultūros žinias, kad jos padėtų suvokti bei formuoti savo, kaip lietuvio, tapatybę, o etnokultūrą suvoktų kaip reiškinį, kuris apima visas mūsų tautos gyvenimo sritis ir poreikius. • Ugdyti patriotiškumą, pagarbą ir meilę Lietuvai – savo Tėvynei, puoselėti ir ugdyti, įtvirtinti per renginius, įvairius praktikumus mūsų tautos vertybes, kartu ir bendražmogiškas vertybes bei moralines normas. Išsaugoti ir puoselėti savo protėvių kultūrinį palikimą. 2 var. Sudaryti moksleiviams sąlygas suaugusiųjų vidurinėje mokykloje įgyti etninėskultūros žinių, gebėjimų ir vertybinių nuostatų, garantuoti tautos kultūros tęstinumą, jos vertybių kūrimą ir išsaugojimą. Išugdyti sąmoningą, motyvuotą, atsakingą, gebančią kūrybiškai priimti pasaulį neprarandant tautinės tapatybės asmenybę, suvokiančią save kaip tautos kultūros tęsėją ir puoselėtoją. dr. Dalia Urbanavičienė

7. ETNINĖS KULTŪROS UGDYMO TIKSLAS YRA: (2) 3 var. Siekti, kad Etninė kultūra būtų gyvas dalykas, suvokiamas kaip galimybė, ir išugdytas gebėjimas kūrybiškai priimti pasaulį, neprarandant tautinio identiteto. Siekti, kad gimnazistai gerbtų savo tautos tradicijas, nusiteiktų saugoti ir plėtoti kultūrinį paveldą, būtų atviri Europos ir pasaulio etnokultūrinių tradicijų įvairovei, kritiški bei atsparūs destruktyviems masinės kultūros reiškiniams. Siekti, kad mokiniai ugdytųsi poreikį aktyviai dalyvauti gimnazijos bendruomenės gyvenime, kad atlikdami užduotis bei vykdydami projektus tikslingai naudotųsi IT, tobulintų lietuvių kalbos ir gimtosios tarmės komunikacinius gebėjimus. dr. Dalia Urbanavičienė

8. ATSKIRAS ETNINĖS KULTŪROS UGDYMO DALYKAS Mokiniai: • Žinos ir supras 1 var. 1. lietuvių tautos atsiradimo istoriją; 2. tautos tradicijas, šventes, senąjį tikėjimą, vertybinius kriterijus. 2 var. 1. savo tautos papročius, tradicijas; 2. ankstesnių kartų indėlį perimant ir plėtojant kultūros tradicijas; 3. dorinę ir religinę liaudies patirtį bei vertybines nuostatas; 4. etninės kultūros įtaką profesionaliajai kūrybai; 5. tautos socialinę ir kultūros istoriją. 3 var. 1. giliau pažins kultūrinį paveldą; 2. supras tradicijų tęstinumo svarbą. 4 var. 1. kalendorinių papročių tradicijas; 2. kaip svarbu gyventi pagal savo tautos kalendorių, kaip svarbu neprarasti savo tautos ir valstybės kultūrinio gyvenimo originalumo. dr. Dalia Urbanavičienė

9. ATSKIRAS ETNINĖS KULTŪROS UGDYMO DALYKAS Mokiniai: • Gebės 1 var. 1. suvokti savo kultūros savitumą ir skirtumus bei bendrumus su kitomis kultūromis; 2. pritaikyti savo gyvenime bei aplinkoje vertybinius tautos kriterijus(dorines normas). 2var. 1. jausti pusiausvyrą tarp tradicijų ir naujovių, puoselėti jų darną; 2. atsirinkti reikalingiausią, patikimą etninės kultūros ugdymo(si) informaciją; 3. įsisąmoninti tautinį ir kultūrinį tapatumą. 3var. 1. pritaikyti etnokultūrines žinias šiuolaikiniame pasaulyje. 4 var. 1. šeimoje sukurti kasdienybės ir tradicinių švenčių dermę; 2. gebės sukurti šventinę atmosferą kūrybiškai pritaikydamas savo gebėjimus ir nenaudodamas masinės gamybos kičo. dr. Dalia Urbanavičienė

10. ATSKIRAS ETNINĖS KULTŪROS UGDYMO DALYKAS Mokiniai: • Išsiugdys nuostatas 1 var. 1. kad lietuvių tautybė yra jo savastis, o jis – tautos atstovas, turintis būti ištikimas savajam kraštui; 2. kurios padės kurti toliau ir puoselėti jau esamą, sukurtą etnokultūrą. 2 var. 1.ugdyti saviraišką, praktiškai formuoti etninės kultūros tęstinumo gebėjimus bei įgūdžius; 2. fiksuoti, saugoti savo aplinkos kultūros paveldo, krašto etnines tradicijas; 3. vertinti, jausti atsakomybę už tautinės kultūros likimą, puoselėjimą ir tąsą. 3 var. 1. gerbti ir puoselėti savąsias šaknis; 2. didžiuotis protėvių palikimu. 4 var. 1. kad vertingas ir įdomus pasauliui esi tuomet, kai gali pristatyti originaliai suvoktą nacionalinį tapatumą; 2. vertindamas savo tautos kultūrą, gebės priimti, bet ne aklai kopijuoti kitų pasaulio kultūrų patirtį. dr. Dalia Urbanavičienė

