Download
1 / 26
321 likes | 765 Vues
Užkrečiamųjų ligų profilaktikos priemonės. Užkrečiamosios (infekcinės ir parazitinės) ligos – užkrečiamųjų ligų sukėlėjų sukeltos ligos žmogui, kuriomis užsikrečiama nuo žmonių, gyvūnų, vabzdžių arba per aplinkos veiksnius.
E N D
Užkrečiamosios (infekcinės ir parazitinės) ligos – užkrečiamųjų ligų sukėlėjų sukeltos ligos žmogui, kuriomis užsikrečiama nuo žmonių, gyvūnų, vabzdžių arba per aplinkos veiksnius. Užkrečiamųjų ligų sukėlėjų perdavimo keliai – oras, vanduo, maistas, dirva, kraujas ir jo preparatai, transplantantai, motinos pienas bei kiti žmogaus organizmo biologiniai skysčiai, per kuriuos užkrečiamųjų ligų sukėlėjai patenka ar gali patekti į žmogaus organizmą.
Bendrosios infekcinių ligų ypatybės Infekcines ligas gali sukelti: • Bakterijos • Virusai • Grybeliai • Kirmėlės
Bendri infekcinių ligų požymiai: • Karščiavimas (kūno temperatūra gali būti nuo +37 °C iki +41 °C). • Daugelio pakitusių organizmo reakcijų atsiradimas: prakaitavimas, šalčio krėtimas, sloga, kosulys, išbėrimas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, raumenų skausmai, padažnėjęs pulsas, dvejinimasis, mirgėjimas akyse ir kt.
Užkrečiamųjų ligų sukėlėjų patekimo į organizmą keliai: • Per burną (suvalgius užkrėsto maisto, išgėrus užkrėsto vandens, per neplautas, nešvarias rankas). • Per kvėpavimo takus (ligoniui kalbant, čiaudint). • Per odą ir gleivines (per sveiką ir pažeistą tiesioginio kontakto metu ar per užkrėstus daiktus). • Per kraują (intraveniniai narkotikai, medicininės procedūros).
Žarnyno infekcinės ligos ir jų profilaktika Šiomis ligomis dažniausiai užsikrečiama išgėrus užteršto vandens, valgant maistą, kuris užteršiamas nuo neplautų rankų ar nešvarių panagių. Taip į žarnyną patenka ir kirminų kiaušiniai, ypač valgant nepakankamai nuplautus vaisius ar daržoves, laistytas atmatomis užterštu vandeniu, neplaunant prieš valgį rankų.
Žarnyno infekcinės ligos ir jų profilaktika Nekokybiškas maistas gali išvesti iš rikiuotės iš karto visą padalinį. Tai yra vienas iš diversijos būdų, todėl vadai turi būti budrūs. Iš nepatikrintų šaltinių įsigytą maistą valgyti tik paskutiniu atveju ir ne visi iš karto.
Žarnyno infekcinės ligos ir jų profilaktika Profilaktika: • jei taktinė situacija leidžia, maistą (ypač mėsos konservus) reikėtų sušildyti. Draudžiama atidarytus konservus pasilikti valgyti vėliau, valgyti konservuotą maistą, jeigu dėžutė yra išpūsta; • instrumentus ir katiliuką išplauti iš karto po valgio geriamuoju (geriau karštu) vandeniu ir sausai iššluostyti švaria servetėle ir tualetiniu popieriumi;
Žarnyno infekcinės ligos ir jų profilaktika • plauti rankas: • pasinaudojus tualetu; • prieš valgį, plauti rankas su muilu mažiausiai 30 sekundžių, ypatingą dėmesį skirti panagėms (nagus reikia kirpti trumpai); • rankų plovimo vietos turi būti įrengtos netoli tualetų ir valgymo vietų. Jei prausykla neįrengta, rankų plovimui naudoti vandenį iš gertuvių.
