1 / 93

PROJEKTO RENGIMO METODIKA

PROJEKTO RENGIMO METODIKA. Algimantas Venckus PHARE SPP III Techninės  pagalbos  projekto “Lietuvos gebėjimų įsisavinti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas stiprinimas” ekspertas. Projektas. Apibrėžta ir vykdytojui patikėta laikina veiklos seka, skirta

hedwig
Télécharger la présentation

PROJEKTO RENGIMO METODIKA

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. PROJEKTO RENGIMO METODIKA Algimantas Venckus PHARE SPP III Techninės  pagalbos  projekto “Lietuvos gebėjimų įsisavinti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas stiprinimas” ekspertas

  2. Projektas Apibrėžta ir vykdytojui patikėta laikina veiklos seka, skirta produkto arba paslaugos sukūrimui, turinti savą tvarkaraštį bei biudžetą: • Trukmė: laikotarpis, kurio metu turi būti įgyvendintos veiklos, pasiekti rezultatai; • Ištekliai: tiek žmogiškieji, tiek materialieji projekto ištekliai, kurie įvertinti biudžete; • Projekto apimtis: projekto veiklų, kurias reikia įgyvendinti, visuma. Gali būti teikiami projektai, kurie yra savarankiški arba susiję su kitais projektais (pvz., vienas iš didesnio projekto etapų).

  3. Projektų identifikavimo būdai Projektas identifikuojamas derinant šiuos būdus: • “Iš viršaus žemyn”: pagal BPD, BPD priedą, gaires pareiškėjams, paraiškos formas; • “Iš apačios aukštyn”: pagal tikslinių grupių problemas ir poreikius.

  4. Bendrieji tinkamumo kriterijai • Atitikimas BPD strategijai; • Atitikimas BPD priede pateikiamam priemonės aprašymui; • Atitikimas horizontaliosioms temoms (darnus vystymas, lygios galimybės, regioninė plėtra, informacinė visuomenė)

  5. Detalieji tinkamumo kriterijai • Pareiškėjo ir partnerių tinkamumas; • Programos ar jos dalies (priemonės, veiklų grupės) tikslai ar uždaviniai; • Bendrieji ir specifiniai projektų atrankos kriterijai; • Finansuojamos veiklų grupės; • Įgyvendinimo vieta ir laikas.

  6. Problemų ir uždavinių analizė • Projektas rengiamas tam tikrai problemai/ problemoms spręsti; • Problemos identifikavimas taikant požiūrį „iš apačios aukštyn” ir „iš viršaus žemyn”; • Problemos ir uždaviniai; • Problemų sąsajos ir priežastiniai ryšiai: problemų (arba uždavinių) medis.

  7. Problemų ir uždavinių medis Nedidelės sukuriamų inovacinių produktų kiekis Nedidelis suinteresuotų studentų skaičius Nedidelis bendradarbiavimas su verslo įmonėmis Ūkio šakos poreikių netenkinanti mokslinių tyrimų vykdymo infrastruktūra Pasenusios mokymo programos Finansavimo trūkumas Nepakankama mokslininkų ir tyrėjų kvalifikacija

  8. Projekto pagrindimas Nurodykite Jūsų projektotikslines grupes. Kodėl šioms tikslinėms grupėms reikalingas Jūsų projektas? Aprašykite pasirinkto regionoporeikius ir problemas, susijusias su švietimu (profesiniu mokymu ar kt.) PROJEKO PAGRINDIMAS

  9. Tikslinių grupių tipai

  10. Vertikali projekto logika • Keturios vertikalios projekto logikos dalys: (bendrieji) tikslai, (specifiniai) uždaviniai, rezultatai ir veiklos; • Hierarchiniai “priemonės-rezultatų” ryšiai: norint pasiekti tikslus, reikia įgyvendinti uždavinius; norint įgyvendinti uždavinius, reikia gauti rezultatus, norint gauti rezultatus, reikia įvykdyti veiklas.

  11. Vertikali projekto logika

  12. Projekto planavimas “Nerūpestingai suplanuotą projektą įgyvendinti prireikia tris kart daugiau laiko, nei buvo tikėtasi. Rūpestingai suplanuotam projektui gi įgyvendinti prireikia tik dvigubai daugiau laiko” (Merfio dėsnis)

  13. Projekto planavimo etapai • Išvardyti projekto veiklas; • Identifikuoti darbus; • Apibrėžti loginę darbų seką; • Įvertinti laiko ir išteklių sąnaudas; • Pateikti griežtą ir aiškų planą; • Pasiskirstyti atsakomybe.

