5 paskaita. Taupymas ir investicijos atviroje ekonomikoje

1. 5 paskaita. Taupymas ir investicijos atviroje ekonomikoje 5.1 Mokėjimų balanso apskaita 5.2 Prekių rinkos pusiausvyra atviroje ekonomikoje 5.3 Taupymas ir investicijos nedidelėje atviroje ekonomikoje 5.4 Taupymas ir investicijos didelėje atviroje ekonomikoje

2. Atviros ekonomikos bruožai • Moderniosios ekonomikos yra atviros ekonomikos, kas reiškia kad jos užsiima tarptautine prekyba prekėmis ir paslaugomis ir skolinasi bei skolina tarptautinėje rinkoje. • Be ekonominės įvairovės ir galimybių, kurias jis sukuria, ekonominis atvirumas turi kitą svarbią įtaką: atviroje ekonomikoje šalies išlaidos neturi būti lygios jos gamybai kiekvienu laikotarpiu, kaip būtų uždaroje ekonomikoje be užsienio prekybos ir skolinimosi ar skolinimo tarptautinėje rinkoje. T.y. importuodami daugiau nei eksportuoja ir skolindamiesi iš užsienio sumokėti šį skirtumą, atviros ekonomikos rezidentai gali laikinai išleisti daugiau, nei jie pagamina. • Atviros ekonomikos gebėjimas išleisti daugiau nei ji gamina, yra tiek galimybė, tiek ir potenciali problema.

3. Mokėjimų balanso apskaita • Nagrinėdami veiksnius, kurie veikia tarptautinę prekybą ir skolinimą, pirma turime suprasti mokėjimų balanso apskaitos pagrindus. Mokėjimų balanso sąskaitos, kurios yra dalis nacionalinių pajamų sąskaitų, aptartų 2 paskaitoje, yra šalies tarptautinių transakcijų atspindys.

4. Lentelė 5.1. Lietuvos Respublikos mokėjimų balansas 1993-2002 m., mln. lt

5. Įrašų ženklai mokėjimų balanse Kad išsiaiškinti, kurios tarptautinės transakcijos yra su teigiamu ženklu, ir kurios su neigiamu, turėkite galvoje tokią taisyklę: bet kuri transakcija, kuri virsta lėšų srautu į Lietuvą, yra kreditas ir yra su teigiamu ženklu, o debito atveju yra priešingai. T.y. einamojoje sąskaitoje su teigiamu ženklu atspindimi eksportas, gamybos veiksnių pajamų gavimas iš užsienio ir vienašališki užsienio transferai į Lietuvą. Su neigiamu ženklu atspindimi importas, gamybos veiksnių pajamų mokėjimas į užsienį ir vienašališki Lietuvos transferai į užsienį. Kapitalo sąskaitoje su teigiamu ženklu atspindimas Lietuvos turto užsienyje sumažėjimas arba įsipareigojimų užsieniui padidėjimas. Su neigiamu ženklu atspindimas Lietuvos turto užsienyje padidėjimas arba įsipareigojimų užsieniui sumažėjimas. Oficialiųjų atsargų sąskaitoje su teigiamu ženklu atspindimas atsargų sumažėjimas, o su neigiamu – atsargų padidėjimas (ta pati taisyklė kaip ir kapitalo sąskaitos atveju).

6. Einamoji sąskaita • Einamoji sąskaita atspindi šalies prekybą einamuoju laikotarpiu pagamintomis prekėmis ir paslaugomis, taip pat veiksnių pajamas bei vienašalius transferus tarp šalių. Padalinsime einamąją sąskaitą į tris atskiras sudėtines dalis: (1) grynasis prekių ir paslaugų eksportas, (2) grynosios gamybos veiksnių (darbo ir kapitalo) pajamos užsienyje, (3) grynieji vienašališki transferai.

7. Grynasis prekių ir paslaugų eksportas • Mes aptarėme grynojo eksporto NX (t.y. eksportas minus importas) sąvoką nagrinėdami BVP matavimą išlaidų metodu 2 paskaitoje. Grynasis eksportas dažnai yra skaidomas į dvi kategorijas: prekės ir paslaugos. • Prekės apima einamajame periode pagamintas prekes. Pavyzdžiui, kai lietuvis perka vokišką automobilį, transakcija yra užrašoma kaip prekės importas Lietuvai (debitas, kadangi lėšos plaukia iš Lietuvos, sumokėti už automobilį) ir prekių eksportas Vokietijai (kreditas, kadangi už automobilį sumokėti pinigai plaukia į Vokietiją). Skirtumas tarp šalies prekių eksporto ir jos prekių importo yra vadinamas prekybos prekėmis balansu, ar, paprastai, prekybos balansu.

