Atsiradimo prielaidos

1. Apmąstymų grupės dėl ES ateities ataskaita “Europos projektas 2030: iššūkiai ir galimybės”Sigitas MitkusEuropos Sąjungos departamentasVilnius 2010 06 04

2. Atsiradimo prielaidos • 2007 m. pavasario rinkimai Prancūzijoje. Sarcozy keičia pozicija dėl ES plėtros (ES sienų ir TR perspektyvų -“Privilegijuota narystė”) • FR nesulaukia ES valstybių paramos ir 2007 viduryje pateikia pasiūlymą (pozicija švelnėja) • 2007 m. pabaigoje priimamas EVT sprendimas dėl „Išminčių grupės“ -12 narių; pirmininkas Gonzalez, pavaduotojai - V. V. Freiberga, J. Olila

3. Apmąstymų grupės identifikuoti iššūkiai: • Globali ekonominė krizė; • Senstanti visuomenė (grėsmė konkurencingumui ir soc. modeliams); • Klimato kaita; • Energetinė priklausomybė; • Gamybos ir santaupų poslinkis į Rytus; • Terorizmas ir organizuotas nusikalstamumas.

4. Esama situacija • Kai kurios Valstybės narės nebegali remtis nacionaliniais biudžetais skatindamos ekonomiką, todėl turės remtis ES pagalba; • Ekonominės politikos koordinavimo būtinybė (PIGS); • Finansinių institucijų priežiūra; • Struktūrinės reformos ES 2020 rėmuose; • Vidaus rinkos gilinimas – ypatingai paslaugų ir skaitmeninės visuomenės srityse.

5. ES pasirinkimas: reformos arba nuosmukis Situacija vertinama realistiškai: - 2030 m. Azija bus mokslinės ir technologinės plėtros centras; - ES gali išvengti absoliutaus nuosmukio – virtimo “nereikšmingu vakariniu Azijos kontinento pusiasaliu”, tačiau ne santykinio, nes ekonominės galios poslinkis į Rytus yra neišvengiamas.

6. Europos ekonominis ir socialinis modelis Prielaida augimui – darbo jėgos gebėjimas prisitaikyti prie produkcijos poslinkių. Lankstumas – saugumas. Flexicurity. Siūlomos priemonės: • “dviejų greičių darbo rinkų” pašalinimas; • socialinės ir mokesčių politikos koordinavimas; • Europos investicijų banko ir Europos socialinio fondo panaudojimas socialinei įtraukčiai didinti.

7. Būtinybė daryti nuolaidas Ataskaitoje teigiama, kad kai kurių Valstybių narių (tarp jų ir Lietuva?) pasipriešinimas net nuosaikiam mokesčių politikos koordinavimui lemia kitose šalyse kylantį susirūpinimą, kad Vidaus rinka apsunkins socialinių tikslų įgyvendinimą.

8. Sustiprinto ekonominės politikos koordinavimo priemonės: • Europos Vadovų Tarybos lyderystė; • Sustiprinta nacionalinių biudžetų priežiūra; • Makroekonominis koordinavimas skolų, mokėjimų balansų ir konkurencingumo srityse; • Finansinis instrumentas, skirtas nenumatytoms krizinėms situacijoms; • Finansinių institucijų priežiūros būtinybė; • Investicijų skatinimas (privalomi investicijų kaip viešųjų išlaidų dalies rodikliai, padidinti EIF ir EIB resursai).

9. Žiniomis grįstas augimas • atsilikimas aukštojo mokslo srityje (27 ES, 57 JAV universitetai TOP100). LT patirtis. • ekscelencijos kriterijaus svarba skirstant paramą tiek nacionaliniu, tiek ES lygmeniu. Tačiau - reikia išvengti “intelektualinių dykumų susidarymo”. • ekscelencija reikalauja kritinės masės - vienodo priėjimo prie kokybiško aukštojo mokslo kuo daugiau žmonių. Laikomasi nuomonės, kad šis kriterijus neprieštarauja sanglaudos tikslui.

10. Demografiniai iššūkiai • ilgėjanti gyvenimo trukmė – mažėjantis gimstamumo lygis; Spaudimas pensijų, sveikatos apsaugos ir soc. rūpybos sistemoms. Tendencija – greitai 4 dirbantys išlaikys 3 pensininkus. Priemonės skirtos šiai problemai spręsti: • Produktyvumo skatinimas; • Dalyvavimo darbo rinkoje skatinimas (išėjimas į pensiją turi būti galimybė, o ne privalomybė); • Europos pavertimas patrauklia vieta imigrantams (prognozuojamas darbo jėgos trūkumas 2050 m. – 100 mln žmonių).

11. Energetinis saugumas ir klimato kaita Rekomenduojama: • sukurti bendrą energetikos politiką, tiek kalbant apie vidinę, tiek išorinę dimensiją (dėl santykių su Rusija pažymima, kad reikia bendros strategijos ir ryžtingos išorinės politikos); • diversifikuoti energetikos išteklių tiekimo šaltinius; • integruoti “energetines salas” į bendrą ES rinką; • nukreipti BŽŪP išteklius aplinkos požiūriu palankesniam žemės ūkiui; • įvesti CO2 mokestį.

12. Atsinaujinantys ištekliai – sparčiai augantis sektorius, tačiau 2030 m. jie sudarys tik nedidelę dalį bendro energetikos suvartojimo, tuo tarpu iškastinis kuras – net 80 proc. Išeitis – taupymas ir efektyvumo didinimas: “pigiausia ir švariausia energijos forma – tai nesunaudota energija”. Ataskaitoje siūloma dabartinį 20 proc. efektyvumo didinimo tikslą iki 2020 m. padidinti iki 50 proc. iki 2030 m.

13. TVR - UŽ bendrą imigracijos politiką, bendrą požiūrį į nelegalius migrantus; už koordinuotą sistemą, išduodant vizas trečiųjų šalių piliečiams; saugumo srityje siūlo ne tik stiprinti egzistuojančias agentūras, bet ir naujas, pvz.: sukurti Europinį centrą apsikeitimui gerąja praktika policijos veikloje. • Išoriniai veiksmai : • EIVT įsteigti padalinį, atsakingą už bendrą vizų politiką ir konsulinę tarnybą; • bendra Europos išorės strateginė koncepcija, stiprinanti ir derinanti ES veikimą diplomatinėje, karinėje, prekybos, vystomojo bendradarbiavimo, ekonominės politikos, energetikos ir transporto ir kt. sferose; siūlo išplėsti vidaus rinką ir į bendrą gynybos rinką.

14. Tony Barber (Financial Times) apie apmąstymų grupės ataskaitą: Like identical tin soldiers, these proposals have marched out of every box of ideas that I have seen produced in the EU over the past three years. I am not saying they are wrong. I am only asking: In the light of the dismal lack of far-sighted political leadership in Europe in recent times, why should I have any faith that these proposals will be converted into reality? Šios dienos diskusiją siūlytume orientuoti į pastarąjį klausimą.

15. Ačiū už dėmesį