VANDENS SVARBA SUPANČIAI APLINKAI IR ŽMOGUI

1. VANDENS SVARBA SUPANČIAI APLINKAIIR ŽMOGUI GARGŽDŲ LOPŠELIO-DARŽELIO “GINTARĖLIS” PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO PEDAGOGĖ EUGENIJA STULGIENĖ

2. Vanduo! Tu neturi nei skonio, nei kvapo, nei spalvos, tavęs neįmanoma aprašyti, tavimi mėgaujasi, nežinodami, kas tu toks. Negalima pasakyti, kad tu reikalingas gyvenimui, tu – pats gyvenimas... Tu pats didžiausias turtas pasaulyje... A. de Sent - Egziuperi

3. Vanduo beskonis ir bespalvis skystis. Jis yra mineralas, naudingoji iškasena, ir dar visiškai neištirtas. Vanduo – svarbus ir nepakeičiamas gamtos turtas. Be vandens mūsų planetoje nebūtų ir gyvybės, nes visų gyvų organizmų medžiagų apykaitos ir egzistavimo pagrindas yra vanduo. Žmogus be vandens gali išgyventi tik apie savaitę. Su vandeniu labai susijusi žmogaus buitis, rekreacija, taip pat žuvininkystė, pramonė, hidroenergetika, žemės ūkis ir vandens transportas. Dėl nuolatinės vandens apytakos gamtoje formuojasi Žemės klimatas, paviršius. Be vandens, kaip ir be oro, negalėtų gyventi ir vystytis nė vienas organizmas. Vanduo Lietuvoje gerbiamas nuo mūsų protėvių laikų – upės ir ežerai buvo laikomi šventais. Upės ir ežerai gavo vardus anksčiau, negu atsirado kaimai, todėl būtent jų vardais vėliau pavadinti miestai (Nevėžis – Panevėžys, Anykšta – Anykščiai, Vilnia – Vilnius, Šalčia – Šalčininkai ir t. t.). Vėlesniais laikais prie upių, ypač jų santakose, glaudėsi piliakalniai, nes natūralus vandens barjeras labai sustiprino gynybinius pajėgumus. VANDUO, KAS TU ESI?

4. VANDENS FORMOS IR APYTAKOS RATAS Vanduo nuolat juda, teka, garuoja, maišosi, kietėja, iškrenta krituliais. Įprastinėje temperatūroje ir slėgyje vanduo yra skystas. Kitos vandens formos yra ledas, sniegas ir garai. Sūrus vanduo sudaro net 97,47% viso vandens kiekio, esančio mūsų planetoje. Šis vanduo kol kas dar naudojamas labai ribotai. Plačiausiai naudojamas ir vertingiausias yra gėlas vanduo. Gamtoje vyksta nuolatinė vandens apytaka. Veikiamas Saulės energijos, vanduo garuoja ir prisotina atmosferą vandens garais. Iš jų susidaro krituliai – pagrindinis gėlo vandens šaltinis. Dalis kritulių nuo žemės paviršiaus išgaruoja, kiti patenka į dirvą ir sunaudojami augalų laistymui bei papildo požeminį vandenį, o dar kiti suteka į upes bei kitus vandens telkinius. Dėl apytakos vandens ištekliai nuolat atsinaujina. Tai svarbi vandens savybė, dėl kurios pasipildo gėlo vandens ištekliai ir savaime apsivalo užterštos upės. Itin vertingi vandens ištekliai yra požeminis vanduo, kurio aptinkama Druskininkuose, Likėnuose, Biržuose, Birštone, Palangoje. Taip pat yra naudojamas gydymo tikslams, žmonių sveikatai stiprinti.

5. VANDENS REIKŠMĖ ŽMOGAUS GYVENIME

6. VANDENS REIKŠMĖ APLINKAI

7. ŽALA ŠVARIAM VANDENIUI • Vandens kokybė priklauso nuo aplinkos higieninės būklės. • Daugiausia vandenį teršia pramonė ir komunalinis ūkis. Užteršto nutekamojo vandens sparčiai daugėja, nes plečiasi gamyba, auga miestai ir gyventojų skaičius. • Šiandien vandens užterštumas yra pasaulinė problema. Teršiamas ne tik vidaus vanduo, bet ir vandenynai, į kuriuos patenka pakrančių miestų ir upių atnešami teršalai. • Ypač didelę žalą daro vandenynų teršimas naftos produktais. Dėl vandens paviršiuje susidariusios naftos plėvelės mažiau deguonies patenka iš atmosferos ir žūva viskas, kas gyva. Pramonės, žemės ūkio, kitų veiklossričių bei buitinėsatliekos, patenkančios į aplinką, gali pabloginti ir vartojamo vandens kokybę. Todėljo telkiniųapsauga, ypač geraiišvystytos pramonės rajonuose, yra nepaprastai svarbi.

