Download
1 / 24
310 likes | 877 Vues
Saul ė. Darbą paruošė: Kauno Kovo 11 – osios vidurinės mokyklos 10 klasės mokinė Gabija Tautkutė. Turinys. Saulė Saul ės vainikas Kaip susiformavo saulė? Saulės samprata senovėje Ar toli Saulė? Ar Saulė karšta? Ar Saulė ilgai švies?.
E N D
Saulė Darbą paruošė: Kauno Kovo 11 – osios vidurinės mokyklos 10 klasės mokinė Gabija Tautkutė
Turinys • Saulė • Saulės vainikas • Kaip susiformavo saulė? • Saulės samprata senovėje • Ar toli Saulė? • Ar Saulė karšta? • Ar Saulė ilgai švies?
Saulė – tai artimiausia Žemei žvaigždė ir ryškiausias mūsų dangaus objektas.
Saulė maždaug 220 km/s greičiu skrieja aplink mūsų (Paukščių Tako) galaktikos centrą, nuo kurio nutolusi maždaug 28 000 šm. • Saulė – nevienalytis karštos plazmos rutulys, kurį sudaro šios dalys: šerdis (seniau vadinta branduoliu), spinduliavimo sluoksnis, išorinis sluoksnis
Saulės vainikas Viršutinis Saulės atmosferos sluoksnis vadinamas Saulės vainiku, kuriame galima stebėti įdomius reiškinius: Saulės dėmes, chromosferinius žybsnius, protuberantus, Saulės fakelus ir su jais susijusius chromosferos darinius flokulus.
Spinduliavimo metu Saulė netenka ~4,5 mln. tonų per 1 s, maždaug tiek pat prarandama ir dėl Saulės vėjo veiklos. Iš Saulės sklindanti šviesa Žemę pasiekia per 8,3 min.
Kaip susiformavo saulė? Mūsų žvaigždė Saulė susiformavo prieš 4,6 milijardo metų, kai milžiniškas dulkių ir dujų debesis susitraukė ir ėmė suktis aplink savo ašį.
1. Didelis dujų ir dulkių debesis susitraukė.2. Dėl sukimosi dujų debesis traukdamasis susispaudė į plokščią formą. 3. Besiformuojančią žvaigždę supo dujų ir dulkių žiedas, jį veikianti traukos jėga ir slėgis pamažu suvienodėjo.4. Naujai susiformavusios žvaigždės viduje temperatūra taip pakilo, kad prasidėjo branduolių sintezė ir žvaigždė ėmė švytėti. Tuo metu žiede atsirado pirmosios planetų užuomazgos. 5. Žvaigždė visiškai susiformavo, žiede nebeliko dujų ir dulkių – jos virto tūkstančiais mažų proplanetų.
Saulės samprata senovėje Senovės civilizacijos Saulę laikė dievybe. Egiptiečiams ji simbolizavo dievą Ra, o graikams – dievą Heliją ugnies ratais dardantį dangumi.
Filosofas Anaksagoras V a. pr. Kr. lygino Saulę su iki baltumo įkaitusio metalo mase, didumo sulig kalnu. Epikūras, gyvenęs IV-III a. pr. Kr., manė ją esant vos dviejų pėdų dydžio. Šiaurės tautų padavimuose Saulė taip pat nedidukė, ji vakare nusileidžia ant žemės, sėda į valtį ir perplaukia jūrą, kad ryte vėl patekėtų.
Ar toli Saulė? Astronominiame vienete būtų galima eilute išrikiuoti 11 728 Žemės arba 43 037 Mėnulio dydžio rutulius. Jeigu kosmose galėtų sklisti garsas, aidas nuo Saulės grįžtų tik po 28,5 metų. Automobiliu iki Saulės nesustojant važiuotume 115 metų. O štai šviesos spindulys šį nuotolį įveikia per 8 min. ir 19 sekundžių.