Kvėpavimo takų infekcinės ligos ir jų profilaktika Kvėpavimo takų ligos (gripas, sloga, angina ir pan.) paprastai plinta per orą. Sergančiojo iškvėptame ore, ypač čiaudint ar kosint, yra daug virusų ir bakterijų. Šalia esantys ar atėję į sergančiojo prikvėpuotą patalpą žmonės įkvepia užteršto oro ir gali užsikrėsti. Tokios ligos ypač sparčiai plinta kolektyvuose, kur nors vienas sergantysis gali iš karto užkrėsti daug aplinkinių.
Kvėpavimo takų infekcinės ligos ir jų profilaktika Profilaktika: • vengti artimo kontakto su sergančiaisiais; • atskirti susirgusius žmones nuo sveikų, siųsti sergančiuosiuis pas medikus; • nesinaudoti bendrais su sergančiuoju daiktais (indais, cigaretėmis, rankšluosčiais); • gerai išvėdinti patalpas ir reguliariai jas valyti; • sušilus negerti šalto vandens ir nenusirengti, negulėti ant žemės; • sušalus išgerti karštos arbatos.
Invazinės, parazitinės ir grybelių sukeltos odos ligos ir jų profilaktika Niežai – parazitinės odos liga, kurią sukelia niežų erkutė. Užsikrečiama tiesioginio kontakto su sergančiuoju metu arba per jo daiktus, taip pat lytiškai santykiaujant. • požymiai: • bėrimai, dažniausiai tarpupirščiuose, bet gali bėrimai būti pilvo, šlaunų, sėdmenų, riešų, alkūnės, varpos, kapšelio, krūtų srityse; • niežulys, sustiprėja vakare atsigulus ir sušilus; • dažnai bėrimai (negydomi) supūliuoja.
Invazinės, parazitinės ir grybelių sukeltos odos ligos ir jų profilaktika • niežų profilaktika: • skalbti patalynę, rankšluosčius, apatinius drabužius aukštesnėje nei 50 °C temperatūroje, esant galimybei virinti, lyginti; • nesinaudoti svetimais daiktais (rankšluosčiais, patalyne, miegmaišiais); • dažnai plauti rankas su muilu.
Invazinės, parazitinės ir grybelių sukeltos odos ligos ir jų profilaktika Grybelinės užkrečiamosios ligos – tai odos ir odos priedų (nagų, plaukų) ligos, kurias sukelia įvairūs patologiniai grybeliai. grybeliai gerai auga ant žmogaus ir gyvūnų plaukų, odos.
Invazinės, parazitinės ir grybelių sukeltos odos ligos ir jų profilaktika • šiomis ligomis užsikrečiama: • naudojantis svetimais drabužiais, rankšluosčiais, šukomis, avalyne; • bendruose dušuose, baseinuose (jei nesilaikoma higienos reikalavimų); • kontaktuojant su sergančiais gyvūnais; • nuo kito žmogaus.
Invazinės, parazitinės ir grybelių sukeltos odos ligos ir jų profilaktika • simptomai: • pėdų odos ligos atveju: prakaituoja, atsiranda įtrūkimai tarppirštų, oda lupasi, pleiskanoja, paraudusi, patinusi, niežti ir skauda, gali atsirasti pūslelės. • nagų ligos atveju: pažeidimas prasideda nuo nagų krašto, jie pagelsta, lūžinėja, sustorėja, trupa, atsiranda įvairių juostų naguose; • galvos odos ligos atveju: atsiranda gumbelis, paspaudus išsiveržia pūliai, oda parausta, pabrinksta, padidėja limfmazgiai, paviršius apsitraukia šašais, plaukai lūžta prie pat odos.
Apsinuodijimas maistu, būdingiausi požymiai bei pirmosios pagalbos principai Paprastai apsinuodijama bakterijomis ir virusais užkrėstu maistu. Dažniausiai apsinuodijama: • valgant netinkamai termiškai paruoštus mėsos ir pieno produktus; • kai maistą gaminantys žmonės serga įvairiomis rankų odos pūlinėmis ligomis, angina ar kitomis infekcinėmis ligomis; • valgant neplautus vaisius ir daržoves, geriant nevirintą upės ar ežero vandenį.
