KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS GYVENTOJŲ SVEIKATA 2010 M.

1. KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS GYVENTOJŲ SVEIKATA 2010 M. 2010-09-30, Gargždai

2. Demografinė, socialinė ekonominė būklė

3. Bendras Lietuvos gyventojų skaičius kasmet vis mažėja, Klaipėdos rajono savivaldybėje gyventojų skaičius toliau auga. 1 pav. Klaipėdos raj. gyventojų skaičius 2007-2010 m. pradžioje

4. Nors 2010 m. Klaipėdos rajono gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė (VGT) 2010 m. nežymiai sumažėjo, tačiau ji buvo ilgesnė lyginant su Skuodo rajono, Rietavo sav. ir Lietuvos gyventojų VGT. 2 pav. Lietuvos, Klaipėdos, Skuodo rajonų ir Rietavo sav. gyventojų VGT

5. Klaipėdos raj. savivaldybės gyventojų VGT penkių (2006-2010) metų vidurkis yra trumpesnis negu Skuodo raj. sav, bet ilgesnis negu Rietavo sav. ir šalyje. Moterų VGT ilgesnė nei vyrų. 3 pav. Lietuvos, Klaipėdos, Skuodo raj. ir Rietavo sav. gyventojų VGT penkių metų (2006-2010) vidurkis

6. Nuo 2005 m. šalyje gimstamumas didėjo, tačiau 2010 m., palyginti su 2009 m., gimstamumas sumažėjo 2,7 proc.Gimstamumas Klaipėdos rajone 2010 m. išliko toks pat kaip ir 2009 m. – 12,9 gimusieji 1000 gyventojų. 4 pav. Gimstamumas šalyje, Klaipėdos apskr. ir Klaipėdos raj. savivaldybėje 1000-iui gyv.

7. Klaipėdos raj. savivaldybėje mirtingumo rodiklis paskutiniuosius tris metus stabilizavosi ir buvo mažesnis nei šalies ir Klaipėdos apskrities. 5 pav. Mirtingumas Lietuvoje, Klaipėdos apskr. ir Klaipėdos raj. sav. 1000 gyv.

8. SVEIKATOS BŪKLĖMirtingumas

9. 2010 m. pagal mirties priežasčių pasiskirstymą, piktybiniai navikai, išorinės mirties priežastys, kvėpavimos sist. ligos Klaipėdos rajone sudarė didesnę procentinę dalį negu šalyje. 6 pav. Mirties priežastys Lietuvoje ir Klaipėdos raj. savivaldybėje 2010 m. (proc.)

10. 2010 m. priešingai nei šalyje ir Klaipėdos apskrityje, Klaipėdos rajone mirtingumo rodiklis dėl kraujotakos sistemos ligų sumažėjo (3,0 proc.). 7 pav. Lietuvos, Klaipėdos apskr. ir Klaipėdos raj. savivaldybės gyventojų mirtingumas dėl kraujotakos sistemos ligų 100 000 gyv.

11. Klaipėdos rajone 2010 m. dėl kraujotakos sistemos ligų mirė 50,6 proc. visų mirusiųjų: dažniausiai nuo išeminių širdies ligų, cerebrovaskulinių ligų, miokardo infarkto. 8 pav. Mirtingumas pagal kraujotakos sist. ligas Klaipėdos raj. 100 000 gyv.

12. 2007–2010 m. laikotarpiu 2010 m. visoje šalyje, Klaipėdos apskrityje ir Klaipėdos rajone užregistruotas didžiausias mirčių skaičius dėl piktybinių navikų. Per 2010 m. Klaipėdos rajone mirčių skaičius nuo piktybinių navikų išaugo 17 proc. 9 pav. Lietuvos, Klaipėdos apskr. ir Klaipėdos raj. savivaldybės gyventojų mirtingumas nuo piktybinių navikų 100 000 gyv.

13. 2010 m. nuo piktybinių navikų Klaipėdos rajone mirė kas ketvirtas mirusysis. Dažniausia mirties priežastis – trachėjos, bronchų ir plaučių piktybiniai navikai. 10 pav. Mirtingumas nuo piktybinių navikų pagal lokalizaciją Klaipėdos raj. 100 000 gyv.