8. SVARBIAUSIOS VANDENŲ TARŠOS PASEKMĖS • Pablogėjusi žmonių sveikata ir mažėjantis gyventojų amžiaus vidurkis. • Didėjantis epideminių susirgimų protrūkių pavojus. • Brangstanti vandens gerinimo stočių statyba. • Skursta arba net išnyksta vandenyje kai kurios faunos ir floros rūšys. • Atvirieji vandens telkiniai tampa netinkamais žmonių rekreacijos reikmėms. • Didėja lėšų poreikis vandens telkinių atgaivinimui, jų pritaikymui žmonių reikmėms.

9. PROJEKTO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI • Supažindinti augančią kartą su vandens svarba ir jo tausojimu. • Palaikyti ir skatinti natūralų domėjimąsi vandeniu. • Ugdyti domėjimąsi geriamu vandeniu. • Pratinti gyventi ekologiškai švarioje aplinkoje, taupant ir saugant vandenį. • Tyrinėti vandens savybes įvairiais pojūčiais, atliekant įvairius bandymus: matuojant, pilstant, maišant. • Gebėti ieškoti naujos informacijos įvairiose knygose, enciklopedijose. • Plėsti, turtinti žodyną, ugdyti kalbą, apibūdinant reiškinius; • Ugdyti atsargų elgesį prie vandens telkinio.

10. VANDENS LAŠELIOTIKŠTUKO KELIONĖ Vaikų atnešta V. Misevičiaus knygutė “Tikštukas” sudomino juos ir iš karto kilo “minčių lietus”: į kokią nežinią skuba debesis padangėje, iš kur atsiranda rūkas, kur dingsta lietaus vanduo, kiek daug yra vandens pasaulyje ir kt.? Supratome, kad be knygų, enciklopedijų, be bandymų ir tyrimų mes nesužinosime visko. Pirmiausia, daug knygų radome grupės ir darželio bibliotekoje. Kitą dieną atsinešėme knygų iš namų: “Tutė ir Pitas: taupykime vandenį”, V.Lukavičienės “Vandens lašelio pasakojimas”, V.Gražienės, V.Jonynienės žaidimų ir užduočių knygą “Kviečiame pažaisti” IV dalį. Visa tai mus įtraukė į žaidimų, bandymų ir tyrimų virtinę.

11. PASIMĖGAUKIME VANDENIU Vaikai ragavo virintą, iš krano, šaltinio ir įvairų mineralinį vandenį: “Rasa”, “Neptūnas”, “Tiche”. Apžiūrinėjo, uostė, spėliojo kokios spalvos, ragaudami palygino skonį.

12. ŽAIDIMAS “TAIP IR NE” Paslaptingoje dėžutėje užšaldytas vanduo įvairiuose indeliuose. Vaikai aktyviais klausimais “ar kietas”, “ar saldus “, “ar popierinis” ir t.t. spėliojo, kas čia gali būti. Atspėjus vaikai sužinojo, kad vanduo gali būti ne tik skystas, bet įgyti kietą pavidalą. Tokį bandymą vaikai atliko ir namuose.

13. KIEK VANDENS YRA ŽEMĖJE? Pasaulio žemėlapis, enciklopedijos, gaublys vaikams padėjo išsiaiškinti, kiek žemėje yra vandens. Kokie vandenynai, jūros supa mūsų žemyną. Vaikai pamėgino visa tai pavaizduoti ant apskritimo, jį padalindami į tris dalis ir nupiešdami, kas gyvena vandenyje ir kas - ant žemės.

14. KARŠTO IR ŠALTO VANDENS PANAUDOJIMO GALIMYBĖS • Bandymai su šaltu, šiltu ir karštu vandeniu. • Kokiame vandenyje lengviau išmaišysime, ištirpinsime cukrų, druską, miltus, arbatą, manų kruopas. • Tik bandymais pagrindėme ar paneigėme vaikų išsakytas mintis.

15. BANDYMAS “SKĘSTA – NESKĘSTA” • Vaikų ginčas ir spėliojimai, kas sunkesnis už vandenį – tai skęsta, o kas lengvesnis – neskęsta. • Bandymas baseinėlyje, dedant įvairius daiktus į vandenį. • Laivelių darymas iš buteliukų, pagaliukų, riešutų kevaliukų ir jų plukdymas.

16. ŠVARAUS VANDENS PRIVALUMAI • Mums patinka viską išmėginti, paragauti. • Ar švarus geriamas vanduo? • Ar galima ragauti sniegą? Kodėl ne? Ištirpinome parneštą iš lauko sniegą ir stebėjome mikroskopu. Palyginome su geriamu vandeniu • Organizmas saugomas nuo ligų, kurias gali sukelti vandenyje esantys kenksmingi elementai ir mikroorganizmai, - taip išsaugoma sveikata – neįkainuojamas žmogaus turtas.