8. Grynasis paslaugų eksportas • Tarptautinė prekyba paslaugomis apima transportavimą, turizmą, draudimą, švietimą ir finansines paslaugas, tarp kitų. Pavyzdžiui, kai lietuvių šeima praleidžia atostogas Prancūzijoje, šeima moka už apgyvendinimą, maistą, ekskursijas ir t.t. Šios išlaidos apskaitomos Lietuvos einamojoje sąskaitoje kaip turizmo paslaugų importas (debitas Lietuvai), o Prancūzijos atveju kaip turizmo paslaugų eksportas (kreditas prancūzų einamojoje sąskaitoje). Panašiai, kai užsienio studentas eina į lietuvišką universitetą, jo mokėjimai už mokslą yra Lietuvos paslaugų eksportas ir studento šalies importas.

9. Gamybos veiksnių pajamos užsienyje • Investicijų pajamos iš aktyvų užsienyje apima palūkanų mokėjimus, dividendus, honorarus ir kitą grąžą, kurią šalies rezidentai gauna iš aktyvų (kaip obligacijos, akcijos ar patentai), kuriuos jie turi už šalies ribų. Pavyzdžiui, palūkanos, kurias lietuviai gauna iš indėlių užsienyje, ar pelnas, kurį lietuvių kompanija gauna iš užsienio filialo, yra aktyvų užsienyje pajamos. Jos yra kreditas einamojoje sąskaitoje, kadangi įplaukos yra mokėjimai iš užsieniečių vidaus rezidentams. • Investicijų pajamų mokėjimai užsieniečiams, kurie turi aktyvus mūsų šalyje, yra debitas, kadangi jie atspindi pinigų srautus iš šalies. Grynosios investicijų pajamos iš aktyvų užsienyje yra lygios investicijų pajamoms iš aktyvų užsienyje minus investicijų pajamos sumokėtos užsieniečiams, turintiems vidaus aktyvus. • Grynieji mokėjimai gamybos veiksniams iš užsienio NFPtaip pat apima darbo užmokestį, kurį lietuviai gauna dirbdami užsienyje, o darbo užmokestis, kurį užsieniečiai gauna dirbdami Lietuvoje, yra atimamas.

10. Vienašaliai transferai Vienašaliai transferai yra mokėjimai iš vienos šalies į kitą, mainais negaunant prekių, paslaugų ar aktyvai. Pavyzdys yra oficiali užsienio pagalba (mokėjimas vienos vyriausybės kitai) ar pinigų dovana iš vienos šalies rezidento šeimos nariams, gyvenantiems kitoje šalyje. Kai Lietuva gauna transferą iš kitos šalies, transfero vertė yra kreditas, kadangi pinigai ateina į Lietuvą. Šalies grynieji vienašaliai transferai lygūs vienašaliams transferams, kuriuos gavo šalis, minus šalies vienašaliai transferai į užsienį. Teigiama grynųjų vienašališkų transferų suma lentelėje 5.1 rodo, kad Lietuva yra grynasis pagalbos gavėjas iš kitų šalių.

11. Einamosios sąskaitos balansas Suma visų kreditų atėmus visus debitus einamojoje sąskaitoje yra einamosios sąskaitos balansas. Jei einamosios sąskaitos balansas yra teigiamas, šalis turi einamosios sąskaitos perteklių. Jei einamosios sąskaitos balansas yra neigiamas, šalis turi einamosios sąskaitos deficitą. Kaip matome lentelėje 5.1, 2002 m. Lietuva turėjo -1.188 milijardų litų einamosios sąskaitos deficitą, kuris susidėjo iš grynojo eksporto (NX, -1.234 mlrd. litų), grynųjų gamybos veiksnių pajamų iš užsienio (NFP, -0.162 mlrd. litų), ir grynųjų vienašališkų transferų (0.207 mlrd. litų).

