1 7 paskaita. Įvadas į apmokestinimą

1. 17 paskaita. Įvadas į apmokestinimą 17.1 Įvadas 17.1.1 Apmokestinimo formos 17.1.2 Palyginimai su kitomis šalimis 17.2 Penki pageidautini bet kurios mokesčių sistemos bruožai 17.2.1 Ekonominis efektyvumas 17.2.2 Administravimo kaštai 17.2.3 Lankstumas 17.2.4 Politinė funkcija 17.2.5 Teisingumas 17.3 Bendroji sistema pasirinkti tarp mokesčių sistemų 17.3.1 Utilitarizmas 17.3.2 Rawls’o socialinės gerovės funkcija 17.3.3 Socialinės gerovės funkcijos metodo ribotumas 17.3.4 Kuo ekonomistai gali prisidėti prie diskusijos apie teisingumą

2. Įvadas • Priešingai nei dauguma pinigų transferų iš vieno žmogaus kitam, kurie yra savanoriški, apmokestinimas yra privalomas, kadangi įnašai finansuoti viešąsias paslaugas turi būti privalomi dėl zuikio problemos. • Be to, visi žmonės gali tapti turtingesni, jei yra priverčiami prisidėti prie viešųjų prekių teikimo finansavimo.

3. Įvadas (2) • Tačiau vyriausybės gebėjimas priversti žmones finansuoti viešųjų prekių teikimą gali taip pat leisti įtikinti žmones paremti specialias interesų grupes: ji gali priversti vieną žmonių grupę atsisakyti jos turimų išteklių kitos grupės naudai. • Tokie priverstiniai transferai gali būti tapatinami su vagyste, išskyrus vieną pagrindinį skirtumą: transferai per vyriausybę turi legalumo ir garbingumo aurą, kurią jiems suteikia politinis procesas.

4. Istorinis įvadas • Apmokestinimas yra toks pats senas, kaip ir organizuota vyriausybė. Biblijoje teigiama, kad dešimtinė grudų turėtų būti atiduodama perskirstymo ir kunigų paramos reikmėms. • Viduramžiais žmonės teikdavo paslaugas tiesiogiai feodalams. Tai buvo veiksmingai mokesčiai, tačiau jie buvo nepiniginiai. Faktas, kad vasalas turėjo teikti šias paslaugas, reiškė, kad jis tam tikru mastu buvo vergas.

5. Istorinis įvadas (2) • Tačiau yra du kritiniai skirtumai tarp feodalinių mokesčių ir modernių mokesčių. • Pirmu atveju žmonėms buvo negalima palikti jų darbo vietos be šeimininko leidimo, tačiau šiandien žmogus gali rinktis kur jis nori gyventi, taigi ir jurisdikciją, kuri iš jo ims mokesčius. • Antra, feodalinėje sistemoje žmonės buvo verčiami dirbti, o moderniose apmokestinimo sistemose žmonės yra verčiami tik pasidalinti su vyriausybe tuo, ką jie gauna dirbdami (ar investuodami, ar leisdami pinigus). Jie gali rinktis sumokėti mažiau.

6. Apmokestinimo formos • Mokesčių, kuriuos imdavo vyriausybės, įvairovė buvo didelė. Įvairiais laikais buvo mokesčiai langams, prabangiems laivams, vertybinių popierių pardavimams, dividendams, kapitalo pelnui ir t.t. Mokesčiai gali būti suskirstyti į dvi plačias kategorijas: tiesioginiai mokesčiai žmonėms ir korporacijoms, bei netiesioginiai mokesčiai įvairioms prekėms ir paslaugoms. • Lietuvoje trys pagrindiniai tiesioginiai mokesčiai yra žmogaus pajamų mokestis, socialinio draudimo mokestis, naudojamas finansuoti socialinės apsaugos ir sveikatos draudimo sistemą ir firmų pelno mokestis.