17. PASAKA “PRIPAMPĘS DEBESIS” • Žurnalo “Penki” 1998 nr.11 skaitymas • Iš kur atsiranda debesys? • Vakaro rūkas virš pievos. • Mįslės, patarlės, lietuvių liaudies dainelės: Nespjauk į vandenį – pačiam teks gerti. Tuomet išmoksta vandenį branginti, kai šuliniai išdžiūsta... Sidabrinis laukas be takų. Kas? Vienas lyja, antras geria, trečias auga. • Bandymas: ant žvakės liepsnos kaitinome uždengtą indelį su vandeniu. Vandens lašelių ant dangčio stebėjimas. Vaikai prisiminė, kad, kai mamytės verda, iš puodo kyla garai. Tai tas pats garas pavirtęs vandens lašais ant dangtelio. • Išvada, kad nuo šilumos vanduo garuoja. Taip būna ir gamtoje: dieną saulė įšildo vandenį, vakare pakyla rūkas, kildamas aukštyn jis susijungia į debesis ir lyja.

18. TAUPYKIME VANDENĮ • Knygutės “Tutė ir Pitas” skaitymas ir iliustracijų aptarimas. • Klausimai: kodėl uždūsta ežerai, iš kur atsiranda negyvos upės? Kas ir kur upeliukų pradžia? Kas teršia vandenį? Kiek vandens yra mūsų kūne? • Išsiaiškinti, koks neįkainuojamas turtas yra vanduo. Kas gresia jo netekus? Kaip mes galime jį saugoti nuo užteršimo? • Vandens taupymas.

19. ŽIEMOS MALONUMAI • Kaip susidaro sniegas? Kai debesų temperatūra žemesnė už nulinę ir juose daug drėgmės, susiformuojasniego kristalai. • Snaigės forma priklauso  nuo drėgmėskiekio ir oro temperatūros. Labai šaltame ore snaigės būna mažos, šiltesniame – didesnės. • Smagu žiemą pramogauti: žaisti, lipdyti besmegenius, matuoti pusnis, globoti ir saugoti gyvūnus nuo baltojo bado.

20. EKSKURSIJOS, PRAMOGOS • Ekskursija prie Kuršių marių į Ventės Ragą. • Užlipus į daugiau kaip prieš pusantro šimto metų pastatyto Ventės Rago švyturio apžvalgos aikštelę, galėjomegrožėtis Kuršių marių platybėmis, auksinių Kuršių nerijos kopų ir Nemuno deltos panorama. • Ekskursija prie Minijos upės įvairiais metų laikais. • Darželio baseinas vaikams, nuostabios pramogos plukdant laivelius, braidant

21. VANDUO – MŪSŲ SVEIKATAI • Dantukų draugai. • Projektas “profilaktika prieš peršalimo ligas”. • Gerklės skalavimas sūriu vandeniu. • Rankų plovimo higienos įgūdžių tobulinimas.

22. VANDENS GĖRIMO TAISYKLĖS Svarbune tik kiek, bet ir kaip, kada yra geriamas vanduo. • Atsikėlus ryte išgeriame 1 stiklinę vandens . • 30 min. prieš maisto vartojimą išgeriame 1 stiklinę vandens. • Vartodami maistą negeriame. • 30 min. prieš miegą išgeriame 1 stiklinę vandens. • Kai norimegerti – geriamevandenį. • Vartoti šulinio, šaltinio vandenį arba namuosefiltruotąvandenį iš čiaupo. Energetiškai labiausiai žmogui tinka vanduo, išgautas toje vietoje, kur gyvena.

23. NORIME IŠMATUOTI IR EKSPERMENTUOTI • Visumos ir dalies santykio suvokimas. Vandenį pilstėme į įvairaus tūrio indus. • Vandens temperatūros matavimas. • Balutės, sniego pusnies gylio matavimas su pagaliuku. • Sniego ir ledo tirpinimas. • Sniego, smėlio dažymas spalvotu vandeniu.

24. IŠVADOS • Įvairiapusiškas vandens tyrimas vaikams atveria daugiau galimybių pažinti pasaulį. • Ugdosi supratimą, kad vanduo – nepakeičiamas žmogaus bei gyvosios gamtos egzistavimo pagrindas. • Tyrimų, bandymų ir žaidimų metu vaikai naudodamiesi įvairiais pojūčiais plačiau susipažino su vandens savybėmis ir jo reikšme. • Suprato, kad vandenį reikia mylėti ir taupyti ne tik darželyje, namuose, bet ir visoje aplinkoje. • Vandens kokybė bei užterštumas turi įtakos žmogaus sveikatai.

25. NAUDOTA LITERATŪRA • V.Misevičius “Tikštukas”. • V.Gražienė, V.Jonynienė “Kviečiame pažaisti”. • V.Lukavičienė, S.Saviščevienė “Vandens lašelio pasakojimas”. • “Tutė ir Pitas: taupykime vandenį”. • Knygos “Apie vandens būsenas ir vandens apytaką gamtoje”.

26. Tik mūsų geras pavyzdyspadės išugdyti pareigingą ir atsakingą jaunąją kartąAčiū už dėmesį