Pusdalyvis ir padalyvis

1. Pusdalyvis ir padalyvis Parengė: Vilniaus Vasilijaus Kačialovo gimnazijos lietuviš kalbos mokytoja metodininkė Regina Kraucevičiūtė 2008

2. Pusdalyvis • Pusdalyvis yra veiksmažodžio forma, reiškianti veiksmo aplinkybę, kylančią iš kito to paties veikėjo veiksmo.

3. Tai veiksmažodžio forma, turinti prieveiksmio ir būdvardžio ypatybių.Reiškia aplinkybę, kylančią iš to paties veikėjo kito veiksmo ir vykstančią tuo pačiu, vienu metu

4. Pusdalyviai nekaitomi linksniais, asmenimis, laikais. Jie turi keturias formas: vyriškosios ir moteriškosios giminės vienaskaitą bei daugiskaitą.

5. Daromi iš bendraties kamieno, pridedant priesagą -dam- ir galūnes -as, -a, -i, -os. (Įsidėmėkime jo priesagą: -dama). matydamas, matydama, matydami, matydamos.

6. Pusdalyvių šaknies galo duslieji priebalsiai prieš priesagos skardųjį d tariant suskardėja, bet rašome pagal kilmę. įkvėpdamas,-a (sk. įkvėbdamas), krisdamas,-a (sk. krizdamas), piešdamas,-a (sk. pieždamas), sėsdamas,-a (sk. sėzdamas).

8. Pusdalyvis, reikšdamas antraeilį veiksmą, dažniausiai rodo laiką. Antraeilis veiksmas sutampa laiko atžvilgiu su pagrindiniu ir yra net už pagrindinį veiksmą platesnis, pvz.: – Jautikras pavasaris – atvažiuodamas mačiau gerves

9. Pusdalyvis, reikšdamas antraeilį veiksmą, sutampantį laiko atžvilgiu su pagrindiniu veiksmu, pagrindinį veiksmą charakterizuoja ir būdo atžvilgiu. Tai priklauso jau ne nuo paties pusdalyvio kaip tam tikros veiksmažodžio formos, o nuo jo leksinės reikšmės ir sintaksinio santykio su pagrindinį veiksmąreiškiančiu veiksmažodžiu, pvz.: Visa drebėdama pribėgo Jurgaprie lango pasižiūrėti, kas atsitiko (K. Bor.). Omergaitė vis miegojo, nesijudindama iš vietos

10. Pusdalyvis, reikšdamas antraeilį veiksmą, laiko atžvilgiu sutampantį su pagrindiniu sakinio veiksmu, gali rodyti ir kitas šio veiksmo aplinkybes – tikslą, sąlygą, nuolaidą, pvz.: Norėdamas sužinoti, kas yra puodo viduj, jis išėmė peilį ir atlupo dangtelį (J. Balč.).

11. Pusdalyviai, reiškiantys aplinkybę, laiko atžvilgiu sutampančią su trukminiu veiksmu, dažniausiai turi nepriešdėlinį kamieną, yra eigos veikslo.

12. Priešdėlinį kamieną pusdalyvis turi tik tada, kai priešdėlis nekeičia veikslo reikšmės: a) kai priešdėlis rodo trunkančio veiksmo kryptį, pvz.: Daisia kartojo savo žmonai pareidamas tai, ko buvo prisiklausęs dvare (Vaižg.). Kamaroje Marijona priėjo prie lango ir, išpindama kasas, tyliai pravirko (P. Cv.). Aš išplaukdamas moju ranka (E. Miež.). b) kai pusdalyviai reiškia kartotinį antraeilįveiksmą, pvz.: Iš kairės pusės sekė negriukas, kartkartėmis paduodamas savo ponui ilgą pypkę (J. Balč.).

13. Padalyvis Padalyvis yra veiksmažodžio forma, reiškianti pagrindinio veiksmo aplinkybę, kylančią iš pašalinio veikėjo atliekamo antraeilio veiksmo

14. Padalyviai nekaitomi nei skaičiais, nei linksniais, nei asmenimis. Jie turi keturis laikus. Reiškia aplinkybę, kylančią iš veiksmo, kurį atlieka kitas veikėjas.

15. Esamojo laiko padalyviai daromi iš to paties laiko veiksmažodžio kamieno, pridedant -ant, -iant, -int. Po minkštojo priebalsio rašome -iant (nerašome -ent). galvojant, kalbant, matant; klausiant, plaukiant, žengiant; tylint, stovint, žiūrint.

16. Būtojo kartinio ir būtojo dažninio laiko padalyviai daromi iš atitinkamo laiko veiksmažodžio kamieno, pridedant -us, -ius. laukus, mačius, sakius, laukdavus, matydavus, sakydavus

17. Būsimojo laiko padalyviai daromi iš to paties laiko veiksmažodžio kamieno, pridėjus priesagą -iant (negalima rašyti -ent). būsiant, plauksiant, sakysiant, važiuosiant.