  14. DIS parengimas Projektas 1.uždavinys 2.uždavinys 3.uždavinys 1.1.veikla 3.1.veikla 2.1.veikla 3.1.1 darbas 1.1.1 darbas 2.1.1 darbas 3.1.2 darbas 2.1.2 darbas 1.1.2 darbas 3.1.3 darbas 1.2.... 3.1.4 darbas 2.2.... Neskaidyk darbų smulkiau, nei reikalinga detaliam projekto planui parengti ar kontroliuoti eigą

  15. Detalus projekto planas, veiklos ...N veikla, trumpas aprašymas II veikla, trumpas aprašymas I veikla, trumpas aprašymas I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv. ...N m.N ketv. Projekto pabaiga Projekto pradžia

  16. Detalus projekto planas, veiklos

  17. Biudžeto sudarymas Už kiek? Tiesioginės medžiagų lėšos Projekto pridėtinės (netriesioginės) išlaidos Projekto biudžetas (finansiniai ištekliai) Tiesioginės darbo lėšos Rizikos Faktorius Per kiek laiko? Gairės Tvarkaraštis “neriboti ištekliai” Tvarkaraštis “realūs ištekliai” Trilypis tikslas Darbų trukmė Išteklių paskirstymas Betarpiškai susijusių darbų ryšiai Darbų atlikimo tvarkos numatymas Darbų identifikavimas Ką? LSM SDA DIS Parengiamasis planavimas Detalus planavimas

  18. Projekto rezultatų rodikliai

  19. Dažniausiai pasitaikančios klaidos rengiant projektus • Projektas neatitinka ar nepakankamai atitinka programos turinio ar Gairių pareiškėjams (reikalavimų pareiškėjams ir partneriams, programos tikslų ir uždavinių, atrankos kriterijų, veiklų grupių ir veiklų, t.t.); • Nenurodytos tikslinės grupės, nenurodyti arba nepagrįsti tikslinių grupių poreikiai, nėra ryšio tarp projekto problemų ir uždavinių; • Nepakankamai konkrečios vertikalios projekto logikos dalys (tikslai, uždaviniai ir rezultatai), jos painiojamos tarpusavyje;

  20. Dažniausiai pasitaikančios klaidos rengiant projektus • Projekto rezultatai, pasekmės ir poveikis (jeigu įmanoma) nėra apibrėžiami kiekybiškai, nepakankamai realūs; • Nerealus projekto tvarkaraštis, nes neteisingai suderinama projekto trukmė ir apimtis, pamirštamos esminės projekto veiklos, projekte skiriasi veiklų aprašymai; • Nerealus biudžetas, kurį reikia dažnai keisti įgyvendinimo metu, nepagrindžiami projekto kaštai.

  21. Viešieji pirkimai Algimantas Venckus PHARE SPP III Techninės  pagalbos  projekto “Lietuvos gebėjimų įsisavinti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas stiprinimas” ekspertas

  22. Perkančiosios organizacijos (PO) Paramos gavėjai, arba jų partneriai, kurie pagal LR Viešųjų pirkimų įstatymą yra laikomi perkančiomis organizacijomis (savivaldybės, apskričių administracijos, universitetai ir pan.), vykdydami pirkimus, privalo vadovautis šio įstatymo nuostatomisbei savo vidaus patvirtintomis taisyklėmis (nuostatais, reglamentais ir pan.)

  23. Kiti dokumentai • Poįstatyminiai teisės aktai (LRV ir VPT); • Paramos sutartis; • CPVA direktoriaus įsakymu patvirtintos “Pirkimų taisyklės Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos gavėjams, esantiems perkančiosiomis organizacijomis pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą” (1.5 priemonei)

  24. Pirkimų taisyklės PO (1) • Taisyklėmis turi vadovautis paramos gavėjas, jei jis yra PO; • Jei pirkimus vykdo projekto partneris, esantis PO, paramos gavėjas turi užtikrinti, kad projekto partneristaip pat laikytųsi šių taisyklių; • PO pirkimai projekto įgyvendinimuiprilyginamiįprastiems PO pirkimams: • Pirkimų vertė skaičiuojama, atsižvelgiant į visus panašius pirkimus, remiantis VPT patvirtinta pirkimo verčių nustatymo metodika, įskaitant pirkimus projekte; • Pirkimus taikant įprastą komercinę praktiką reglamentuoja PO patvirtintos procedūros;

