Download
1968 ieji k riz ar ne revoliucija n.
Skip this Video
Loading SlideShow in 5 Seconds..
1968-ieji: k riz ė ar (ne)revoliucija? PowerPoint Presentation
Download Presentation
1968-ieji: k riz ė ar (ne)revoliucija?

1968-ieji: k riz ė ar (ne)revoliucija?

288 Vues Download Presentation
Télécharger la présentation

1968-ieji: k riz ė ar (ne)revoliucija?

- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - E N D - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Presentation Transcript

  1. 1968-ieji: krizė ar (ne)revoliucija? 6 paskaita Dr. Tomas Janeliūnas

  2. Paskaitos struktūra • Kodėl 1968-ieji? • Kasįvyko? • Dominuojančios 1968-ųjų procesų aiškinimo pozicijos • Kodėl vis dėlto 1968-ieji nepakeitė pasaulio?

  3. 1968 m. – metai, kurie sudrebino pasaulį Mark Kurlansky:“1968-ųjų unikalumas buvo tai, kad žmonės maištavo dėl nesusijusių problemų ir turėjo vienintelį bendrumą – tą norą maištauti, idėją, kaip tai daryti, susvetimėjimą nuo įtvirtintos tvarkos ir didėjantį pasibjaurėjimą bet kokios formos autoritarizmu" C. de Gaulle: “Šį sprogimą išprovokavo grupės, sukilusios prieš modernių technologijų ir komercinę visuomenę, nepriklausomai nuo to, ar tai būtų komunistinė visuomenė Rytuose, ar kapitalistinė Vakaruose. Svarbiausia, kad šios grupės ne tik neturi idėjos, kuo pakeisti esamas struktūras, bet ir linksta į destrukciją, smurtą prieš viską.”

  4. Įvykiai • “Prahos pavasaris” - A.Dubčeko atėjimas į valdžią (sausio 5 d.) ir sovietų invazija rugpjūčio 20 d. • Martino Lutherio Kingo nužudymas, 1968 balandžio 4 d. • Prancūzijos studentų maištai gegužės mėn. • Vietnamas, Tết Offensive (1968 sausio 30 – 1969 birželio 8 d.) ir R. Niksono pergalė JAV prezidento rinkimuose

  5. Studentų maištas Prancūzijoje, chronologija Gegužės 2 d. - uždaromas Paryžiaus universitetas Gegužės 3 d. – susirėmimas su policija Sorbonos universitete Gegužės 6 d.- protesto eisena, remianti studentus Gegužės 13 d.– komunistų ir profesinių sąjungų organizuotas 1 dienos streikas. Paryžiuje demonstracijose dalyvauja apie 1 mln. žmonių Gegužės 16 d. – prasideda streikai visoje šalyje. Per savaitę į streikus įsijungia apie 10 mln. darbininkų. Gegužės 29 d.– de Golis paskelbia, kad paleidžia Nacionalinę Asamblėją ir skelbia priešlaikinius rinkimus. Birželio 23 d. – rinkimusį Nacionalinę Asamblėja laimi dešinieji.

  6. 1968-ųjų Paryžius

  7. Priežasčių aiškinimai Politinių reformų poreikis • Pilietinių teisių judėjimas JAV, juodaodžių emancipacija • Pacifizmo iššūkis JAV administracijai, nesugebančiai kontroliuoti Vietnamo konflikto • Trečiojo pasaulio išsilaisvinimo rėmimas ir skurdo mažinimo reikalavimai • “Naujosios kairės” srovė – “supuvusio kapitalizmo” kritika

  8. Priežasčių aiškinimai Vertybių sumaištis ir idealizmas: • Legitimumo krizė, politinės moralės deficitas • Aukštojo mokslo reformų pasekmės • Politinio elito ir masių atotrūkis • Jaunimo maišto idėja

  9. Priežasčių aiškinimas Institucionalistai • Valdžios perkrovimas ir nevaldomos visuomenės Interdependence • Globalizacijos apraiškos • Migracijos srautai • Socialinės sąveikos pokyčiai

  10. Priežasčių aiškinimas Ekonomikos deterministai: • Revoliucijos kyla ne per krizes, o per “atoslūgius” • Darbo problemos ir didėjantis nerimas dėl socialinių garantijų • Finansų sistemos įtampos • Didžiuliai socialiniai skirtumai ir nepasitenkimas gerove

  11. Priežasčių aiškinimas Tarptautiniai struktūralistai: • Vakarų Europos integracija ir nepasitenkinimas JAV hegemonija • Europinių imperijų galutinis byrėjimas ir dekolonizacija • Alžyro krizė Prancūzijai

  12. Priežasčių aiškinimas Kartų konfliktas: • Masinės kultūros tuštybė • Seksualinė revoliucija (meno simboliuose: Umberto Eco, “Fuko švytuoklė”, Bernardo Bertolluci “Svajotojai”) • Identiteto krizė • “Savos revoliucijos” poreikis – priešstata tėvų kartai, ortodoksiniams kairiesiams

  13. “Svajotojai “ – 1968-ųjų nuotaikos

  14. “Svajotojai “ – 1968-ųjų nuotaikos

  15. I. Wallersteinas : 6 tezės apie revoliuciją • 1968-ieji buvo pasaulinės sistemos revoliucija • Pirminis protestas buvo nukreiptas prieš JAV hegemoniją pasaulinėje sistemoje (ir SSRS “sutikimą” joje dalyvauti) • 1968-ųjų protestas buvo nukreiptas prieš “senosios kairės” antisisteminį judėjimą

  16. I. Wallersteinas : 6 tezės apie revoliuciją (2) • Kontr-kultūra tapo revoliucinės euforijos dalimi • Revoliuciniai “mažumų” judėjimai buvo užgožti “daugumos” revoliucinių grupių • Antisisteminiai judėjimai iškėlė diskusijas apie esminės socialinės transformacijos poreikį.

  17. Neįvykusi revoliucija – “nesėkmės” priežastys • Protestuotojų difuzija • Organizuotumo trūkumas • Lyderių nebuvimas • Sisteminės alternatyvos neturėjimas

  18. Revoliucijos demokratijoje neįmanomos? Demokratinė sistema leidžia “nuleisti garą” nekeičiant pačios sistemos: • keičiant valdžios atstovus, lyderius (rengiant naujus rinkimus, atsistatydinant, keičiant vyriausybę, etc.) • įtraukiant į sprendimų priėmimą “protesto” judėjimus • priimant protestuotojų reikalavimus bent iš dalies

  19. Revoliucija atidedama! Gripas…