12. Finansinė ir kapitalo sąskaita Ne visos transakcijos su užsienio šalimis yra atspindimos einamojoje sąskaitoje. Jei lietuvių investuotojas, pavyzdžiui, perka 10 m. senumo namą Prancūzijoje, pirkimas nėra atspindimas einamojoje sąskaitoje nei Lietuvoje, nei Prancūzijoje. Priežastis yra ta, kad einamoji sąskaita apima tik prekybą einamuoju periodu pagamintomis prekėmis ir paslaugomis. Šis namas yra egzistuojantis aktyvas, o ne einamuoju periodu pagaminta prekė ar paslauga, todėl jo pardavimas nėra dalis einamosios sąskaitos. Prekyba tarp šalių esamais aktyvais, tiek realiais, tiek finansiniais, yra atspindima finansinėje ir kapitalo (trumpai, kapitalo) sąskaitoje. Kai šalis parduoda aktyvą kitai šaliai, transakcija yra užrašoma kaip kapitalo įplaukimas parduodančiai šaliai ir kaip kreditas jos kapitalo sąskaitoje. Taigi, pavyzdžiui, jei Lietuvos viešbutis yra parduodamas užsienio investuotojui, transakcija yra atspindima kaip kapitalo įplaukimas į Lietuvą ir kaip kreditas Lietuvos kapitalo sąskaitoje.

13. Oficialių atsiskaitymų balansas Lentelėje 5.1 buvo išskirta viena kapitalo sąskaitos transakcijų rūšis, transakcijos oficialiosiomis atsargomis. Šios transakcijos skiriasi iš kitų kapitalo sąskaitos transakcijų, kadangi jos yra atliekamos centrinių bankų (kaip Lietuvos bankas Lietuvoje), kurios yra oficialios institucijos, lemiančios nacionalinių pinigų pasiūlą. Centriniai bankai laiko oficialiąsias atsargos, kurios, priešingai nei vidaus pinigai ar vertybiniai popieriai, gali būti naudojamos tarptautiniams mokėjimams. Istoriškai, auksas buvo pagrindinis oficialių atsargų aktyvas, tačiau dabar oficialios atsargos taip pat apima pagrindinių industrinių valstybių vertybinius popierius, indėlius užsienio bankuose, ir specialius aktyvus, sukurtus Tarptautinio valiutos fondo, vadinamus SDR (Special Drawing Rights).

14. Oficialių atsiskaitymų balansas (2) Centriniai bankai gali keisti oficialiųjų atsargų kiekį pirkdami ar parduodami rezervinius aktyvus rinkose. Pavyzdžiui, Lietuvos bankas gali padidinti savo rezervinius aktyvus pirkdamas juos už litus. Pagal lentelę 5.1 (žiūr. eilutę „oficialiosios tarptautinės atsargos“), 2002 m. Lietuvos centrinis bankas padidino savo oficialiąsias atsargas 456 mln. litų. Oficialiųjų atsiskaitymų balansas (dar vadinamas mokėjimų balansu) yra šalies grynasis oficialiųjų atsargų padidėjimas (centrinio banko užsienio aktyvai minus jo užsienio įsipareigojimai). Šalis, kuri padidina jos grynąsias oficialias atsargas per laikotarpį, turi mokėjimų balanso perteklių, o šalis, kuri sumažina, turi mokėjimų balanso deficitą.

15. Sąryšis tarp einamosios sąskaitos ir kapitalo sąskaitos Mokėjimų balanso apskaitos logika lemia glaudų sąryšį tarp einamosios sąskaitos ir kapitalo sąskaitos. Išskyrus klaidas, atsirandančias dėl matavimo, kiekviename laikotarpyje einamosios sąskaitos balanso ir kapitalo sąskaitos balanso suma turi būti lygi nuliui: CA + KA = 0(5.1) kur CA = einamosios sąskaitos balansas, KA = kapitalo sąskaitos balansas.