14. Lietuvoje, Klaipėdos apskrityje mirtingumo dėl išorinių priežasčių skaičius mažėjo nuo 2005 m., Klaipėdos rajone šis rodiklis krito nuo 2007 m., tačiau 2010 jis išaugo nuo 98,1 iki 123,4 atvejų 100 000 gyv. ir viršijo šalies ir Klaipėdos apskr. rodiklius. 11 pav. Lietuvos, Klaipėdos apskr. ir Klaipėdos raj. savivaldybės gyventojų mirtingumas dėl išorinių priežasčių 100 000 gyv.

15. 2010 m. pagrindinės Klaipėdos rajono gyventojų išorinės mirties priežastys buvo tyčiniai susižalojimai (savižudybės) ir nušalimai. 12 pav. Mirtingumas pagal išorines mirties priežastis Klaipėdos raj. 100 000 gyv.

16. Mirtingumo nuo virškinimo sistemos ligų rodiklis rajone 2010 m., palyginti su 2009 m., sumažėjo 12,8 proc. 13 pav. Lietuvos ir Klaipėdos raj. sav. gyventojų mirtingumas dėl virškinimo sistemos ligų 100 000 gyv.

17. 2010 m. Klaipėdos rajone mirtingumo rodiklis dėl kvėpavimo sistemos ligų sumažėjo nuo 71,2 iki 46,3 mirusiųjų 100 000 gyv., tačiau vis dar viršijo Lietuvos mirtingumo rodiklį. 14 pav. Lietuvos, Klaipėdos apskr. ir Klaipėdos raj. savivaldybės gyventojų mirtingumas dėl kvėpavimo sistemos ligų 100 000 gyv.

18. Mirtingumo dėl infekcinių ligų rodiklis Klaipėdos rajone 2007 m. buvo 2 kartus didesnis nei Lietuvoje ir Klaipėdos apskrityje. 2010 m. šis rodiklis, palyginti su 2007 m., rajone sumažėjo 2 kartus ir neviršijo šalies ir apskrities rodiklių. 15 pav. Lietuvos, Klaipėdos apskr. ir Klaipėdos raj. savivaldybės gyventojų mirtingumas nuo infekcinių ligų 100 000 gyv.

19. SVEIKATOS BŪKLĖSergamumas

20. 2010 m. suaugusių nuo 18 m. amžiaus Klaipėdos raj. gyventojų bendras sergamumas, užregistruotas ambulatorinę pagalbą teikiančiose įstaigose, buvo didesnis nei 2009 m. Šis rodiklis buvo mažesnis nei šalyje ir apskrityje. 16 pav. Lietuvos, Klaipėdos apskr. ir Klaipėdos raj. suaugusiųjų nuo 18 m. bendras sergamumas pagal susirgimus, užregistruotus ambulatorinę pagalbą teikiančiose įstaigose, 1000 gyv.

21. 2010 m. pagal bendro sergamumo pasiskirstymą, kvėpavimos sist. ligos, jungiamojo audinio ir skeleto-raumenų sist. ligos, urogenitalinės sist. ligos Klaipėdos rajone sudarė didesnę procentinę dalį negu šalyje. 17 pav. Bendras sergamumas pagal ligas Lietuvoje ir Klaipėdos raj. savivaldybėje 2010 m. (proc.)

22. 2010 m. Klaipėdos raj. savivaldybėje kraujotakos sistemos ligomis dažniausiai sirgo vyresnio amžiaus gyventojai, vaikų pagrindinė susirgimų priežastis – kvėpavimo sistemos ligos. 18 pav. Sergančių Klaipėdos raj. savivaldybės gyventojų skaičius 1000 gyv. pagal amžių ir pagal ligas 2010 m.

23. Bendras sergamumas kvėpavimo sistemos ligomis yra dažniausia rajono, Klaipėdos apskrities ir šalies gyventojų sergamumo priežastis. 19 pav. Lietuvos, Klaipėdos apskr. ir Klaipėdos raj. savivaldybės gyventojų bendras sergamumas kvėpavimo sistemos ligomis 1000 gyv.