  25. Pirkimų taisyklės PO (2) • ...Už projekto įgyvendinimui reikalingus pirkimus atsakinga PO, už partnerio pirkimus – visais atvejais paramos gavėjas, prisiimdamas riziką, kad partnerio pirkimai bus įvykdyti netinkamai; • Taisyklės nustato tik papildomus PO įsipareigojimus, įgyvendinant projektą, susijusius su įgyvendinančios institucijos vykdoma projekto įgyvendinimo priežiūra.

  26. Pirkimų vertė (1) • Pirkimų vertė skaičiuojama atsižvelgiant į visus panašius pirkimus, remiantis VPT patvirtinta pirkimo verčių nustatymo metodika, įskaitant ir pirkimus projekte; • Pirkimo verte laikoma numatomų vykdyti panašių sutarčių numatoma vertė tais kalendoriniais metais. Panašiomis sutartimis laikomos sutartys, kurios sudaromos tos pačios ar panašios rūšies bei paskirties) bei naudojimo prekėms ar paslaugomis įsigyti (pvz. visai įsigyjamai biuro įrangai, visiems baldams, visiems leidiniams ir pan.). Nustatant darbų pirkimo vertę, įskaitomos ir projekte numatyto darbų atlikimo bei projektavimo (jeigu numatyta), ir darbams atlikti reikalingų prekių ar medžiagų, numatomos vertės.

  27. Pirkimų vertė (2) • Pirkimo vertė iš projekto lėšų (kuri prisumuojama prie bendros pirkimų vertės) skaičiuojama tokia, kokia ji yra pirkimo pradžioje (t.y. numatyta projekto biudžete); • Perkančioji organizacija neturi teisės skaidyti pirkimo vertės į dalis, jeigu taip gali būti išvengta įstatymo nustatytos pirkimų tvarkos. Skaidymas į dalis galimas tik tuo atveju, jei visoms išskaidytoms pirkimo dalims bus taikomas pirkimo būdas, pasirinktas visai pirkimo vertei.

  28. Projekto pirkimų planas • Pirkimų plane atsispindi visi pirkimai (taip pat ir vykdomi pagal įprastą komercinę praktiką) projektui įgyvendinti (paramos gavėjo ir partnerių, net jei vykdomi iš jų nuosavų lėšų); • Pirkimai gali būti vykdomi tik pagal iš anksto su įgyvendinančiąja institucija (Fondu, CPVA) suderintą pirkimų planą, kurį koreguoti galima tik gavus jos sutikimą.

  29. Projekto pirkimų planas

  30. Jau pasirašytos sutartys • Jeigu paramos gavėjas prieš projektui prasidedant turi galiojančias sutartis (pvz. su kanceliarinių prekių tiekėjais, komunalinių paslaugų teikėjais ir pan.) ir pirkimai buvo įvykdyti vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu, papildomai vykdyti pirkimų procedūrų nebereikia; • Turimos sutartys turi būti nurodytos pirkimų plane, nurodant sutarties pasirašymo datą.

  31. Neperkančiosios organizacijos • Paramos gavėjai, arba jų partneriai, kurie pagal LR Viešųjų pirkimų įstatymą nėra laikomi perkančiomis organizacijomis(privačios įmonės ir pan.), vykdydami pirkimus privalo vadovautis: • CPVA direktoriaus įsakymu patvirtinta “Pirkimų tvarka Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos gavėjams, nesantiems perkančiosiomis organizacijomis pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą” (1.5 priemonė)

  32. Pirkimų būdo pasirinkimas • Pirkimo būdą lemia pirkimų vertė; • Organizacija neturi teisės skaidyti pirkimo vertės į dalis, jeigu taip gali būti išvengta TVARKOJE nustatytos pirkimų tvarkos. Skaidymas į dalis galimas tik tuo atveju, jei visoms išskaidytoms pirkimo dalims bus taikomas pirkimo būdas, pasirinktas visai pirkimo vertei (pvz. 50 kompiuterių bus perkama 2 pirkimais, kiekvieną jų vykdant atviro konkurso būdu).