Apsinuodijimas maistu, būdingiausi požymiai bei pirmosios pagalbos principai Apsinuodijimo požymiai atsiranda staiga, praėjus kelioms ar keliolikai valandų po valgio. Apsinuodijimas maistu yra pavojingas, nes jo metu iš organizmo išsiskiria daug skysčių ir atsiranda skysčių organizme trūkumas, vadinamas dehidratacija.
Apsinuodijimas maistu, būdingiausi požymiai bei pirmosios pagalbos principai Būdingiausi požymiai: • pykinimas ir vėmimas; • spazmai, raižantys pilvo skausmai; • stiprus viduriavimas; • skausmas skrandžio plote (po duobute); • galvos skausmas ir trumpalaikis karščiavimas; • užsitęsus ilgai, dėl didelio organizmo skysčių išsiskyrimo gali atsirasti šoko požymių, sutrikti sąmonė.
Apsinuodijimas maistu, būdingiausi požymiai bei pirmosios pagalbos principai Pirmoji pagalba: • pasiūlyti apsinuodijusiam žmogui gulėti ir ilsėtis; • užkloti nukentėjusįjį, paduoti dubenį, jeigu nukentėjusysis vems; • duoti gerti daug skaidrių skysčių (negazuoto mineralinio ar kito vandens, silpnos juodos arbatos); • jeigu apsinuodijęs asmuo neteko daug skysčių dėl pykinimo ir vėmimo ir negali gerti, kviesti medicinos pagalbą, kad nukentėjusysis patektų į ligoninę.
Apsinuodijimas maistu, būdingiausi požymiai bei pirmosios pagalbos principai Apsinuodijimų profilaktika: • plauti rankas muilu prieš ruošiant maistą. • prieš vartojant vaisius ir daržoves gerai nuplauti juos po tekančiu vandeniu; • prieš atidarant konservų pakuočių dangtelius, gerai juos nuplauti ir nušluostyti; • maisto produktus laikyti šaldytuve (4 °C ar žemesnėje temperatūroje); • birius maisto produktus laikyti stikliniuose, plastmasiniuose ar metaliniuose sandariuose indeliuose;
Apsinuodijimas nuodingais grybais, būdingiausi požymiai bei pirmosios pagalbos principai Požymiai: • pykinimas ir vėmimas; • smarkus vandeningas viduriavimas; • pilvo skausmai; • mieguistumas; • galvos svaigimas, mėtymas į šonus; • ašarojimas, gausus prakaitavimas; • traukuliai.
Apsinuodijimas nuodingais grybais, būdingiausi požymiai bei pirmosios pagalbos principai Pirmoji pagalba: • Jeigu apsinuodijęs žmogus yra sąmoningas: • paklausti kiek, ko ir kada valgė; • jei požymiai atsirado po trumpo periodo (žmogus ką tik valgė grybų), sąmoningam žmogui galima sukelti vėmimą, duoti išgerti stiklinę šilto vandens ir patarti kišti pirštus į burną ir kviesti pagalbą; • jei simptomai atsirado po 6 ir daugiau valandų, nedelsiant kviesti medicinos pagalbą, kad apsinuodijęs žmogus kuo skubiau patektų į ligoninę.
Apsinuodijimas nuodingais grybais, būdingiausi požymiai bei pirmosios pagalbos principai • Jei apsinuodijęs žmogus yra nesąmoningas: • atverti kvėpavimo takus ir patikrinti ar žmogus kvėpuoja; • jeigu nekvėpuoja, atlikti pradinį gaivinimą; • jeigu kvėpuoja, paguldyti į stabilią šoninę padėtį; • kuo greičiau kviesti medicinos pagalbą.