24. Bendras sergamumas kraujotakos sistemos ligomis šalyje, Klaipėdos apskrityje ir Klaipėdos rajone paskutiniuosius keturis metus sparčiai didėja. 20 pav. Lietuvos, Klaipėdos apskr. ir Klaipėdos raj. savivaldybės gyventojų bendras sergamumas kraujotakos sistemos ligomis 1000 gyventojų

25. Nuo 2001 m. iki 2008 m. bendras sergamumas jungiamojo audinio ir skeleto-raumenų ligomis šalyje, Klaipėdos apskrityje ir Klaipėdos rajone turėjo tendenciją didėti. 2009 m. šis rodiklis šiek tiek sumažėjo ir 2010 m. stabilizavosi. 21 pav. Lietuvos, Klaipėdos apskr. ir Klaipėdos raj. savivaldybės gyventojų bendras sergamumas jungiamojo audinio ir skeleto-raumenų ligomis 1000 gyv.

26. Nuo 2005 m. bendras sergamumas urogenitalinės sistemos ligomis Klaipėdos rajone augo ir 2010m. viršijo šalies rodiklį. 22 pav. Lietuvos, Klaipėdos apskr. ir Klaipėdos raj. savivaldybės gyventojų bendras sergamumas urogenitalinės sistemos ligomis 1000 gyv.

27. 2010 m., palyginti su 2009 m., sergamumorodiklis infekcinėmis ir parazitinėmis ligomis šalyje ir Klaipėdos apskrityje buvo mažesnis, tačiau Klaipėdos rajone jis išaugo nuo 35,8 iki 37,9 atvejų 1000 gyv. 23 pav. Lietuvos, Klaipėdos apskr. ir Klaipėdos raj. savivaldybės gyventojų sergamumas infekcinėmis ir parazitinėmis ligomis 1000 gyv.

28. Nors sergamumas tuberkulioze Klaipėdos rajone nuo 2008 m. mažėjo, bet vis tiek viršijo Lietuvos ir Klaipėdos apskrities rodiklius. 24 pav. Lietuvos, Klaipėdos apskr. ir Klaipėdos raj. savivaldybės gyventojų sergamumas tuberkulioze 100 000 gyv.

29. GYVENSENA Suaugusių žmonių gyvensena

30. Fizinis aktyvumas. 2007 m. atlikto tyrimo duomenimis, Klaipėdos rajone bent 4 kartus per savaitę 30 min. ir ilgiau, taip, kad pagreitėtų kvėpavimas ir padidėtų širdies susitraukimų dažnis, sportavo beveik tiek pat gyventojų kaip ir Lietuvoje. 25 pav. Klaipėdos raj. ir Lietuvos gyventojų mankštinimosi dažnis (proc.)

31. Mityba: • Klaipėdos raj. gyventojai šviežias daržoves valgė dažniau nei šalies: bent 3 dienas per savaitę jas valgė 68,1 proc. rajono ir 55,5 proc. šalies gyventojų. • Šviežius vaisius ar uogas rajono gyventojai valgė taip pat dažniau: bent 3 dienas per savaitę jas valgė 57 proc. rajono ir 36,3 proc. Lietuvos gyventojų. • Rajono gyventojai beveik du kartus dažniau nei šalies valgė žuvį: bent 3 dienas per savaitę ją valgė 22,9 proc. rajono ir 12,4 proc. šalies gyventojų. Svoris. Rajone buvo mažiau antsvorio turinčių ir nutukusių vyrų bei moterų nei Lietuvoje (atitinkamai 46,4 ir 52,0 proc.).

32. Rūkymas. Tyrimo metu Klaipėdos raj. gyventojai nurodė, kad kasdien cigaretes, cigarus ar pypkę rūko 32 proc. apklaustųjų (kas trečias Klaipėdos raj. suaugęs gyventojas), šalyje kasdien rūkė 26,5 proc. gyventojų. 26 pav. Kasdien rūkančių Lietuvos ir Klaipėdos rajono savivaldybės gyventojų dalis (proc.)

