1 / 11

SAKINYS IR JO RŪŠYS

SAKINYS IR JO RŪŠYS. 5 klasė. SAKINYS – KAS TAI?. Nė viena upė dar negrįžo iš jūros. Duona už auksą brangesnė. Kodėl žmonės nesėdi namie? Stovėkit amžiais čia tvirti, kaip saulė stovi. Ir plakas ratai, ratai, ratai, ir eina metai, metai, metai...

don
Télécharger la présentation

SAKINYS IR JO RŪŠYS

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript

  1. SAKINYS IR JO RŪŠYS 5 klasė

  2. SAKINYS – KAS TAI? • Nė viena upė dar negrįžo iš jūros. • Duona už auksą brangesnė. • Kodėl žmonės nesėdi namie? • Stovėkit amžiais čia tvirti, kaip saulė stovi. • Ir plakas ratai, ratai, ratai, ir eina metai, metai, metai... • Jei staiga dingtų visi keliai, tai kur tada eitų žmonės?

  3. Mažiausias bendravimo vienetas; • gramatiškai susijusių žodžių grupė, kuri šnekamojoje kalboje skiriama intonacija, o rašomojoje – skyrybos ženklais. • Tik juo galima ką nors pranešti, skatinti, ko nors klausti, pasakyti, kas vyksta, vyko, vyktų ir t. t.

  4. SAKINIŲ RŪŠYS Pagal pasakymo tikslą lietuvių kalbos sakiniai skirstomi į: • Neklausiamieji/pranešamieji: • Tiesioginiai; • Skatinamieji. • Klausiamieji.

  5. Tiesioginiai sakiniai • Jais apibūdinami, nusakomi įvykiai, reiškiniai ar jų požymiai. • Šių sakinių gale paprastai dedamas taškas, o jei reiškiama nebaigta mintis – daugtaškis. Už lango tyliai teka Nemunas. Visas pasaulis mirgėjo degė linksma saulės šviesa. Senis Budreika buvo doras ir geras žmogus. 

  6. SKATINAMIEJI SAKINIAI • Kalbėtojas jais pareiškia savo valią: įsakymą, maldavimą, troškimą, sutikimą. Nemesk kelio dėl takelio. Nelieskit manęs! Eikite sau visi...

  7. KLAUSIAMIEJI SAKINIAI • Šiais sakiniais kalbėtojas kreipiasi į adresatą, norėdamas sužinoti ką nors nauja ir pasitikrinti turimas žinias. • Šių sakinių gale paprastai dedamas klaustukas. Daugėla, kur tavo suolo draugas? Ko taip nusiminęs? Kur mes esame? Tėveli, tu mamaitės nemylėjai?

  8. ŠAUKIAMIEJI SAKINIAI Tiesioginiai, skatinamieji, klausiamieji sakiniai gali būti pasakomi pakeltu balsu, šaukiamai. Šaukiamąja intonacija pasakyti sakiniai tampa šaukiamaisiais sakiniais. • Audra ateina! Audra ateina! • Kur tik žiūri, vis gražu: žalia, liekna, gryna! • Ar tai jai važinėtis?! – užšaukė motina. • Verskite malkas į griovį!

  9. Užduotis 1: Raiškiai perskaitykite eilėraštį, atsakykite į mokytojos pateiktus klausimus. Ne vėjinga nakčia Lūžo nendrė žalia – Laužė eglę kančia, Sielvartinga dalia. Kas iš jūs keturių Laužėt žodį? Skaudu! Ką vadinti turiu Išdaviko vardu? Salomėja Nėris

  10. Užduotis 2: perskaitykite abu tekstus, apibūdinkite jų sakinių rūšis. I Vakare nereikia pamiršti išsivalyti dantų, nusiplauti veidą, kojas. Kad būtų geriau miegoti, reikia išvėdinti kambarį. Labai sveika prieš miegą pasivaikščioti gryname ore. II Ar vakare nepamiršti išsivalyti dantų, nusiplauti veido, kojų? Išvėdink ir kambarį – bus geriau miegoti. O kaip sveika prieš miegą pasivaikščioti gryname ore!

  11. Ačiū už gerą darbą!

More Related