  33. Pirkimų vertė • Skaičiuojama apsiribojant tik pirkimais projekte (projekto pirkimus atskiriant nuo įprastos organizacijos veiklos); • Pirkimo vertė yra nustatoma atsižvelgiant į numatomų vykdyti panašių sutarčių numatomą vertę, nepriklausomai nuo to, ar pirkimas atliekamas vieną kartą, ar keletą kartų. Panašiomis sutartimis laikomos sutartys, kurios sudaromos tos pačios ar panašios rūšies (paskirties) bei naudojimo prekėms ar paslaugoms įsigyti (pvz. visai iš projekto lėšų įsigyjamai biuro įrangai, visiems baldams, visiems leidiniams ir pan.). Praktikoje tokios paslaugos ar prekės dažnai vadinamos techniškai nedalomomis. Darbų pirkimo vertė nustatoma atsižvelgiant į visam objektui reikalingus darbus; • Pirkimo vertė skaičiuojama tokia, kokia ji yra pirkimo pradžioje (t.y. numatyta projekto biudžete).

  34. Projekto pirkimų planas • Pirkimų plane atsispindi visi pirkimai projektui įgyvendinti (subsidijos gavėjo ir partnerių, net jei vykdomi iš jų nuosavų lėšų); • Pirkimai gali būti vykdomi tik pagal iš anksto suderintą pirkimų planą, kurį koreguoti galima tik gavus įgyvendinančios institucijos sutikimą.

  35. Paramos viešinimas Algimantas Venckus PHARE SPP III Techninės  pagalbos  projekto “Lietuvos gebėjimų įsisavinti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas stiprinimas” ekspertas

  36. Dokumentai, reglamentuojantys informavimo ir viešumo reikalavimus • Europos Komisijos Reglamentas Nr. 1159/2000, • Lietuvos 2004-2006 m. Bendrasis programavimo dokumentas (BPD) ir jo priedas, • Informavimo apie Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą pagal Lietuvos 2004–2006 m. Bendrąjį programavimo dokumentą ir suteiktos paramos viešinimo taisyklės.

  37. Taisyklių taikymas Šios taisyklės taikomos veiklai, remiamai: • Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), • Europos socialinio fondo (ESF), • Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) Orientavimo dalies, • Žuvininkystės orientavimo finansinės priemonės (ŽOFP).

  38. Informavimo lygmenys BPD lygmuo: • Už informavimą ir viešumą apie BPD rengimo ir įgyvendinimo eigą atsakinga Finansų ministerija. Priemonių lygmuo: • Už informavimą ir viešumą apie priskirtos BPD priemonės įgyvendinimo eigą atsakingos tarpinės institucijos. Projekto lygmuo: • Už informavimą ir viešumą apie konkrečius projektus atsakingi projektų vykdytojai ir įgyvendinančiosios institucijos. Numatytų informavimo ir viešumo priemonių įgyvendinimą užtikrina įgyvendinančiosios institucijos.

  39. Reikalavimai pareiškėjams • Projektui skirta parama turi būti viešinama; • Visose informavimo priemonėse turi būti aiškiai nurodyta, kad projektas finansuojamas pagal BPD; • Paraiškoje turi būti sudarytas informavimo planas ir numatytos išlaidos, nurodant kokių priemonių bus imtasi, informuojant apie projekto įgyvendinimą.

  40. Informavimo ir viešumo priemonės I • Skelbimų lentos, • Atminimo lentos, • Plakatai (stendai patalpose), • Pranešimai galimiems pareiškėjams ir projektų vykdytojams, • Informacinė medžiaga, • Informaciniai renginiai, • Pranešimai žiniasklaidai ir kt.

  41. Informavimo ir viešumo priemonės (2) • Paraiškos Bendrojoje (A) dalyje turi būti nurodytos paramos informavimo ir viešumo priemonės. • Jeigu parama viršija 3 mln. EUR iš ESF ar ERPF fondų privaloma iškelti skelbimų lentas projekto vykdymo metu ir atminimo lentas pasibaigus projektui. • Taikant informavimo ir viešumopriemonesbūtina atsižvelgti į Informavimo apie Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą pagal Lietuvos 2004–2006 m. Bendrąjį programavimo dokumentą ir suteiktos paramos viešinimo taisykles.

