Priverstinis darbas. Vergovė

1. „Prekyba žmonėmis – tai XXI a. Europoje egzistuojanti vergovė, kurios liudininkai mes esame“. Maud de Boer-Buquicchio Priverstinis darbas. Vergovė Margarita Šimkoič Tebd6-05

2. Kas yra vergas? • Vergas priklausomas nuo kito asmens, jo gyvenimo būdas nepriklauso nuo jo paties valios, jo darbas yra neatlygintinas, be to, jis neatsako už nuostolius, kurie atsiranda jam atliekant tam tikrus darbus.

3. Dažniausiai žmonės vadinami vergais dėl sąlygų, kuriomis jie laikomi, bet ne dėl teisinio statuso.

4. Priverstinio darbo sąvoka yra apibrėžta 1930 m.Tarptautinės darbo organizacijos konvencijoje Nr. 29 –tai visi darbai ir paslaugos, kuriųreikalaujama iš žmogausgrasinant bet kuria bausme, ir kai minėtas asmuonėra savanoriškai jam pasisiūlęs.

5. Kaip yra pastebėjęs ne vienas, šiuolaikinė vergovė dažnai yra mažiau pastebima. Dažnam net atrodo, jog tokio fenomeno nebėra. Šiuolaikinė vergovė mažiau matoma dėl įvairių priežasčių: viena vertus, jos taikiniai nėra tik viena, lengvai identifikuojama etninė, geografinė ar rasinė grupė, kaip kad juodaodžių vergų prekybos atveju. Šiuolaikinės prekybos žmonėmis aukomis gali tapti bet kurios šalies gyventojas.

6. Antra vertus, žmogaus pavergimui ne visada naudojama grubi ir taip pat lengvai identifikuojama jėga, tačiau subtilesni būdai, sudarantys regimybę, jog pats asmuo sutiko su vergovės sąlygomis. Tipiškas pavyzdys yra žmogaus pavergimas už skolas. Vargu ar reikia pridurti, kad pavergėjai pareikalauja už skolas tokių palūkanų, kurių praktiškai neįmanoma atiduoti.

7. Šiuo metu prekyba žmonėmis – tai viena svarbiausių Europos problemų. Prekybos žmonėmis aukų skaičius kasmet auga. Daugiausia žmonių parduodama seksualinio išnaudojimo tikslais, tačiau nemažai aukų yra naudojama kaip nemokama arba nelegali darbo jėga žemės ūkyje, pramonės įmonėse ar namų ūkyje. Apytikriais Tarptautinės darbo organizacijos duomenimis, yra per 2,45 mln. tokių žmonių, daugiausia moterų ir vaikų.

8. Prekyba į spąstus pakliuvusiomis aukomis yra šiuolaikinė senosios vergų prekybos forma. Žmogus čia laikomas preke, kurią galima pirkti ir parduoti, priversti už skatikus arba nemokamai dirbti dažniausiai seksualinėje industrijoje, taip pat žemės ūkyje ir registruotose arba nelegaliose pramonės įmonėse. Dauguma aukų yra jauni žmonės, kartais vaikai.

9. Prekyba žmonėmis, kaip globalus reiškinys, gali vykti valstybės arba tarpvalstybiniu mastu. Europoje kova su prekyba žmonėmis, dažnai susijusi su organizuotu nusikalstamumu ir esanti viena pelningiausių nusikalstamų veiklų.

10. Tarptautinis kovos veiksmų prieš prekybą žmonėmis reglamentavimas

11. Tarptautinės sutartys yra vienas iš svarbiausių teisės šaltinių, užtikrinančių kovos su prekyba žmonėmis efektyvumą. Dėl jų tarptautinės teisės normos ar papročiai tampa visuotinai pripažįstami ir privalomi.

12. Pagrindiniai teisės aktai: • Visuotinė žmogaus teisių deklaracija; • 1926 metų Konvencijos dėl vergovės; • 1956 metų papildomos konvencijos dėl vergovės; • 1995 m. PekinodeklaracijairPekinoveiksmųplatforma; • Protokolas dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, prevencijos, sustabdymo bei baudimo už vertimąsi ja.

13. Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 4 straipsnis skelbia, kad niekas negali būti laikomas vergu, o vergovė, prekyba vergais ir visos jos formos draudžiamos.