7. Apmokestinimo formos (2) • Kadangi žmogaus pajamų mokesčiu apmokestinamas ir darbo užmokestis ir kapitalo pajamos, jis įtakoja sprendimus dėl darbo pasiūlos, išėjimo į pensiją, santaupų ir investicijų ir t.t. • Pagrindiniai netiesioginiai mokesčiai yra pridėtosios vertės mokestis (PVM) vartojimo prekėms, akcizo mokesčiai tokioms prekėms kaip automobilių kuras, alkoholis ir tabakas, bei muitai prekių importui. • PVM imamas kiekvienoje gamybos stadijoje, kur pridėtoji vertė yra skirtumas tarp pardavimų vertės ir pirktų (ne darbo) gamybos veiksnių vertės.

8. 17.1. pav. Lietuvos vyriausybės pajamos. Netiesioginiai mokesčiai sudaro didžiąją dalį valstybės pajamų.

9. Palyginimai su kitomis šalimis • Nesenais dešimtmečiais dauguma Europos šalių padidino pridėtosios vertės mokesčių dalį. • JAV žymiai daugiau remiasi žmogaus pajamų mokesčiu nei kitos išsivysčiusios šalys,

10. Penki pageidautini bet kurios mokesčių sistemos bruožai • Vyriausybės, spręsdamos kaip geriausiai surinkti reikalingas pajamas, ieškojo bendrųjų principų. Yra penki “geros” mokesčių sistemos bruožai: • Ekonominis efektyvumas: mokesčių sistema turėtų netrukdyti efektyviam išteklių pasiskirstymui. • Administravimo paprastumas: mokesčių sistema turi būti paprasta ir santykinai nebrangi administruoti. • Lankstumas: mokesčių sistema turėtų galėti lengvai (kai kada - automatiškai) reaguoti į pasikeitusias ekonomines aplinkybes.

11. Penki pageidautini bet kurios mokesčių sistemos bruožai (2) • Politinė funkcija: mokesčių sistema turėtų būti tokia, kad žmonės gali sužinoti kiek jie moka ir įvertinti kaip tiksliai sistema atspindi jų pirmenybes. • Teisingumas: mokesčių sistema turi būti santykinai teisinga skirtingų žmonių atžvilgiu.

12. Ekonominis efektyvumas • Nesant rinkos ydų, pati ekonomika paskirsto išteklius efektyviai. Informacija, kurią suteikia rinkos kainos, lemia gamybos, mainų ir prekių rinkinio efektyvumą, ir nei vienas negalėtų būti praturtintas, nepadarant ko nors neturtingesniu. • Dauguma mokesčių pakeičia santykines kainas. Pasekmėje kainų signalai yra iškreipti ir pakeičiamas išteklių paskirstymas. • Susirūpinimo objektas yra mastas, kuriuo mokesčių sistema neskatina taupymo ir darbo, bei iškreipia kitus sprendimus, susijusius su vartojimu ir gamyba.

13. Ekonominis efektyvumas: apmokestinimo įtaka elgsenai • Dauguma apmokestinimo efektų efektyvumui yra subtilesni ir sunkiau įvertinami. • Pajamų apmokestinimas gali įtakoti laikotarpį, kurį žmogus lieka mokykloje, taip įtakodamas pomokestinę švietimo grąžą; darbų pasirinkimą, ar tai, ar žmogus bus darbo jėgoje ar liks namie rūpintis vaikais; valandų, kurį mokesčių mokėtojas dirba, skaičių; ar tai, ar jis imasi antro darbo ir kokias pastangas deda; sumą, kurią žmogus sutaupo ir tai, kokią formą tos santaupos įgauna; amžių, kada žmogus eina į pensiją.

14. Ekonominis efektyvumas: apmokestinimo įtaka elgsenai (2) • Apmokestinimo efektai neapsiriboja sprendimais dėl darbo, santaupų, švietimo ir vartojimo. Nors mastas, kuriuo mokesčių sistema veikia žmonių sprendimus vesti ar skirtis yra atviras klausimas, nedaug abejojama, kad ji veikia šio sprendimo laiką. • Apmokestinimas veikia rizikos prisiėmimą, išteklių paskirstymą tyrimams ir produktų kūrimui ir ilgo laikotarpio ekonomikos augimo tempą. Jis veikia ne tik investicijų lygį firmose, tačiau investicijų formą. • Ekonomikoje beveik nėra svarbių išteklių paskirstymo sprendimų, kurie nepaveikiami apmokestinimo būdu.