  42. Gaunamos paramos suma Viešumo priemonės Daugiau kaip 3mln.EUR iš ESF ar ERPF fondų Rangos darbų lentos darbų vykdymo vietose (nuimamos ne vėliau nei praėjus 6 mėn. nuo darbų pabaigos ir pakeičiamos atminimo lentomis Daugiau kaip 3mln.EUR iš ESF ar ERPF fondų fondų Atminimo lentos Mažiau kaip 3 mln. EUR Nuolatiniai stendai patalpose Mažiau kaip 3 mln. EUR Specialūs leidiniai Mažiau kaip 3 mln. EUR Informacijos pateikimas žiniasklaidos priemonėse Mažiau kaip 3 mln. EUR Informacijos pateikimas projekto dokumentuose Mažiau kaip 3 mln. EUR Kitos priemonės Informavimo ir viešumo priemonės(3)

  43. Skelbimų lentos • Privalomai statomos infrastruktūros plėtros projektų darbų atlikimo vietose, kai parama iš ERPF ar ESF yra didesnė nei 3 mln. eurų. • Statomos pradėjus vykdyti projekte numatytus darbus, nuimamos ne vėliau kaip po šešių mėnesių juos pabaigus. • Lentų dydis turi atitikti projekto mastą.

  44. Atminimo lentos • Atminimo lentos paprastai kabinamos ant rekonstruotų ar naujai pastatytų administracinių pastatų, ligoninių, gamyklų, tiltų, šalikelėse ir pan. • Rekomenduojama atminimo lentų kabinimo vietas derinti su įgyvendinančiosiomis institucijomis. . • Atminimo lentos privalomos nuėmus skelbimų lentas, jeigu parama iš ESF ar ERPF fondų – didesnė nei 3 mln. eurų. • Jeigu buvo investuota į įmonių pastatus, atminimo lentos įrengiamos ne mažiau kaip vieneriems metams.

  45. Informaciniai leidiniai: lankstinukai, brošiūros, informaciniai lapeliai, biuleteniai ir kt. Elektroniniai leidiniai: tinklalapiai, duomenų bazės. Informacinė medžiaga

  46. Kitos informavimo priemonės • Pranešimai žiniasklaidai (juos siūloma platinti programos ar projekto įgyvendinimo pradžioje ir pabaigoje, taip pat informuojant apie svarbius tarpinius veiksmus ar rezultatus). • Informaciniai renginiai (spaudos konferencijos, seminarai, konferencijos, parodos ir kiti renginiai).

  47. Ženklų ir užrašų naudojimas • Visose informavimo ir viešumo priemonėse turi būti naudojami BPD ir ES ženklai. ES ženklas naudojamas kartu su užrašu „Europos Sąjunga“ (santrumpa nevartotina). Taip pat rekomenduojama nurodyti atitinkamą ES struktūrinį fondą. • Kartu su BPD ir ES ženklais gali būti naudojamas ir projekto vykdytojo ženklas. • Viešinant konkrečius projektus prie ES ženklo vietoj užrašo „Europos Sąjunga“ rašoma „Projektą iš dalies finansuoja Europos Sąjunga“. BPD ženklas naudojamas kartu su užrašu „Projektą remia Lietuvos Respublika“. • Gaminant šiuos ženklus, turi būti laikomasi nustatytų reikalavimų dėl spalvų, proporcijų ir išdėstymo.

  48. BPD ženklas • BPD ženklą sudaro trys dalys: šviesiai mėlynas languotas kontūrinis Lietuvos žemėlapis, užrašas didžiosiomis raidėmis BPD ir apačioje po brūkšniu – pilnas dokumento pavadinimas didžiosiomis raidėmis: „BENDRASIS PROGRAMAVIMO DOKUMENTAS“. • Kai naudojami keli ženklai kartu, jie išdėstomi tokia tvarka: BPD, ES ir projekto vykdytojo. Visi ženklai turi būti vienodo aukščio, išdėstyti vienoje vertikalėje ar horizontalėje.

  49. BPD ženklo naudojimas Ofsetinėje spaudoje naudotini BPD ženklo variantai Šilkografijoje ir graviruojant naudotini BPD ženklo variantai Ant tamsaus pagrindo naudotinas BPD ženklo variantas

  50. BPD ženklo erdvė

More Related