16. Lent. 5.2. Kodėl einamosios sąskaitos balanso ir kapitalo ir finansinės sąskaitos balanso suma lygi nuliui: pavyzdys

17. Lent. 5.2. Kodėl einamosios sąskaitos balanso ir kapitalo ir finansinės sąskaitos balanso suma lygi nuliui: pavyzdys

18. Lent. 5.2. Kodėl einamosios sąskaitos balanso ir kapitalo ir finansinės sąskaitos balanso suma lygi nuliui: pavyzdys

19. Grynieji užsienio aktyvai ir mokėjimų balanso sąskaitos 2 paskaitoje mes apibrėžėme šalies grynąjį užsienio turtą kaip šalies rezidentų turimus užsienio aktyvus (pavyzdžiui, užsienio akcijos, obligacijos, indėliai ar nekilnojamas turtas) minus šalies užsienio įsipareigojimus (vidaus fiziniai ir finansiniai aktyvai, turimi užsieniečių). Grynasis užsienio turtas yra dalis šalies nacionalinio turto, kartu su šalies vidaus fiziniais aktyvais, kaip žemė ir kapitalo kiekis. Bendroji šalies grynojo užsienio turtas vertė gali keistis dėl dviejų priežasčių: (1) esamų užsienio aktyvų ir užsienio įsipareigojimų vertė gali kisti, kai, pavyzdžiui, padidėja lietuvių turimų užsienio korporacijų akcijų kaina ar sumažėja kaina lietuvių žemės, kurią turi užsieniečiai; ir (2) šalis gali įsigyti naujus užsienio aktyvus ar prisiimti naujus užsienio įsipareigojimus. Kas lemia naujų užsienio aktyvų, kuriuos šalis gali įsigyti, kiekį? Bet kuriame laikotarpyjegrynasis naujų užsienio aktyvų, kurį šalis įsigyja, kiekis yra lygus jos einamosios sąskaitos pertekliui.

20. Lent. S7. Tapatūs šalies tarptautinės prekybos ir skolinimo matai Kiekviena eilutė aprašo tą pačią situaciją: • Einamosios sąskaitos perteklius 10 mln. litų • Kapitalo sąskaitos deficitas 10 mln. litų • Grynasis užsienio aktyvų įsigijimas už 10 mln. litų • Grynasis 10 mln. litų skolinimas užsieniui • Grynasis eksportas yra 10 mln. litų (jei grynieji mokėjimai gamybos veiksniams (NFP) ir grynieji vienašališki transferai lygūs nuliui)

21. Prekių rinkos pusiausvyra atviroje ekonomikoje 4 paskaitoje mes išvedėme prekių rinkos pusiausvyros sąlygą uždarai ekonomikai. Mes parodėme, kad ši sąlyga gali būti išreikšta arba kaip pageidaujamas nacionalinis taupymas lygus pageidaujamoms investicijoms ar, analogiškai, kai visuminė pasiūla lygi visuminei paklausai. Su kai kuriais pataisymais, mes galime naudoti tas pačias sąlygas prekių rinkos pusiausvyrai atviroje ekonomikoje. Pradėkime nuo atviros ekonomikos sąlygos, kad pageidaujamas nacionalinis taupymas yra lygus pageidaujamoms investicijoms. 2 paskaitoje mes išvedėme nacionalinių pajamų apskaitos tapatybę (lygtis 2.9): S = I + CA = I + (NX + NFP)(5.2)

22. Prekių rinkos pusiausvyra atviroje ekonomikoje (2) Lygtis (5.2) yra santaupų panaudojimo tapatybės variantas. Ji sako, kad nacionalinis taupymas S gali: (1) padidinti šalies kapitalo kiekį per investicijas I, ir (2) padidinti šalies grynąjį užsienio turtą skolinant užsieniečiams (prisiminkite, kad einamosios sąskaitos balansas CA yra lygus lėšų, kurias šalis skiria grynąjam užsienio skolinimui, kiekiui). Lygtis (5.2) taip pat sako, kad (darant prielaidą, kad nėra grynųjų vienašališkų transferų) einamoji sąskaita, CA, yra suma grynojo eksporto, NX, ir grynųjų mokėjimų gamybos veiksniams iš užsienio, NFP. Kadangi lygtis (5.2) yra tapatybė, ji turi visada galioti (pagal apibrėžimą). Kad ekonomika būtų prekių rinkos pusiausvyroje, faktinis nacionalinis taupymas ir investicijos turi būti lygūs jų pageidaujamiems kiekiams. Jei faktinis ir pageidaujamas kiekiai yra lygūs, lygtis (5.2) tampa Sd = Id + CA = Id + (NX + NFP)(5.3) 

23. Prekių rinkos pusiausvyra atviroje ekonomikoje (3) Lygtis (5.3) yra prekių rinkos pusiausvyros sąlyga atvirai ekonomikai, kurioje einamosios sąskaitos balansas CA yra lygus grynajam skolinimui užsieniui, arba kapitalo išplaukimui. Todėl lygtis (5.3) rodo, kad esant atviros ekonomikos prekių rinkos pusiausvyrai, pageidaujamas nacionalinis taupymas Sd turi būti lygus pageidaujamoms vidaus investicijoms Id plius skolinimas užsieniui CA. Atkreipkite dėmesį, kad uždaros ekonomikos pusiausvyros sąlyga yra specialus lygties (5.3) atvejis, kai CA = 0.