15. Ekonominis efektyvumas: finansiniai apmokestinimo efektai • Kartais apmokestinimas daugiau veikia transakcijų formą, nei jų turinį. • Pavyzdžiui, be mokestinių argumentų, gali būti nedidelis praktinis skirtumas ar darbdavys duoda darbuotojui pinigus pirkti sveikatos draudimą ar perka už jį. Dėl mokesčių yra didelis skirtumas. Pirmu atveju žmogus gauna “pajamas”, kurios yra apmokestinamos, o antru atveju “nauda” nėra apmokestinama.

16. Ekonominis efektyvumas: finansiniai apmokestinimo efektai (2) • Panašiai, realiai nėra didelio skirtumo ar aš tiesiogiai taupau mano išėjimui į pensiją, ar mano darbdavys paima dalį mano darbo užmokesčio ir investuoja jį į (pilnai padengtą) pensijų planą. • Tačiau mokestinės pasekmės yra gana skirtingos, todėl pasekmėje žmonės yra skatinami taupyti per pensijų fondus, o ne tiesiogiai. • Šie finansiniai efektai gali savo ruožtu turėti kitus realius efektus ekonomikai: dėl apribojimų pensijų fondams, jie gali investuoti lėšas skirtingai, nei žmogus, pats taupydamas jo išėjimui į pensiją.

17. Ekonominis efektyvumas: finansiniai apmokestinimo efektai (3) • Panašiai, kadangi dividendai, kapitalo pelnas (aktyvo kainos padidėjimas) ir palūkanų pajamos traktuojami skirtingai, mokesčių struktūra gali turėti reikšmingą poveikį finansinei korporacijų struktūrai, pavyzdžiui, firmų sprendimams ar papildomas investicijas finansuoti skolinantis ar išleidžiant naujas akcijas. • Šie finansiniai sprendimai turi realias pasekmes. Įmonė su didele skolos našta mažiau norės imtis rizikingų projektų, nei įmonė, kuri didžiąją dalį lėšų surinko išleisdama akcijas.

18. Ekonominis efektyvumas: organizaciniai apmokestinimo efektai • Mokesčiai veikia būdą, kuriuo yra organizuota ekonomika. Daug šių organizacinių efektų turi realias pasekmes išteklių pasiskirstymui, pavyzdžiui, kiekprisiimama rizikos. • Mokesčiai skirtingi korporacijoms, kurios turi ribotą atsakomybę, ir žmonėms bei individualioms įmonėms, kurios neturi. • Neribotos atsakomybės įmonės dažnai turi sunkumų didinant kapitalą, ir įmonių su neribota atsakomybe vadovai gali gerokai mažiau rizikuoti.

19. Ekonominis efektyvumas: organizaciniai apmokestinimo efektai (2) • Pakreipiant mokesčių sistemą korporacijų naudai ar nenaudai, ji gali arba skatinti, arba neskatinti ekonominę veiklą korporacijų pavidalu, tuo pakeičiant rizikavimo laipsnį ekonomikoje. • Finansiniai efektai yra dažnai susiję su organizaciniais efektais. Mokesčių sistema gali skatinti ar neskatinti steigti bankus, palyginti su kitomis finansinėmis institucijomis, o tai gali lemti ar firmos daugiau pinigų skolinsis bankuose (o ne akcijų ar obligacijų rinkoje).

