Rimantas STUKAS Nacionalinės sveikatos Tarybos narys,

1. Bendruomenės ir pacientų organizacijų aktyvinimas, įtraukiant jas į sveikatos politikos formavimą Rimantas STUKAS Nacionalinės sveikatos Tarybos narys, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto docentas, med.dr.

2. Lietuvos sveikatos programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo1998 m. liepos 2 d. nutarimu Nr.VIII-833, keliamus tikslus tikimasi pasiekti įgyvendinant „Sveikata visiems XXI amžiuje“ politiką, t.y. realųįvairiųžinybų bendradarbiavimą

3. Nacionalinė sveikatos taryba, vykdydama savo pagrindinius uždavinius – sveikatinimo procesų vertinimą ir dalyvavimą sveikatos politikos formavime, pasigenda aktyvesnio bendruomenės įtraukimo į šį procesą

4. Tenka konstatuoti, kad bendradarbiavimas dažniausiai apsiriboja finansiniais aspektais • Trūksta glaudesnio ir konkretesnio bendradarbiavimo tarp valstybės institucijų, savivaldybių bei bendruomenės ir pacientų organizacijų

5. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) dokumente “Sveikata visiems XXI amžiuje” nurodyta, kad įgyvendinant pagrindinius Europos sveikatos politikos tikslus, yra būtinas tarpžinybinis bendradarbiavimas - nevyriausybinių organizacijų (NVO) įtraukimas į nacionalinį sveikatos politikos uždavinių sprendimą. • Partnerių sutelkimas sveikatos tikslams yra vienas iš svarbiausių tikslų, siekiant sveikatos visiems.

6. Lankstesnių mechanizmų dialogams su nevyriausybinėmis organizacijomis (NVO) užtikrinimas, skatina NVO, kaip vieno reikšmingiausių partnerių visuomenės sveikatinimo procesuose, dalyvavimą sveikatos problemų sprendime.

7. Siekiant geriau išsiaiškinti situaciją, Nacionalinė sveikatos taryba atliko anketinę Pacientų organizacijų apklausą

8. Išanalizavus anketinės apklausos duomenis paaiškėjo, kad pacientų organizacijos kaip vieną iš svarbiausių problemų nurodo, jog: “Pacientų organizacijos iki šiol nėra pripažįstamos kaip partneriai sprendžiant sveikatos problemas, mes nesam kviečiami svarstant mūsų ligų gydymo, profilaktikos problemas, o tenka kovoti jau su priimtais ir įsigaliojusiais pacientams nepalankiais klausimais”.

9. Šias problemas mato ir Nacionalinė sveikatos taryba: tenka pažymėti, kad valstybės, savivaldybių ir visuomeninių organizacijų veiklos koordinacija ir bendradarbiavimas nepakankamas, neretai trūksta susikalbėjimo ir ne visada atsižvelgiama į kitas nuomones priimant sprendimus sveikatos priežiūroje

10. Konferencijos tikslas: aptarti ne tik problemas, bet ir galimas bendradarbiavimo sritis ir formas

11. Anketinės Pacientų organizacijų apklausos duomenys parodė, kad: • Praktiškai visos Pacientų organizacijos bendradarbiauja su farmacijos firmomis; • Praktiškai visos Pacientų organizacijos pasigenda glaudesnio bendradarbiavimo su valstybinėmis institucijomis; • Pacientų organizacijos save suvokia kaip partnerius sprendžiant sveikatos klausimus, pažymi, kad nėra susikalbėjimo tarp pacientų ir valdininkų

12. Didžioji dalis Pacientų organizacijų įeina į Lietuvos Pacientų Organizacijų Tarybą. • Anketinė apklausa parodė, kad šios organizacijos išvysčiusios žymiai platesnę veiklą, save suvokia kaip aktyvų sveikatos politikos formavimo dalyvį, priešingai nei tos, kurios neįeina į platesnes organizacijas.