33. Alkoholio vartojimas. Kasdien bet kokį alkoholinį gėrimą vartojo du su puse karto daugiau rajono nei šalies gyventojų. 27 pav.Lietuvos ir Klaipėdos raj. savivaldybės gyventojų, bent kartą per savaitę geriančių stiprius alkoholinius gėrimus dalis (proc.)

34. Eismo saugumas: • Klaipėdos raj. gyventojai, važiuodami automobiliu priekinėje sėdynėje, rečiau segėjo saugos diržus nei šalies gyventojai. • Beveik visada šviesos atšvaitus, eidami neapšviesta gatve tamsiu paros metu, rajono gyventojai naudojo du kartus dažniau nei šalies gyventojai (atitinkamai 5,3 ir 2,6 proc.). Gyvenimo kokybė.Rajono gyventojai savo gyvenimo kokybę vertino geriau nei šalies gyventojai.

35. GYVENSENA Mokyklinio amžiaus vaikų gyvensena

36. Fizinis aktyvumas. 2008 m. atlikto Klaipėdos raj. 5, 7, 9 kl. mokinių gyvensenos tyrimo metu 25,3 proc. mokinių nurodė, kad pėsčiomis lauke vaikšto ne daugiau kaip 30 min. per dieną. 28 pav. Mokinių pasiskirstymas, pagal tai, kiek minučių vidutiniškai per dieną vaikšto pesčiomis lauke (proc.)

37. Mityba. Kasdien pusryčiaujančių mokyklinio amžiaus vaikų buvo mažiau negu ikimokyklinio amžiaus vaikų. 29 pav. Kaip dažnai mokiniai pusryčiauja (proc.)

38. Kasdien daržovių, vaisių ar uogų valgė apie ketvirtadalis Klaipėdos rajono mokinių. 30 pav. Kaip dažnai mokiniai valgo daržoves ir vaisius/uogas (proc.)

39. Rūkymas. Apklausos duomenimis, kasdien rūkė 8,6 proc. mokinių. Rajone rūkančių mokinių buvo mažiau nei šalyje. 31 pav. Rūkančių berniukų ir mergaičių dalis Klaipėdos raj. (proc.)

40. Alkoholio vartojimas. Mokiniai kasdien daugiau vartojo silpnus alkoholinius gėrimus negu alų, vyną, šampaną ir kitus stiprius alkoholinius gėrimus. 32 pav. Kaip dažnai mokiniai vartoja silpnus alkoholinius gėrimus (proc.)

41. Narkotinių medžiagų vartojimas. Nė vieno karto kanapių (arba „žolės“) per visą savo gyvenimą nerūkė 91,9 proc. Klaipėdos raj. mokinių, 1 kartą tai daryti bandė 4,7 proc., kelis kartus – 2,7 proc. mokinių. 8 vaikai (0,7 proc.) rūkė 20 ir daugiau kartų. 33 pav. Kanapės (arba “žolės”) rūkymas (proc.)

42. NARKOTINIŲ MEDŽIAGŲ APTIKIMO IR ATPAŽINIMO TESTŲ ATLIKIMO KLAIPĖDOS RAJONO UGDYMO ĮSTAIGOSE ATASKAITA Mėginiai buvo imami tam tikrose vietose: nuo kompiuterių klaviatūrų, valgyklose, persirengimo kambariuose prie sporto salių, tualetuose, nuo laiptų turėklų, nuo laukinių durų rankenų, aktų salėse. Daugiausia narkotinių medžiagų pėdsakų buvo aptikta mokinių tualetuose, ant laukinių durų rankenų, persirengimo kambariuose prie sporto salių.

43. Eismo saugumas. 2008 m. atlikto tyrimo duomenimis, trečdalis mokinių tamsiu paros metu nenaudojo šviesos atšvaitų. 34 pav. Atšvaitų naudojimas tamsiu paros metu (proc.)

44. Psichinė sveikata. Pusė apklaustųjų mokinių nurodė, kad patiria patyčias ir pusė apklaustųjų patys tyčiojosi. Trečdalis mokinių atsakė, kad buvo pagalvoję apie savižudybę. 35 pav. Kaip dažnai mokiniai patiria patyčias (proc.)