20. Ekonominis efektyvumas: organizaciniai apmokestinimo efektai (3) • Studijos parodė, kad firmos, kurios daugiau pinigų skolinasi bankuose, turi mažesnį investicijų nepastovumą, iš dalies kadangi bankas gali geriau atskirti kodėl įmonei trūksta lėšų (pavyzdžiui, dėl trumpo laikotarpio ciklinių efektų ar dėl blogo valdymo problemos). • Priešingai, firmos, kurios remiasi kapitalo rinkomis (išleisdamos obligacijas ar naujas akcijas), gali pamatyti, kad gyvenimas nuosmukio metu gerokai pasunkėja. Gali būti, kad faktiškai neįmanoma ar labai brangu gauti lėšas tokiu metu.

21. Ekonominis efektyvumas: organizaciniai apmokestinimo efektai (4) • Kita pagrindinė ekonominė organizacija mūsų visuomenėje yra šeima. Mokesčių įstatymai įtakoja ir šeimų formavimą, ir gerovės pasiskirstymą šeimoje. • Pavyzdžiui, mokesčių įstatymai paprastai apmokestina tik mokėjimus iš korporacijų namų ūkiams (t.y. jų darbuotojams). Jie neapmokestina vartojimo korporacijos viduje. Tokiu būdu, mokesčių įstatymai skatina vartojimą “firmoje” - pirkti automobilius, valgyti firmoje ir pan.

22. Ekonominis efektyvumas: bendrosios pusiausvyros efektai • Mokesčio, tokio kaip darbo užmokesčiui ar kapitalo grąžai, uždėjimas pakeičia ekonomikos pusiausvyrą. Mokestis palūkanų pajamoms gali sumažinti santaupų pasiūlą ir, galų gale, kapitalo kiekį, o tai, savo ruožtu, gali sumažinti darbuotojų našumą ir jų darbo užmokestį. Mes vadiname šiuos netiesioginius mokesčių efektus jų bendrosios pusiausvyros efektais. • Bendrosios pusiausvyros efektai kartais veikia priešinga kryptimi, nei norėta. Mokestis kapitalui gali sumažinti kapitalo pasiūlą, taip padidinant kapitalo grąžą. Nelygybė dėl tokio mokesčio gali net padidėti.

23. Ekonominis efektyvumas: paskelbimo efektai ir kapitalizavimas • Ekonomika po naujo mokesčio įvedimo koreguojasi ne tuojau pat. Dažnai ilgo laikotarpio iškraipymai yra gerokai didesni, nei trumpo laikotarpio iškraipymai, kadangi ilgu laikotarpiu ekonomika gali labiau lanksčiai reaguoti į naują situaciją. • Tačiau kai kurie mokesčio efektai gali būti jaučiami netgi prieš jo įvedimą - pranešimo apie tai metu. Pranešimas dėl aktyvo ateities mokestinio traktavimo turi įtaką aktyvo vertei tuojau pat.

24. Ekonominis efektyvumas: paskelbimo efektai ir kapitalizavimas (2) • Šie pranešimo efektai lėmė pasakymo, kad “senas mokestis yra geras mokestis”, atsiradimą. • Pranešimo poveikis ne tik gali lemtirimtas teisingumo problemas, tačiau jo laukimas gali paveikti aktyvų pasiūlą. • Svarstymai dėl palūkanų už būstų hipotekos paskolas atėmimo iš mokesčių panaikinimo gali paskatinti žmones iš anksto numatyti reikšmingą kapitalo nuostolį, jei jie rengėsi investuoti į būstą, ir todėl gali labai sumažėti paklausa naujiems būstams.

25. Elgsenos efektai • Darbas, švietimas, išėjimas į pensiją Santaupos, investicijos, rizikavimo laipsnis • Pastangos išvengti mokesčių, vietoje to, kad kurti turtą • Vedybos ir skyrybos Finansiniai efektai • Papildoma natūrinė nauda Finansinė firmų struktūra Organizaciniai efektai • Korporacijos arba nekorporuotos įmonės • Finansiniai efektai (bankai arba kitos finansų formos) Bendrosios pusiausvyros efektai • Svarbūs netiesioginiai ypač plačios bazės mokesčių (kaip darbo užmokesčiui ar palūkanoms) efektai Pranešimo efektai ir kapitalizavimas • Ateities mokesčiai aktyvui atsispindi (“kapitalizuojami”) aktyvo kainoje, kai pranešama apie mokestį Ekonominė apmokestinimo įtaka: apibendrinimas

