Vidutinis BVP augimas 2000-2007 m. 7,9% per metus;

1. Lietuvos Mokslų Akademijos ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo konferencija LIETUVOS ENERGETIKA PO 2009 A. Galinis Lietuvos energetikos institutas, 2009 m.

2. Ūkio raidos charakteristika Vidutinis BVP augimas 2000-2007 m. 7,9% per metus; Energijos vartojimo efektyvumas – 2006 m. buvo 1,3 karto didesnis nei 2000 m; Pirminės energijos sąnaudų didėjimas vidutiniškai 3% per metus; Elektros energijos sąnaudos 2000–2007 m. išaugo 1,4 karto arba vidutiniškai 5,1% per metus; Elektrinių grynoji gamyba šiuo laikotarpiu augo vidutiniškai 3,8% per metus; Ignalinos AE dalis šalyje pagamintos elektros energijos balanse viršija 71%; Elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių išaugo nuo 460 iki 593 GWh;

3. Rizikos veiksniai Ignalinos AE uždarymo akivaizdoje: • Pasaulio ekonomika išgyvena krizę • Visiškai neaišku kokios bus organinio kuro kainos. • Neliko galimybės iš Venesuelos importuoti orimulsiją, kuri buvo manomabūsianti • pagrindiniu pigiu kuru Lietuvos elektrinei, galinčiai pakeisti uždaromą Ignalinos AE. • Iki šiol nenutiesta elektros energijos perdavimo jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos, • kuri Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą sutartyje minima kaip sąlyga antrojo • Ignalinos AE bloko uždarymui. • Mažėja elektros energijos importo iš Rusijos galimybės; • Uždarius antrąjį Ignalinos AE bloką dramatiškai padidės Lietuvos priklausomybė • nuo energijos išteklių importo iš Rusijos; • Nutrauktas naftos tiekimas Mažeikių naftos perdirbimo gamyklai naftotiekiu „Družba“. • Panašių sutrikimų rizika pakankamai didelė ir gamtinių dujų tiekimo sistemose; • 7. Europos Sąjungos energetikos politikoje pasukta esminio šiltnamio efektą • sukeliančių dujų išmetimų mažinimo kryptimi

4. Elektros energijos gamybos kaita

5. 2009 m. 1917 MW 2007 m. 5467 h

6. Elektros energijos poreikių (ant elektrinių šynų) augimas, TWh 1917

7. Poreikių/generacijos balansas. Pagrindinis scenarijus Negaunant dujų – papildomai minus ~ 60 MW

8. Poreikių/generacijos balansas. Max scenarijus

9. Naftos kainų prognozės

10. Pagrindinės prielaidos Kuro kainos

11. Pagrindinės prielaidos Lietuvos elektrinė nuo 2010 metų pradžios galės patikimai dirbti ne mažesne nei 1500 MW galia; Modernūs 400 ir 320 MW galios KCDTE blokai atitinkamai Lietuvos elektrinėje ir Kauno elektrinėje bus pradėti eksploatuoti2012 m; Pirmasis naujos atominės elektrinės 1000 MW blokas bus pradėtas eksploatuoti 2016 m. Kiti du blokai paeiliui gali būti pastatyti per sekančius dvejus ir ketverius metus. Lietuva savo reikmėms tenkinti panaudos apie 35% šioje elektrinėje įrengtos galios. Vertinamos tik garantuotai galimos elektros energijos importo apimtys.

12. Nagrinėti scenarijai

13. Elektros energijos balansas ir kuro suvartojimas 0 scenarijaus atveju Elektra, GWh Kuras, ktne

14. Elektros energijos balansas ir kuro suvartojimas 5 scenarijaus atveju Elektra, GWh Kuras, ktne

15. Pikinių apkrovų padengimas Be elektros energijos importo, dujas tiekiant pastoviu režimu. (Scenarijus 4)

16. Pikinių apkrovų padengimas ekstremalių situacijų atveju Ribojant dujų saugojimo apimtis ir importuojant pigų mazutą

17. Kuro ir energijos balansas 2015 m. Ribojant dujų saugojimo apimtis ir importuojant pigų mazutą

18. Dujų tiekimo elektrinėms galimybės

19. Išlaidų pasikeitimas sistemoje 0 scenarijaus atveju, mln. Lt Kuras Elektra CO2 Viso: 1311.7 mln. Lt 2007 metais; 4209.5 mln. Lt 2010 metais. Prieaugis 3,2 karto.

20. Išlaidų pasikeitimas sistemoje 5 scenarijaus atveju, mln. Lt Kuras Elektra CO2 Viso: 1375.1 mln. Lt 2007 metais; 4485.5 mln. Lt 2010 metais. Prieaugis 3,3 karto.