14. 1926 m. Vergovės Konvencija vergovę apibūdina taip: "... asmens padėtis arba būsena, kai jo atžvilgiu taikomos visos ar dalinės nuosavybės teisės...". Dėl to vergu galime laikyti asmenį, kuris negali palikti savininko, šeimininko, prižiūrėtojo arba darbdavio be specialaus leidimo ir kuris būtų sugrąžintas jei jam pavyktų pabėgti. Vergai gali būti valdomi "teisiškai" arba kontroliuojami neformaliai.

15. 1956 metų papildomos konvencijos dėl vergovės, vergų prekybos ir į vergovę panašių institutų bei papročių panaikinimo praplėtė 1926 metų Konvencijoje dėl vergovės pateiktą vergovės apibrėžimą – papildė jį sąvokomis „pavergimas už skolas“, „baudžiavinė padėtis“ ir „santuokinė vergija“.

16. Be to, minėtosios 1956 metų konvencijos 1 straipsnio (d) punktas draudžia atiduoti vaiką ar 18 metų neturintį paauglį kitam asmeniui už atlyginimą arba be jo, siekiant išnaudoti tą vaiką ar paauglį arba jo darbą. Labiausiai pažeidžiami šia prasme visuomenės nariai yra moterys ir vaikai.

17. Pekino veiksmųplatformoje buvo nustatyta, kadprekyba žmonėmis apima ne vien žmogaus išnaudojimą prostitucijai, bet ir kitas išnaudojimosritis, pavyzdžiui, priverstinįdarbąir priverstinessantuokas.

18. Prekybos žmonėmis esmę atskleidžia trys pagrindiniai elementai: • veiksmai (asmenų verbavimas, pervežimas, perdavimas, slėpimas ar priėmimas); • priemonės (gąsdinimai, jėga ar kitos prievartos formos, apgaulė, sukčiavimas, piktnaudžiavimas valdžia ar pasinaudojimas kito asmens pažeidžiamumu, mokesčio ar kitokios naudos davimas bei gavimas); • tikslai (kontroliuojamo asmens išnaudojimas: prostitucijos, kitokio seksualinio išnaudojimo, priverstinio darbo, vergijos, organų šalinimo ir kita forma).

19. Šiuo atveju aukos valinis sutikimas netenka prasmės, jei toks sutikimas buvo gautas apgaule, gąsdinimu, jėga ar kita prievartos forma.

20. Vergovės formos

21. Skolinė vergovė - skolininkas siūlo arba yra priverstas pasiūlyti kreditoriui savo asmenines paslaugas, siekiant išmokėti skolą. Teikiamos paslaugos nereiškia skolos grąžinimą, nėra susijusios su apibrėžtu laikotarpiu.

22. Baudžiavinėpadėtis– tai tokia žemės nuomininko padėtis, kai jis turi gyventi ir dirbti žemę, kuri priklauso kitam asmeniui. Jis yra įpareigotas atlygintinai arba neatlygintinai teikti tokiam asmeniui tam tikras paslaugas.

23. Priverstinė santuoka – šiuo atveju moteris tampa: • jaunikio ir nuotakos tėvų sutarties dalyku; • esamo vyro ir kito asmens, kuriam sandorio pagrindu moteris perduodama, sutarties dalyku; • paveldėjimo objektu po vyro mirties.

24. Vaikų ir paauglių išnaudojimas – tėvų, globėjų, paauglio iki 18 metų atlygintini arba neatlygintini veiksmai, kuriais vaikas yra perduodamas trečiajam asmeniui, siekiančiam jį išnaudot fiziniam darbui.

25. Prekyba moterimis dėl seksualinių paslaugų, seksualinis vaikų turizmas, vaikų pavertimas kareiviais yra laikomi šiuolaikinėmis vergovės formomis.

26. Nacionalinis reglamentavimas

27. Lietuvos Respublikos įsipareigojo suderinti prekybos žmonėmis normą su tarptautinės ir ES teisės aktais.

28. Priverstinis darbas LR BK yra minimas šiuose straipsniuose: • 147  Prekyba žmonėmis; • 147-1  Išnaudojimas priverstiniam darbui; • 157  Vaiko pirkimas arba pardavimas.

30. Ačiū už dėmesį