80 likes | 284 Vues
Apskritojo stalo diskusija “Kūriniai našlaičiai. Kaip užtikrinti autorių teisių apsaugą” Ministro Pirmininko Tarnyba Lietuvos Respublikos kultūros ministerija 2011 m. gruodžio 22 d., Vilnius
E N D
Apskritojo stalo diskusija “Kūriniai našlaičiai. Kaip užtikrinti autorių teisių apsaugą” Ministro Pirmininko Tarnyba Lietuvos Respublikos kultūros ministerija 2011 m. gruodžio 22 d., Vilnius Lietuvos pozicija Europos Komisijos pasiūlytai direktyvai ir galimi nacionalinio reglamentavimo variantai Nijolė Janina Matulevičienė Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Autorių teisių skyrius
Lietuvos pozicija Pasiūlymui dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl tam tikro leistino nenustatytų autorių teisių kūrinių naudojimo (1083/11) • 1- ji Pozicija (POZ-317) 2011 m. birželio 21 d. • 2- ji Pozicija (P_DGR-584) 2011m.rugsėjo 19 d. LINESIS duomenų bazė
1- ji Pozicija (POZ-317) 2011 m. birželio 21 d. Pritarti direktyvos pasiūlymui ir svarstymo metu ES Tarybos Intelektinės nuosavybės (Autorių teisių) darbo grupės posėdžiuose atkreipti dėmesį į šiuos aspektus: • Dėl pasiūlymo taikymo apimties išplėtimo galimybių; • Dėl nenustatytų autorių teisių kūrinių statuso panaikinimo procedūros; • Dėl nenustatytų autorių teisių kūrinių komercinio naudojimo sąlygų; • Dėl teisių turėtojų paieškos šaltinių; • Dėl duomenų bazėse skelbiamos informacijos
2- ji Pozicija (P_DGR-584) 2011m.rugsėjo 19 d. Pagrindiniai pozicijos aspektai: • Dėl direktyvos pasiūlymo ir masiniam skaitmeninimui skirtų nacionalinių sprendimų; • Dėl leidžiamų nenustatytų autorių teisių kūrinių naudojimo būdų; • Dėl nenustatytų autorių teisių kūrinių statuso formalizavimo; • Dėl siūlomos direktyvos dalyko ir taikymo apimties
Galimi nacionalinio reglamentavimo variantai • 1-asis variantas: nenustatytų autorių teisių kūrinių arba kūrinių našlaičių naudojimo atvejus įstatyme reglamentuoti kaip autorių teisių apribojimus taikant “trijų pakopų testo reikalavimus. • Lietuvos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme padaryti šiuos pakeitimus ir papildymus: : apibrėžti kūrinio našlaičio sąvoką; papildyti Ketvirtąjį skirsnį Turtinių teisių apribojimai” nauju 34 straipsniu “Nenustatytų autorių teisių kūrinių naudojimas” arba “Kūrinių našlaičių naudojimas”, kuris nustatytų kūrinių naudotojus ir kūrinių naudojimo būdus; • Parengti ir Vyriausybės nutarimu patvirtinti “Nenustatytų autorių teisių kūrinių arba kūrinių našlaičių naudojimo tvarkos aprašą” Tvarkos apraše numatyti teisių turėtojų paieškos sąlygas ir šaltinius, numatyti kūrinio našlaičio statuso suteikimo ir pasibaigimo sąlygas, taip atlyginimo mokėjimo sąlygas atsiradus teisių turėtojams.
Galimi nacionalinio reglamentavimo variantai • 2-asis variantas: nenustatytų autorių teisių kūrinių arba kūrinių našlaičių naudojimo atvejus įstatyme reglamentuoti kaip autorių teisių apribojimus taikant “trijų pakopų testo reikalavimus. Tuo tikslu: • Papildyti Lietuvos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą nauju Penktuoju skirsniu “Nenustatytų autorių teisių kūrinių naudojimas” arba “Kūrinių našlaičių naudojimas”.Šiame Įstatymo skirsnyje apibrėžti kūrinio našlaičio sąvoką, numatyti statuso suteikimo ir pasibaigimo sąlygas, kūrinių naudojus ir naudojimo būdus, taip atlyginimo mokėjimo sąlygas atsiradus teisių turėtojams. • Kultūros ministro įsakymu: • paskirti instituciją, atsakingą už Nacionalinės kūrinių našlaičių duomenų bazės sudarymą ir pateikimą; • patvirtinti kompensacinio atlyginimo tarifus ir atlyginimo mokėjimo sąlygas.
Galimi nacionalinio reglamentavimo variantai • 3-asis variantas: Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme numatyti išplėstinį kolektyvinį teisių administravimą šioje srityje. • Kultūros ministro įsakymu paskirti kolektyvinio teisių administravimo asociaciją, kuri turėtų teisę išduoti išplėstinę kolektyvinę licenciją, suteikiančią teisę bibliotekoms, muziejams, archyvams, nacionaliniam transliuotojui ir kitoms įstaigoms skaitmeninti kūrinius. Toks reglamentavimo būdas leistų šioms įstaigoms išvengti brangiai kainuojančios autorių ir gretutinių teisių turėtojų kruopščios paieškos ir duomenų bazių sudarymo, tačiau pareikalautų valstybės biudžeto lėšų licencijoms įsigyti. Lietuvoje veikiančios kolektyvinio teisių administravimo asociacijos neturi teisių administravimo patirties šioje srityje. Administravimo procesas būtų sudėtingas ir pareikalautų didelių administravimo sąnaudų.
Dėkoju už dėmesį Nijolė Janina Matulevičienė n.matuleviciene@lrkm.lt