18. Padalyvių reikšmės ir vartosena

19. Pagal reikšmę padalyviai, kaip ir šalutinio veiksmo reikšmės dalyviai, skirstomi į aplinkybinius ir aiškinamuosius

20. Aplinkybiniai padalyviai žymi šalutinį veiksmą, susijusį su pagrindiniu aplinkybės (laiko, priežasties, sąlygos, nuolaidos, būdo) santykiu. Tokią reikšmę turi tik esamojo ir būtojo kartinio laiko padalyviai. Jie tarp savęs priešinami pagal būtojo (ankstesnio) laiko reikšmės skiriamąjį požymį.

21. Esamojo laiko padalyviai, būdami nežymėti priešpriešos nariai, rodo šalutinio veiksmo vienlaikiškumą (dažnai tik dalinį) su pagrindiniu. Dažniausiai jie daromi iš eigos veikslo reikšmės veiksmažodžių, pvz.: Dalgius galandant pempės lekia i būrius.Avį kerpant ožka dreba.

22. Būtojo kartinio laiko padalyvis žymi šalutinį veiksmą, ankstesnį už pagrindinį. Jie dažniausiai daromi iš įvykio veikslo reikšmės veiksmažodžių, pvz.: Šieną nupjovus atolas želia.Išvažiavus iš miško pasirodys ir debesys.

23. Padalyviai daromi ir iš beasmenių ar beasmeniškai vartojamų veiksmažodžių. Tokiais atvejais jų žymimas veiksmas nesiejamas su jokiu konkrečiu veikėju: Lyjant per visas sienas vanduo bliaukė. Sutemus vaikai sumigo. Prireikus jis ir mūrininką pavaduoja.

24. Asmeniniuose sakiniuose padalyvio ir veiksmažodinio tarinio veiksmų atlikėjai gali tik iš dalies sutapti (padalyvio veiksmą paprastai atlieka daugiau veikėjų), pvz.: Iš pradžių (Baltaragis su Cinoku) ėjo tylomis... Artinantis prie dvaro, Baltaragis prašneko. (Žem.)

25. Padalyvio žymimo veiksmo atlikėjas sakinyje gali būti nusakomas į padalyvinę konstrukciją neįeinančių žodžių formomis: a) naudininku (dažniausiai): Bežingsniuojant sumintu kelio pakraščiu Martynui pradeda degti padai. (I. Simon.) Joniukui, tų kalbų klausant, drebėjo širdelė krūtinėje. (J. Bil.) b) galininku: Paėmė mane gailestis į jį bežiūrint.Grįžtant lauko keliu namo, Noreiką slėgė sunki nuotaika. c) kilmininku: Visų veidai paniuro ir pyktis kilo širdyse, prisiminus patirtas iš dvaro skriaudas. (V. Myk-Put) Ropukus valgant veidas jo pabalo.

26. Aiškinamieji padalyviai žymi kito veikėjo atliekamą arba savaiminį šalutinį veiksmą, aiškinamuoju santykiu siejamą su pagrindinių veiksmu. Vieni ar su priklausomais žodžiais jie nusako jutimo, suvokimo, mąstymo, sakymo, radimo reikšmės veiksmažodžių turinį ir eina aiškinamųjų prijungiamųjų sakinių šalutinių dėmenų atitikmenimis. Taip vartojami visų laikų padalyviai. Jie sudaro priešpriešą aiškinamiesiems dalyviams pagal santykį su pagrindinio veiksmo atlikėju, o tarp savęs priešinami pagal tuos pačius būtojo, būsimojo laikų bei dažnumo skiriamuosius požymius kaip aiškinamieji dalyviai Dažniausiai jie vartojami konstrukcijose su galininku.

27. Esamojo laiko padalyviai: Išgirdom graudžiai verkiant jaunąją mergužę.Moteriškė... pamatė vyrą ateinant.Kad jis žinotų aušružę auštant. (Jonelis) tuojau suprato brolį bėdoj beesant.Iškeliavo jiedu ir randa tą vilką laukiant. Būtojo kartinio laiko padalyviai: Sodiečiai žinojo Benediktą iš galvos išėjus.Parėjo namo ir rado sūnų užgimus.Ateina liokajus ir praneša žmogų atėjus su reikalu.Nesakykit mane jauną dėl vainiko skendus.Būtojo dažninio laiko padalyviai: Sako kartais užeidavus tokią liūtį.Girdėjau jį priilsdavus tenai. Būsimojo laiko padalyviai: Kaip jauti tėvą pasielgsiant? Sako ir tavo bernelį netrukus atjosiant.Tikiu ir skaitytojus knarksiant.

28. Po veiksmažodžiųgirdėti, sakyti, galvotiir kt. padalyviai vartojami taip pat, kaip ir veikiamieji dalyviai, pvz.: Ar nedrįsta tie nelaimingieji gyvuliai galvoti mane taip žemai puolus, kad pradėčiau ginti savo pasakojimų teisingumą? (J. Balč.) Daktaras Dolitlis yra ramus žmogus, mažai kalbąs, bet kai kas sako jį esant didžiausią gamtos žinovą (P. Maš.). Kaskelinti metai gauname girdėti ir vienur, ir kitur žemę drebėjus, miestą išgriovus, visą apylinkę sunaikinus .