26. Ekonominis efektyvumas: iškraipantis ir neiškraipantis apmokestinimas • Bet kuri mokesčių sistema įtakoja elgseną. Vyriausybė, galų gale, paima pinigus iš mūsų, ir mes reaguojame, vienais ar kitais būdais, į šias mažesnes pajamas. • Taigi, kai mes sakome, kad norime, jog mokesčių sistema būtų neiškraipanti, mes neturime omenyje, kad mes norime, jog žmogus nereaguotų iš viso. • Mokestis yra neiškraipantis tik, ir tiktai tik, jei žmogus ar įmonė nieko negali padaryti, kad pakeisti savo mokestinį įsipareigojimą. Ekonomistai mokesčius, kurie yra neiškraipantys, vadina vienos sumos mokesčiais.

27. Ekonominis efektyvumas: iškraipantis ir neiškraipantis apmokestinimas (2) • Iškraipymai yra susiję su žmogaus ar firmos mėginimu sumažinti mokestinį įsipareigojimą. Šiuo požiūriu faktiškai visi mokesčiai yra iškraipantys. • Pagalvės mokestis – mokestis, kurį turime sumokėti, nepaisant pajamų ar turto, yra vienos sumos mokestis. • Mokestis, kuris priklauso nuo nekeičiamų bruožų (amžiaus, lyties) taip pat yra vienos sumos mokestis. • Kadangi žmonės ir firmos negali jų išvengti, vienos sumos mokesčiai nepakeičia elgsenos ar išteklių paskirstymo, išskyrus pokytį dėl pajamų efekto, kadangi sumažėja pomokestinės pajamos.

28. Ekonominis efektyvumas: iškraipantis ir neiškraipantis apmokestinimas (3) • Bet kuris mokestis prekėms yra iškraipantis: žmogus gali pakeisti mokamą mokesčių sumą, paprasčiausiai sumažindamas tos prekės pirkimą. • Bet kuris pajamų mokestis taip pat yra iškraipantis: žmogus gali sumažinti mokamą mokesčių sumą, paprasčiausiai mažiau dirbdamas ar taupydamas. • Iškraipantys mokesčiai yra neefektyvūs ta prasme, kad jei vyriausybė galėtų juos pakeisti vienos sumos mokesčiu, ji galėtų surinkti daugiau pajamų su tuo pačiu poveikiu žmonių gerovei.

29. Ekonominis efektyvumas: koreguojantis apmokestinimas • Kol kas mes pabrėžėme neigiamus apmokestinimo aspektus. Tačiau esant rinkos ydoms, išteklių paskirstymas nebus efektyvus. Apmokestinimas kartais gali būti naudojamas teigiamu būdu – kad ištaisyti kai kurias rinkos ydas. • Apmokestinimas gali būti naudojamas ištaisyti išorinius efektus. Tokie koreguojantys mokesčiai ir padidina valstybės pajamas, ir pagerina išteklių paskirstymo efektyvumą. Mokestis aplinką teršiančiai pramonės įmonei gali būti laikomas koreguojančiu mokesčiu.

30. Administravimo kaštai • Administruoti mokesčių sistemą brangiai kainuoja. Yra tiesioginiai kaštai išlaikyti mokesčių inspekcijos darbuotojus, ir tai yra dalis netiesioginių kaštų, kuriuos patiria mokesčių mokėtojai. • Šie netiesioginiai kaštai yra įvairūs: laiko kaštai pildant mokesčių ataskaitas, mokestinės apskaitos kaštai ir kaštai samdant apskaitininkų ir mokesčių teisininkų paslaugas. Joel Slemrod įvertino, kad JAV netiesioginiai kaštai yra bent jau penkis kartus didesni nei tiesioginiai kaštai.