13. Visų Pacientų organizacijų, kurios įeina į platesnes organizacijas, nuomone, jungimasis į šias organizacijas yra teigiamas dalykas. • Norėtųsi, kad tą konkrečiai pademonstruotų toms organizacijoms, kurios dirba atskirai vienos.

14. Praktiškai visos Pacientų organizacijos sprendžia konkrečius gydymo ir susijusius su vaistais klausimus. • Dalis sprendžia socialinės pagalbos klausimus, sveikatos stiprinimo, profilaktikos klausimus. • Tik pavienės Pacientų organizacijos užsiima švietėjiška veikla.

15. Įgyvendinant sveikatos politiką mūsųšalyje pastaruoju metu nemažai pertvarkymų nukreipiama įsavivaldos lygmenį. • Tokiu būdu siekiama sukurti bendrą asmens ir visuomenės sveikatos paslaugų teikimo modelį pirminės sveikatos priežiūros grandyje, priartinant visuomenės sveikatą prie bendruomenės poreikių tenkinimo ir skatinant pačios visuomenės aktyvumą.

16. Atkreiptinas dėmesys, kad savivaldybės galėtų skirti didesnį dėmesį sveikatos politikai • Šalyje menkai skatinama visuomeninių organizacijų plėtra ir bendruomenė deramai neįtraukiama į sveikatos problemų sprendimą

17. Tyrimų duomenimis, vidutiniškai tik trečdalis Lietuvoje veikiančių nevyriausybinių organizacijų (30,8) suformulavusios savo misiją, viziją, žino veiklos tikslus

18. Šios organizacijos gana aiškiai suvokia savo veiklos tikslus: tai - sveikatinimas, visuomenės informavimas apie ligas ir jų profilaktiką, psichosocialinė reabilitacija, moterų ir vaikų sveikata, vaikų ir jaunimo užimtumas, informacijos apie lytiškai plintančias ligas, ŽIV skleidimas, narių atstovavimas, sveikos gyvensenos skatinimas, dienos centrų sukūrimas, sporto šakų propagavimas, pagalba sergantiems priklausomybės ligomis, rūpinimasis neįgaliaisiais ir kt.

19. Taigi, visos bendruomenės ir pacientų organizacijos turėtų aiškiai suformuluoti misiją, viziją, žinoti tikslus

20. Galima daryti prielaidą, kad NVO nevykdo programinės veiklos ir nesugeba gauti finansavimo teikdamos programas įvairiems fondams ar valstybės institucijoms. • Kaip rodo atliktų apklausų duomenys, NVO vadovai dažniausiai nėra susipažinę su tarptautiniais sveikatos politikos dokumentais

21. Dauguma organizacijų yra orientuotos tik į savo narius. Jų veikla nėra skirta visos šalies bendruomenei ar regiono/šalies politikos formavimui ar orientuota į kitus neįvardintus tikslus • Kyla abejonių, ar atstovaujami visi pacientai, kurie pagal savo ligą ar sveikatos būklę turėtų būti atstovaujami vienos ar kitos pacientų organizacijos

22. Nacionalinės sveikatos politikos įgyvendinimo sėkmė labai priklauso nuo to, ar bendruomenės ir pacientų organizacijos dirba vienos, ar bendradarbiauja su kitais partneriais, tiek vyriausybinėmis, tiek nevyriausybinėmis organizacijomis

23. Nežiūrint Sveikatos apsaugos ministerijos vykdytos veiklos su Pacientų organizacijomis, tenka pastebėti, kad šis darbas galėtų būti labiau kryptingas ir labiau efektyvus. • Tą rodo ir pačių bendruomenės ir pacientų organizacijų veikla, nepakankamas jų dalyvavimas sveikatos politikos formavime