21. Elektros energijos gamybos kainos, Lct/kWh (2007 metų pinigais) Elektros energijos kaina Šiaurės šalių rinkoje Lietuva 2010 – 2015 m. 89.2 – 75.6 Eurų/MWh Skandinavijos rinka

22. Elektros energijos kaina Skandinavijos šalių rinkoje 2008 m. Lietuva 2010 – 2015 m. 89.2 – 75.6 Eurų/MWh

23. Tarifų struktūra 2010 m.

24. 2010 metais Duomenys paruošti, remiantis Eurostat ir Central Intelligence Agency informacija Elektros energijos kainos gyventojams 2006 metais (Be mokesčių)

25. Vidutinėje įtampoje 2010 metais Duomenys paruošti, remiantis Eurostat ir Central Intelligence Agency informacija Elektros energijos kainos pramonei 2006 metais (Be mokesčių)

26. Makroekonominis poveikis Dėl elektros kainos padidėjimo galutiniams vartotojams10 procentų vartotojų kainų indeksas (infliacija) padidėja apie 0.32 procentinio punkto, bendrasis vidaus produktas (ūkio augimas) sumažėja apie 0.35 procento.

27. Naftos kainų kitimas 2008 metais

28. Dujų kainos įtaka LE gaminamos elektros savikainai 10$/barelį ~ 3.7 Lct/kWh prie 2.6 Lt/$

29. Elektros gamyba Baltijos regione

30. Elektros gamyba Baltijos regione

31. Elektros gamyba Baltijos regione

33. Srautai tarp šalių Baltijos regione

34. Veiksmų planas

35. Veiksmų planas (tęsinys)

36. Veiksmų planas (tęsinys)

37. Veiksmų planas (tęsinys)

38. Tarpsisteminės jungtys

39. Papildomi scenarijai 1 variantas (kodinis pavadinimas Abi010) – elektros energijos importo iš Rusijos galimybės, lyginant su 0 scenarijumi, sumažintos 200 MW, t.y. paliekama galimybė elektros energiją importuoti vien tik iš Suomijos, pasinaudojant Lietuvai priklausančia ESTLINK pralaidumo dalimi. 2 variantas (kodinis pavadinimas Abi001) – skirtas išsiaiškinti, kuri gamtinių dujų dalis gali būti pakeista nesieringu mazutu. Šiuo atveju nesieringas mazutas buvo naudojamas nepažeidžiant ES direktyvos dėl į atmosferą išmetamo SO2 kiekio reikalavimų, t.y. šis mazutas naudojamas tik Vilniaus, Kauno ir Mažeikių elektrinėse iki 2015 metų, nes šioms elektrinėms pratęstas direktyvos taikymo pradžios terminas, kaip numatyta Lietuvos stojimo į ES sutartyje. Visos kitos sąlygos tokios pat, kaip ir 1 variante. Šiuo atveju, siekiant padidinti mazuto konkurencingumą su dujomis, modelyje buvo panaikintas CO2 ekonominis ribojimas, t.y. CO2 emisijoms netaikyti mokesčiai. 3 variantas (kodinis pavadinimas Abi022) – vertinamos visos 1 variante apibrėžtos sąlygos, tačiau buvo taikyta prielaida, kad negalima gamtines dujas naudoti elektrinėse, kurios gali deginti mazutą. Šiuo atveju buvo nepaisoma ES direktyvos dėl SO2 išmetimų reikalavimų. Šio varianto tikslas – nustatyti, kokia gamtinių dujų dalis gali būti pakeisti mazutu. Modeliuojant šį variantą CO2 išmetimams netaikyti mokesčiai. 4 variantas (kodinis pavadinimas Abi002) – galioja visos 2 varianto sąlygos, tačiau antrojo Ignalinos AE bloko eksploatavimas pratęsiamas iki 2011 metų pabaigos. 5 variantas (kodinis pavadinimas Abi002a) – galioja visos 1 varianto sąlygos, tačiau antrojo Ignalinos AE bloko eksploatavimas pratęsiamas iki 2011 metų pabaigos. 6 variantas (kodinis pavadinimas Abi00115) – galioja visos 2 varianto sąlygos, tačiau antrojo Ignalinos AE bloko eksploatavimas pratęsiamas iki 2015 metų pabaigos. 7 variantas (kodinis pavadinimas Abi00215) – galioja visos 1 varianto sąlygos, tačiau antrojo Ignalinos AE bloko eksploatavimas pratęsiamas iki 2015 metų pabaigos.