31. Administravimo kaštai (2) • Mokesčių sistemos administravimo kaštai priklauso nuo kelių veiksnių. Pirma, jie priklauso nuo to, kokia apskaita būtų nesant apmokestinimo. Verslai turi vesti apskaitą jų pačių vidiniams valdymo tikslams, o kompiuteriai smarkiai sumažino apskaitos kaštus didelėse korporacijose. • Tokiu būdu, mokesčių sistema uždeda santykinai nedidelę papildomą naštą didelėms korporacijoms, pranešant apie jų darbuotojų darbo užmokesčio pajamas. Iš kitos pusės, dauguma nedidelių verslų ir dauguma namų ūkių jaučia didelę papildomą naštą.

32. Administravimo kaštai (3) • Antras veiksnys, kuris lemia mokesčių sistemos administravimo kaštus yra jos sudėtingumas. • Didelė pajamų mokesčių sistemos administravimo kaštų dalis yra iš specialių mokestinių traktavimų. • Tarifų atskiriems žmonėms (kai kuriems žmonėms mokant didesnius tarifus, nei kitiems) ir pagal pajamų kategorijas diferencijavimas sukelia mėginimus “perkelti” pajamas savo šeimos nariams, kurie moka mažesnius mokesčių tarifus, ar į pajamų kategorijas, kurios yra mažiau apmokestinamos. Noras apriboti perkėlimus padidina mokesčių sistemos sudėtingumą.

33. Administravimo kaštai (4) • Trečia, kai kurių pajamų kategorijų apmokestinimas gali būti brangesnis nei kitų. Yra plačiai sutariama, kad administravimo kaštai, susiję su mokesčiais kapitalui, yra gerokai didesni, nei darbo apmokestinimo kaštai, iš dalies dėl atskyrimo tarp pajamų ir kapitalo problemos. • Pavyzdžiui, mokėjimai kapitalo turėtojams gali būti “pajamos” (dividendai) ar “pagrindinės sumos pokytis” (prieš tai investuotų lėšų grąžinimas). Jei mokesčio įstatymas šiuos mokėjimus traktuoja skirtingai, mokesčių mokėtojai apibūdins tuos pinigus vienaip ar kitaip. Tada reikia parašyti sudėtingas taisykles.

34. Administravimo kaštai (5) • Panašiai, mokesčių padidinimo nedideliems verslams administravimo kaštai (litui surinktų pajamų) gali būti gerokai didesni nei didelių korporacijų atveju. • Tokiu būdu, pridėtosios vertės mokesčio, kurio didžiausia dalis yra gaunama iš didelių korporacijų, sukuriančių reikšmingą ekonomikos pridėtosios vertės dalį, administravimo kaštai yra mažesni, nei pardavimų mokesčio, kuris imamas galutinėje stadijoje milijonuose parduotuvėlių.

35. Lankstumas • Ekonominių aplinkybių pokyčiai reikalauja mokesčių tarifų pokyčių. • Kai kuriose mokesčių sistemose šis koregavimas reikalauja plačių politinių debatų, o kitose jis įvyksta automatiškai.

36. Lankstumas: automatinė stabilizacija • Kai ekonomika patenka į nuosmukį, gali būti labai pageidautinas mokestinių pajamų sumažinimas, kad stimuliuoti ekonomiką. • Kai kainos yra stabilios, pažangi mokesčių struktūra užtikrina “automatinę” stabilizaciją. Kai dėl nuosmukio sumažėja pajamos, vidutinis mokesčio tarifas sumažėja. • Tačiau, jei mokesčių kopėčios nėra indeksuotos kad atsižvelgti į infliaciją, per stagfliacijos laikotarpį - kai ekonomika yra nuosmukyje, o infliacija yra didelė - vidutinis mokesčio tarifas padidėja, nors reikia mažesnio tarifo, kad ekonomika išeitų iš nuosmukio.

37. Lankstumas: automatinė stabilizacija (2) • Todėl indeksavimas prisideda prie stabilizacijos, kai kainos per nuosmukius didėja (dėl pvz. didelio neigiamo pasiūlos šoko, kaip naftos pabrangimas). • Plėtros ir infliacijos laikotarpiais indeksavimas sumažina stabilizacinį pajamų mokesčių efektą.