11. ATSKIRO ETNINĖS KULTŪROS UGDYMO DALYKO TURINYS(1) 1 var. Ugdymo metu aptariama: • etnokultūros sąvoka; • tautybės ir etninių regionų susidarymo prielaidos; • baltų mitologija; • svarbiausi baltų pasaulėžiūros bruožai; • senasis tikėjimas ir dievai; • rėdos ratas; • kalendorinės ir šeimos šventės bei apeigos; • ūkio darbai, amatai, verslai,jų tradicijos; • buitis ir šeimos papročiai; • drabužiai, įrankiai, namų apyvokos daiktai, baldai, jų puošyba atskiruose etniniuose regionuose; • seniausios sodybos, jų architektūra, puošyba; • tautosakos rinkimas savo gyvenamajame regione. 2 var. Nuo senosios archainės iki 20a. analizuojame Baltų tikėjimą, kokios buvo vertybės ir kokios išliko. dr. Dalia Urbanavičienė

12. ATSKIRO ETNINĖS KULTŪROS UGDYMO DALYKO TURINYS(2) 3 var. (Tematika XI klasėje) Pasaulėžiūrą lemiantys veiksniai. Senosios pasaulėžiūros šaltiniai ir tyrimų metodai. Kaimo šeima. Šeimos funkcijos. Vedybinis amžius. Vestuviniai papročiai ir tradicijos, jų svarba tolesniam šeimos gyvenimui. Piršlybų, mergvakario, vestuvinės dainos ir jų simbolika. Gimtuvės. Vaikų auginimas. Senieji krikštynų papročiai, jų atgarsiai šiuolaikinėse krikštynose. Ligonio slaugymas ir lankymas. Mirtis ir laidotuvės. Pomirtinio gyvenimo samprata senojoje lietuvių pasaulėžiūroje. Vėlinių papročiai. Ciklinis laiko supratimas, agrarinių švenčių ryšys su gamtos ciklais. Kalendorinių švenčių raidos ypatumai. Mityba: maisto produktai, meniu, šventiniai valgiai, valgymo režimas ir įpročiai. Senovės lietuvių pasaulėjautos ypatumai (pasaulėkūros, pasaulio sandaros aiškinimas, žmogaus santykis su gamta). Senojo baltų tikėjimo ir krikščionybės sandūros poveikis lietuvių tautos kultūros raidai. dr. Dalia Urbanavičienė

13. ATSKIRO ETNINĖS KULTŪROS UGDYMO DALYKO TURINYS(2) Advento vakarojimai. (Edukacinė programa Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse). Kūčios – šeimos šventė. Jos kilmė ir papročiai. Audiniai ir jų gamyba. Žaliavos. Tautinis kostiumas. Moterų ir vyrų drabužiai. Bendri bruožai ir regioniniai skirtumai. Liaudies meteorologija. Liaudies medicina. Veterinarija. Užgavėnių papročiai. Tradiciniai lietuvių verslai. Žemdirbystė, gyvulininkystė. Bitininkystė, žvejyba, medžioklė. Papročiai ir įrankiai bei inventorius. Kaimo amatai ir amatininkų rūšys. Dirbinių realizavimo būdai. Sapnai ir jų reikšmė liaudies kultūroje. Pavasario lygiadienis. Darbo papročiai. Pirmasis arimas, sėjos pradžia ir pabaigtuvės. Etninė kultūra ir ekologija. Žmogaus ryšys su gamta. Vanduo kalendorinėse šventėse ir šeimos tradicijose. Žemės sakralumas. Žemės kulto atspindžiai papročiuose. Paukščio sakralumas. Paukštis šeimos tradicijose. Gamtos ir kultūros paminklai, saugotinos teritorijos. Regioniniai parkai. Sociokultūrinių pokyčių įtaka etninėms tradicijoms, jų tęstinumo poreikis ir galimybės. dr. Dalia Urbanavičienė

14. ATSKIRO ETNINĖS KULTŪROS UGDYMO DALYKO TURINYS(3) 4 var. (1 val. per savaitę) • Etninės kultūros struktūrinės dalys. Materialinė ir dvasinė kultūra. Tautos kultūra. Etninės kultūros vieta gimnazijos sociokultūrinėje erdvėje. Rudens-žiemos-pavasario-vasaros lietuvių kalendoriniai papročiai.Esminiai kokybiniai virsmai gamtos gyvenime. Bobų vasaros etninė prasmė. Archetipinio (tautos šaknų) ir istorinio (linijinio) laiko sąsajos. Žmogaus būties ir buities apmąstymas.Šventės, tradicijos. Šventė – dvasinės kultūros fenomenas, būties įprasminimas (simboliai, pramogos, rimtis, susikaupimas, juokas). Žemdirbiškojo Saulės kalendoriaus ir krikščioniškųjų metų švenčių jungtys. Tautos kultūros senieji ženklai – kosmogramos (Rudens lygiadienio, Metų kaitos, Pavasario lygiadienio, Žiemos ir vasaros solsticijos). Medinis epas Kretingoje – tautodailininkų medinės skulptūros. Pamokos – ekskursijos po Kretingą. Giminės genealoginio medžio sudarymas(pamokų ciklas pagal metodines rekomendacijas). Tautinis lietuvių kostiumas – šventinės nuotaikos kūrimo atributas, nacionalinio charakterio raiškos galimybė. Tautinio kostiumo reikšmė šiuolaikinio žmogaus gyvenime, jo svarba tautinėse šventėse. • Kitos šeimos ir bendruomenės šventės. Kūčios. Kūčių apeigos ir žaidimai. Sakralinė Kūčių reikšmė. dr. Dalia Urbanavičienė