24. Dažnai keliami klausimai siauri, pavyzdžiui, susiję su vieno ar kito vaisto kompensavimo klausimu. Gali kilti abejonės, ar tikrai pacientų interesai atstovaujami. O gal farmacinės kompanijos per pacientų organizacijas bando realizuoti savo interesus. Tokias abejones galėtų išsklaidyti ir neleisti joms kilti kryptinga SAM veikla

25. Savivaldybių bendruomenės sveikatos Tarybos (BST) – taip pat galėtų aktyviau dalyvauti šioje veikloje. BST sudėtis: • 1/3 savivaldybės paskirtų asmenų, • 1/3 savivaldybės įmonių, įstaigų, organizacijų atstovų, • 1/3 visuomeninių organizacijų, atstovaujančių visuomenės sveikatos interesus, atstovų.

26. Pagrindinis BST veiklos uždavinys - koordinuoti ir formuoti savivaldybės teritorijoje visuomenės sveikatos politiką. • Organizuodamos veiklą, BST planuoja sveikos gyvensenos propagavimo renginius, plėtoja sveikos gyvensenos kultūrą miestų ir rajonų savivaldybėse.

27. Savivaldybių praktinė veikla rodo, kad tik sutelkiant įvairių sektorių veiklą galime tikėtis laukiamų pokyčių link sveikesnės visuomenės • Todėl daugelyje savivaldybių bendruomenės sveikatos tarybos veikla laikoma sėkminga tuomet, jei planuojami rezultatai pasiekiami stiprinant tarpžinybinį bei tarpsektorinį darbą

28. Reikia pažymėti, kad bendradarbiavimas tarp atskirųžinybųšiuo metu yra silpna savivaldybių veiklos grandis, kuri dažnai trukdo sutelkti turimas pastangas ir panaudoti visus galimus išteklius bendruomenės sveikatinimui

29. Pacientų keliamų problemų yra pakankamai daug: • 1.Trūksta realaus paciento teisių atstovavimo priimant sveikatos politikos, strategijos ir vykdymo sprendimus; • 2.Didėjančios priemokos už valstybės kompensuojamus vaistus, riboja vyresnio amžiaus ir lėtinėmis ligomis sergantiesiems gauti kokybiškas paslaugas; • 3.Nepakankamas aprūpinimas nuskausminamaisiais vaistais (pvz. vėžiniais susirgimais sergantieji);

30. Pacientų keliamų problemų yra pakankamai daug: • 4.Ribojama teisė į prieinamumą ir nesuteikiama laiku būtinoji medicinos pagalba; • 5.Dirbtinai sukurtos eilės pas specialistus; • 6.Šeimos nariai patiria vargo negaudami informacijos apie ligonius; • 7.Neapmokamas gydymas privačiose įstaigose (tyrimai, odontologo paslaugos);

31. Pacientų keliamų problemų yra pakankamai daug: • 8.Valstybinėse įstaigose ribojami siuntimai pas specialistus; • 9.Pacientai negauna reikiamos informacijos apie skiriamą gydymą; • 10.Įtariama, kad gydytojai dėl asmeninių įsipareigojimų farmacijos firmoms nepagrįstai keičia gydymą;

32. Pacientų keliamų problemų yra pakankamai daug: • 11.Ribojama paciento teisė sužinoti kito gydytojo nuomonę; • 12.Trūksta pacientams informacijos apie žalos atlyginimą; • 13.Trūksta normalaus susikalbėjimo su gydytojais – negirdima ką sako pacientas; • 14.Trūksta susikalbėjimo tarp pacientų organizacijų, prastai koordinuojami bendri veiksmai, neteisingai atstovaujami.

33. Pačios pacientų organizacijos pažymi, jog didelį problemų skaičių gali lemti ir tai, kad Lietuvoje labai lėta savanorių veiklos tradicijų bei piliečių dalyvavimo plėtra. • Iš dalies nemenką vaidmenį vaidina ekonominė situacija, nes žmonės neturi nei laiko, nei energijos, nei laisvų lėšų, kurias galėtų aukoti visuomenės veiklai. • Šias finansines problemas sukelia ir tai, kad parama, kurią gali suteikti vyriausybė, yra labai ribota, stokojama verslo sektoriaus paramos, trūksta finansinės paramos.