Senovės išminčiai bandė ne tik išsiaiškinti Saulės prigimtį, bet ir išmatuoti atstumą iki jos. Pitagoras VI a. pr. Kr. manė, kad iki Saulės 18 000 geografinių mylių (133 580 km). Ptojemėjas I - II a. šį nuotolį padidino iki 1146 Žemės spindulių (apie 7 mln. km). XVIII a. astronomas E.Halis įrodė, kad nuo Žemės iki Saulės ne mažiau kaip 20 mln. geografinių mylių (148 400 000 km). Dabar žinoma, kad šis nuotolis lygus 149 597 870 km. Jis vadinamas astronominiu vienetu.
Ar Saulė karšta Mums atrodo, kad Saulė turėtų būti labai karšta – juk ji šildo visą mūsų gimtąją planetą! Tačiau Mūsų Saulės regimasis paviršius tėra įkaitęs iki 5500 °C. Karščiausių, žydrųjų, žvaigždžių paviršiai įkaitę iki 50-60 tūkst. °C. Vėsiausios -1500-3000 °C žvaigždės daugiausiai energijos pažeria raudonaisiais bei infraraudonaisiais spinduliais. Jos danguje atrodo rausvos.
Nors Saulės paviršius sąlyginai “vėsus”, bet branduolyje temperatūra pakyla iki 15 milijonų °C. Saulės vainike, labai praretėjusiame dujų sluoksnyje, kuriuo Saulės atmosfera pereina į tarpplanetinę erdvę, temperatūra 3-5 milijonai °C.
Vainiko temperatūras lemia stipraus magnetinio lauko ypatumai. Saulės paviršiuje vyksta ir milžiniško masto sprogimai – kyla liepsnų liežuviai (protuberantai). Saulės aktyvumas sukelia magnetinės audros Žemėje.
Saulė spinduliuoja labai didelius energijos kiekius. Žemė tegauna tik vieną dvimilijardąją Saulės spindulių galią. Jei visa energija tektų tik Žemei, tai vandenynai užvirtų ir išgaruotų per nepilnas 10 sekundžių.
Gigantiškus energijos kiekius lemia termobranduolinės reakcijos, vykstančios Saulės gelmėse. Ten kiekvieną sekundę 668 mln. tonų vandenilio pavirsta į 664 mln. t helio. Likusios 4 mln. tonų ir virsta energija, kurią Saulė spinduliuoja į erdvę. Tačiau ir tokiais tempais per Saulės gyvenimą teišspinduliuota 5 proc. Saulės masės.
Ar Saulė ilgai švies? Amžiumi Saulė taip pat vidutinė žvaigždė: jai dabar “tik” 5 mlrd. metų. Seniausios Galaktikos žvaigždės šviečia keliolika milijardų, o jauniausios - vos kelis milijonus metų.
Po 3 mlrd. metų termobranduolinėms reakcijoms persikeliant į vis aukštesnius Saulės sluoksnius, jos šviesumas didės, pati žvaigždė ims pūstis. Po 3,5 mlrd. metų Žemėje neliks jūrų ir vandenynų. Dar po 1,5 mlrd. metų Saulė virs raudonąja milžine – jos protuberantai pasieks išdegintos Žemės likučius.
Išvados: • Skirtingose Saulės vietose vyrauja skirtingos temperatūros. Įvertinus tai nustatyta, kad Saulės paviršiaus efektinė temperatūra yra apie 5500 C°. • Apytikslis atstumas tarp Saulės ir Žemės yra 150 000 000 kilometrų. • Saulės spinduliai Žemę pasiekia apytiksliai per 499,011 sekundės arba per 8,317 minutės. Šie dydžiai šiek tiek kinta, nes atstumas tarp Saulės ir Žemės yra nepastovus. • Astronomai teigia, kad mūsų Saulės gyvavimo trukmė - apie 10 mlrd. metų, iš kurių apie 4,6 mlrd. jau prabėgo.
Šaltiniai: • http://www.astronomija.info/astropas/saule.php • http://lt.wikipedia.org/wiki/Saul%C4%97