38. Lankstumas: politiniai tarifų keitimo sunkumai • Kai pakeisti mokesčių tarifą yra pageidautina, mėginimai jį koreguoti dažnai sukelia intensyvius politinius debatus. • Dėl mokesčių įstatymų sudėtingumo neaišku, kurie tarifai turi būti pakeisti. Ar visi tarifai turėtų būti padidinami proporcingai, ar turtingi ir neturtingi jau neša neproporcingai didelę mokesčio naštą, ir jų mokesčiai turėtų būti padidinti mažiau nei proporcingai?

39. Lankstumas: politiniai tarifų keitimo sunkumai (2) • Nėra netgi aišku kaip įvertinti reformos teisingumą. Ar yra teisingiau sumažinti žmonių su skirtingomis pajamomis mokesčius ta pačia suma, ar tuo pačiu procentu? • Ar turėtų būti atsižvelgta į vidutinius mokesčių tarifus, kuriuos žmonės moka, ar į jų ribinius mokesčių tarifus? • Ar turėtų būti sumažintas mokesčio tarifas kapitalui, kad paskatinti daugiau taupyti, ar padidinti, kadangi kapitalo turėtojai yra turtingesni?

40. Lankstumas: politiniai tarifų keitimo sunkumai (3) • Pajamų mokesčio tarifo keitimo politinė problema turėtų būti palyginta su, pavyzdžiui, turto mokesčio problema. • Turto mokestis yra susijęs su daug administracinių problemų, pvz. įvertinti įvairių turto vienetų vertę. • Tačiau jis turi vieną pranašumą: mokesčių tarifų koregavimas gali būti kasmet, jei reikia daugiau ar mažiau pajamų teikti vietines viešąsias paslaugas.

41. Lankstumas: koregavimo greitis • Galiausiai, svarbus mokesčių sistemos “lankstumo” aspektas, siekiant stabilizuoti ekonomiką, yra laikas: greitis, kuriuo atlikti mokesčių įstatymų pokyčiai gali būti įgyvendinti, ir pinigų surinkimo vėlavimas. • Jei svyravimai ekonomikoje yra greiti, vėlavimai gali riboti pvz. pajamų mokesčio efektyvumą stabilizuojant ekonomiką. Visada yra pavojus, kad su pakankamai ilgais vėlavimais, mokesčiai padidės kai ekonomikai jau reikia mokesčių sumažinimo ir atvirkščiai.

42. Politinė funkcija • Paplitusi politinė dorybė yra, kad vyriausybė neturėtų mėginti pasinaudoti neinformuotais piliečiais. • Apmokestinimo kontekste šis požiūris rekomenduoja mokesčius, kurių mokėjimo našta yra aiški. Tokie mokesčiai yra žinomi kaip skaidrūs mokesčiai, ir skaidrumas vis labiau pripažįstamas kaip svarbus geros vyriausybės bruožas. • Vyriausybės politikos yra skaidrios, kai yra aišku, kas gauna naudą ir kas moka. Pagal šį požiūrį, žmogaus pajamų mokestis yra geras mokestis.

43. Politinė funkcija (2) • Kartais atrodo kad vyriausybės specialiai neparodo tikrų jos paslaugų kaštų ar kas neša kaštus. • Nėra prasmingas išskyrimas tarp socialinės apsaugos sistemos mokesčio dalies, kuri yra mokama darbdavio, ir darbuotojo mokamos dalies. Lietuvoje darbdaviai moka 31%, o darbuotojai 3%. • Darbdaviui svarbūs tik bendrieji jo darbuotojo samdymo kaštai, o darbuotojui - tik tai, ką jis gauna į rankas. Nei vieno ekonominė elgsena neturėtų būti paveikta, jei pranešama, kad visas mokestis bus sumokamas darbuotojo.