34. Dėl centralizuotos biudžeto sistemos vietos valdžios organai negali pasiūlyti net kuklios paramos neseniai užsimezgusioms iniciatyvoms. • Juk ir daugelis biudžetinių organizacijų stokoja pagrindinių lėšų, todėl tik kelios stambiausios nevyriausybinės organizacijos gali tikėtis, kad Vyriausybės parama padės nuomojant patalpas, atliekant remontą, įsigyjant įrangą, gaunant lėšų administracinėms išlaidoms.

35. Kai kurios bendruomenės ir pacientų organizacijos atsidūrusios tarsi uždarame rate – neturėdamos reikalingų lėšų, jos negali pasiekti reikšmingų rezultatų. • O jeigu nėra veiklos rezultatų, neįmanoma gauti paramos. Tenka įrodinėti savo svarbą.

36. Kokios perspektyvos?

37. Nepaisant kliūčių ir sunkumų, pastebima keletas išryškėjusių teigiamų tendencijų. • Pirmiausia paminėtina sektoriaus stabilizacija. Naujai atsirandančių NVO skaičius šiek tiek didesnis, negu išnykstančių. Be to, sėkmingai veikiančios ir dauguma naujų NVO formuoja aiškesnius veiklos tikslus, akcentuoja problemų sprendimą ar paslaugų teikimą, užuot būdami viską neigiančiųjų tribūna

38. Antra, sektoriaus aktyvistai tampa profesionaliais ne pelno organizacijų vadybininkais – dėka NVO sunkių pastangų išlikti bei atsiradusios motyvacijos mokytis ir tobulėti.

39. Trečia, sėkmingai veikiančios NVO gali kitoms puikiai pademonstruoti rezultatyvios lėšų paieškos, geros projektų vadybos, veiklos skaidrumo, atskaitomybės, narių įtraukimo, savanoriškos veiklos, visuomenės informavimo kampanijų, koalicijos kūrimų standartus, todėl dauguma NVO gali naudotis šiais pavyzdžiais.

40. Ketvirta, įvairiuose vyriausybės lygmenyse pripažįstama, kad NVO tapo svarbiu partneriu, kovojant su įvairiomis socialinėmis negerovėmis.

41. Prielaidos: • Šiuo metu mūsų šalyje veikiantys įstatymai bei kiti teisės aktai sudaro visas prielaidas bendruomenės nariams aktyviai įsitraukti į sveikatinimo veiklą ir dalyvauti sveikatos priežiūros valdyme.

42. Pačios nevyriausybinės organizacijos turėtų sparčiau diegti modernius darbo su privačiais rėmėjais metodus, aktyviau skatinti turtingus piliečius ir ūkio subjektus imtis filantropinės veiklos. • Taip pat turėtų skatinti verslininkus pagalvoti apie jų teikiamos paramos formalizavimą, steigiant paramos programas, stipendijas ar fondus, turinčius aiškius prioritetus ar motyvus.

43. Nevyriausybinės organizacijos turėtų pagalvoti apie bendruomenės fondų kūrimą. Tokie procesai vyksta kaimyninėse šalyse.

44. Taigi, šiandien turime galimybępadiskutuoti apie pacientų organizacijų bei kitų institucijų bendradarbiavimą, kad pacientų organizacijos galėtų aktyviau įsitraukti į sveikatos priežiūros valdymą

45. Nacionalinė sveikatos taryba tikisi, kad: glaudesnis bendradarbiavimas su pacientų organizacijomis prisidės prie bendruomenės interesų geresnio atstovavimo sveikatos politikos formavime ir sprendimų priėmime

46. AČIŪ UŽ DĖMESĮ !