Mokinių alkoholio ir kitų narkotikų vartojimas Europos mokyklose ESPAD

2. Mokinių alkoholio ir kitų narkotikų vartojimasEuropos mokykloseESPAD A.G.Davidavičienė, MD ESPAD koordinatorė Lietuvoje

3. Europos Tarybos Pompidu grupės ir Švedijos alkoholio ir kitų narkotikų informacijos Tarybos inicijuotas “Alkoholio ir kitų narkotikų tyrimo projektas Europos mokyklose ” (ESPAD 1995, 1999, 2003 m.)CAN

4. ESPAD 03 tyrime dalyvavo5036 moksleiviai, gimę 1987 m. t. y. 15 -16 metų amžiaus mokiniai iš 281 šalies mokyklos (proporcingai gimnazijos, vidurinės ir pagrindinės mokyklos, I-II, 8, 9 ir 10 klasės, miesto ir kaimo, lietuvių, rusų ir lenkų dėstoma kalba)

5. Rūkymas (per gyvenimą)

6. Rūkymas 40 ir daugiau kartųPokyčiai tarp 1999 ir 2003 m.

7. Rūkymas 40 ir daugiau kartų

8. Rūkymas 40 ir daugiau kartų pagal lytis

9. Rūkymas (paskutines 30d.)

10. Mokiniai, kurie nėra vartoję alkoholio

11. Alkoholio vartojimas 40 ir daugiau kartųPokyčiai tarp 1999 ir 2003 m.

12. Alkoholio vartojimas 40 ir daugiau kartų (2003m)

13. Alkoholiovartojimas 40 ir daugiau kartų pagal lytis (2003m.)

14. Alkoholio vartojimas 10 ir daugiau kartų per paskutines 30 dienų

15. Alkoholio vartojimas 10 ir daugiau kartų per paskutines 30 d. pagal lytis

16. Alaus, vyno ir stiprių alkoholinių gėrimų vartojimas paskutinį kartą, apskaičiuotas cl 100% alkoholio. 2003.

17. Alaus, vyno ir stiprių alkoholinių gėrimų vartojimas paskutinį kartą, pagal lytį,apskaičiuotas cl 100% alkoholio. 2003.

18. Girtumas 20 ir daugiau kartų per gyvenimą.Pokyčiai tarp 1999 ir 2003 m.

19. Procentai mokinių, kurie buvo girti 10 ir daugiau kartų per paskutinius 12 mėn. 2003 m.

20. Procentai mokinių, kurie buvo girti 10 ir daugiau kartų per paskutinius 12 mėn. pagal lytis

21. Besaikis alkoholio vartojimas 3 ir daugiau kartų per paskutines 30 d. Pokyčiai tarp 1999 ir 2003 m.

22. Besaikis gėrimas 3 ir daugiau kartų per paskutines 30 d. 2003 m.

23. Besaikis gėrimas 3 ir daugiau kartų pagal lytis per paskutines 30 d. 2003 m.

24. Narkotikų eksperimentavimas

25. Išbandymas bet kokio narkotiko.Pokyčiai tarp 1999 ir 2003 m.

26. Bet kokio narkotiko eksperimentavimas. 2003 m.

27. Bet kokio narkotiko eksperimentavimas pagal lytis

28. Marihuanos/hašišo vartojimas per paskutines 30 d. 2003.

29. Marihuanos/hašišo vartojimas per paskutines 30 d. pagal lytis

30. Kitų narkotikų be marihuanos/hašišo vartojimas

31. Kitų narkotikų vartojimas be marihuanos/hašišo pagal lytis

32. Kokius narkotikus mokiniai vartoja?

33. Narkotikų eksperimentavimas pagal regionus

34. Narkotikus vartojo • 40 ir daugiau kartų - 2% (virš 1000 to amžiaus mokinių) • 10 ir daugiau kartų - 4 % (virš 2000 to amžiaus mokinių)

35. Raminamieji/migdomieji vaistai

36. Raminamjų ar migdomųjų vaistų be gydytojo paskyrimo vartojimas per gyvenimą. 2003 m.

37. Raminamjų ar migdomųjų vaistų be gydytojo paskyrimo vartojimas per gyvenimą pagal lytis.

38. Inhaliantai

39. Tirpiklių eksperimentavimas. 2003 m.

40. Tirpiklių eksperimentavimas pagal lytis

42. Apibendrinant ESPAD duomenis • Dažnas girtuoliavimas labiausiai paplitęs tarp mokinių Vakarinėje Europos dalyje (Britų salos, Nyderlandai, Belgija, o t.p.Austrija, Čekijos Resp. ir Malta) • Alus ir vynas yra populiarūs tose šalyse, kuriose jis yra gaminamas • Tarp narkotikų vyrauja marihuana/hašišas • Šalys su aukštu marihuanos/hašišo paplitimu yra Vidurio ir Vakarų Europos dalyje, o mažiausias - Šiaurės, t.p. Rytų Europoje

43. Išvados • Rūkymas 40 ir daugiau kartų nustatytas tose šalyse, kuriose rūkymas per gyvenimą buvo dažnas . Prie tokių šalių priskiriama ir Lietuva. • Tik aštuoniose iš 35 ESPAD šalių berniukai dažniau rūkė nei mergaitės. Tai labiau Rytų Europos šalys, tame tarpe ir Lietuva. • Daugelis Lietuvos rodiklių yra aukštesni nei Europos vidurkis • Lietuva yra tarp šalių, kuriose yra didžiausias amfetaminų vartojimo procentas tarp mokinių. • Raminamųjų/migdomųjų vartojimas be gydytojo paskyrimo labiausiai paplitęs Lenkijoje ir Lietuvoje. • Tik heroino, ekstazi ir tirpiklių vartojimas tarp moksleivių per 4 metus Lietuvoje šiek tiek sumažėjo.

44. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo dinamika leidžia teigiamai vertinti pedagogų indėlį, pirminės prevencijos kryptis ir metodus šiuo metu diegiamus mokyklose. Tai gyvenimo įgūdžių ir nuostatų formavimas aktyviais ugdymo metodais.Psichoaktyvių medžiagų vartojimo paplitimas Vakarų ir Vidurio Europoje verčia aktyvinti pirminę prevenciją ir organizuoti efektyvią ankstyvąją intervenciją

46. Ačiū už dėmesį!