44. Politinė funkcija (3) • Kai kuriais atvejais būna beveik sąmoningas mėginimas įtikinti žmones, kad vyriausybės kaštai yra mažesni nei yra. • Vyriausybės kartais teikia pirmenybę mokesčių sistemoms, kuriose žmonės niekada visiškai nesuvokia vyriausybės išlaikymo kaštų. • Vienas iš argumentų už netiesioginius pardavimų mokesčius yra, kad jie yra mažiau pastebimi nei kiti mokesčiai, tokie kaip pajamų mokesčiai. Žmonės niekada neskaičiuoja bendrojo kiekio, kurį jie moka vyriausybei.

45. Politinė funkcija (4) • Jean-Baptiste Colbert, Louis XIV finansų ministras, rašė: “Apmokestinimo menas yra taip nupešti žąsį, kad gauti didžiausią kiekį plunksnų, su mažiausiu galimu gagenimo kiekiu.” • Iš šios perspektyvos korporacijų mokestis gali būti laikomas geru mokesčiu. Iš skaidrumo perspektyvos, korporacijų mokestis yra vienas iš blogiausių, kadangi kas iš tikrųjų moka mokestį nėra akivaizdu. • Mokesčiai mokami žmonių, o ne institucijų: galų gale mokesčio naštą neša akcininkai, darbuotojai ir pirkėjai.

46. Politinė funkcija (5) • Politiškai atsakinga mokesčių struktūra taip pat yra tokia, kurioje mokesčiai keičiami įstatymais, ir kur vyriausybė turi nuolat klausti rinkėjų ar išlaidos nėra per didelės ar per mažos. • Labai progresyviniai mokesčių tarifai (kai tarifas didėja kai išauga pajamos) mokesčių sistemoje, kuri nesikoreguoja pagal infliaciją, lemia realių vyriausybės mokestinių pajamų didėjimą infliacijos metu. • Tokie mokesčių padidėjimai nėra tiesiogiai aprobuoti įstatymu.

47. Teisingumas • Dauguma mokesčių sistemų kritikų pradeda nuo jų neteisingumo. • Tačiau yra sunku tiksliai apibrėžti kas yra ar nėra teisinga. • Yra dvi skirtingos teisingumo sąvokos: horizontalus teisingumas ir vertikalus teisingumas.

48. Teisingumas: horizontalus teisingumas • Mokesčių sistema yra horizontaliai teisinga, jei žmonės, kurie visais svarbiais aspektais yra vienodi, traktuojami taip pat. • Mokesčių sistema, kuri diskriminuoja rasės, spalvos ar tikybos pagrindu yra horizontaliai neteisinga. • Nors idėja yra pakankamai aiški, yra du neaiškūs terminai mūsų apibrėžime: ką reiškia, kad du žmonės turi būti vienodi visais svarbiais aspektais? Ir ką reiškia du žmones traktuoti taip pat?

49. Teisingumas: horizontalus teisingumas (2) • Praktikoje yra daug pavyzdžių, kur mokesčių sistema skirtingai traktuoja žmones, kurie skiriasi skoniais - didesni mokesčiai stipriems gėrimams diskriminuoja tuos, kuriems patinka degtinė, atžvilgiu tų, kurie mėgsta vyną ar alų. • Žmonės nėra vienodi visais svarbiais aspektais. Kraštutinėje formoje principas greitai tampa tuščias: jokie du žmonės niekada nebus vienodi. • Kokie gali būti priimtini skirtumai? Deja, horizontalaus teisingumo principas nedaug padeda atsakyti į šį klausimą.

50. Teisingumas: horizontalus teisingumas (3) • Intuicija sako, kad amžius, lytis ir šeimyninė padėtis turėtų būti nesvarbūs. Faktiškai, dauguma šalių diskriminuoja amžiaus pagrindu (pensininkai gauna papildomas mokesčių nuolaidas) ir šeimyninės padėties. • Galbūt amžius ir šeimyninė padėtis yra svarbūs, kadangi jie veikia žmonių gebėjimą sumokėti. Tačiau jei šie skirtumai yra priimtina diskriminavimo bazė, ar yra kitų?