24. Prekių rinkos pusiausvyra atviroje ekonomikoje (`4) Bendrai, grynieji mokėjimai gamybos veiksniams, NFP, yra lemiami buvusių investicijų ir yra nelabai veikiami einamųjų makroekonominių įvykių. Jei, paprastumui, mes darome prielaidą, kad grynieji mokėjimai gamybos veiksniams yra nulis, einamoji sąskaita lygi grynąjam eksportui ir prekių rinkos pusiausvyros sąlyga, lygtis (5.3), tampa Sd = Id + NX(5.4) Lygtis (5.4) yra prekių rinkos pusiausvyros sąlygos, su kuria mes dirbsime, forma. Pagal prielaidą, kad grynieji mokėjimai gamybos veiksniams yra lygūs nuliui, mes galime vadinti NX grynuoju eksportu ar einamosios sąskaitos balansu.

25. Prekių rinkos pusiausvyra atviroje ekonomikoje (3) Kaip ir uždarai ekonomikai, mes galime taip pat užrašyti prekių rinkos pusiausvyros sąlygą atvirai ekonomikai per visuminę pasiūlą ir visuminę paklausą prekėms. Atviroje ekonomikoje, kur grynasis eksportas NX yra dalis visuminės prekių paklausos, ši alternatyvi prekių rinkos pusiausvyros sąlyga yra: Y = Cd + Id + G + NX(5.5)

26. Prekių rinkos pusiausvyra atviroje ekonomikoje (4) Šis būdas užrašyti prekių rinkos pusiausvyros sąlygą yra tapatus sąlygai lygtyje (5.4). Mes galime perrašyti lygtį (5.5) taip: NX = Y - (Cd + Id + G)(5.6) Lygtis (5.6) rodo, kad esant prekių rinkos pusiausvyrai, šalies grynojo eksporto kiekis yra lygus šalies bendrajai gamybai (BVP) Y minus bendrosios pageidaujamos vidaus rezidentų išlaidos, Cd + Id + G. Bendrosios vidaus rezidentų išlaidos yra vadinamos absorbavimu. Tokiu būdu lygtis (5.6) sako, kad ekonomika, kurioje gamyba viršija absorbavimą, eksportuos šį perteklių į užsienį (NX > 0) ir turės einamosios sąskaitos perteklių, o ekonomika, kuri absorbuoja daugiau nei pagamina, bus grynoji importuotoja (NX < 0), t.y. turės einamosios sąskaitos deficitą.

27. Taupymas ir investicijos nedidelėje atviroje ekonomikoje Kad parodyti kaip taupymas ir investicijos susijusios su tarptautine prekyba ir skolinimu, mes pirma analizuosime nedidelės atviros ekonomikos atvejį. Nedidelė atvira ekonomika yra ekonomika, kuri yra per maža įtakoti pasaulio realią palūkanų normą. Pasaulio reali palūkanų norma yra norma, kuri vyrauja tarptautinėje kapitalo rinkoje, rinkoje kur asmenys, verslai ir vyriausybės skolinasi ir skolina už nacionalinių ribų. Kadangi taupymo ir investicijų pokyčiai nedidelėje atviroje ekonomika yra per maži, kad įtakoti pasaulio realią palūkanų normą, ši palūkanų norma mūsų analizėje yra fiksuota.

28. Paveikslas 5.1. Nedidelė atvira ekonomika, kuri skolina užsieniui

29. Lent. 5.3. Prekių rinkos pusiausvyra nedidelėje atviroje ekonomikoje: pavyzdys (mln. svarų)

30. Paveikslas 5.2. Nedidelė atvira ekonomika, kuri skolinasi užsienyje

31. Ekonominių šokų poveikis nedidelėje atviroje ekonomikoje Taupymo - investicijų diagrama gali būti naudojama nagrinėti įvairių ekonominių šokų poveikį nedidelei atvirai ekonomikai. Trumpai tariant, bet kuris pokytis, kuris padidina pageidaujamą nacionalinį taupymą pageidaujamų investicijų atžvilgiu prie duotos pasaulio realios palūkanų normos, padidins grynąjį užsienio skolinimą, einamosios sąskaitos balansą ir grynąjį eksportą (visi pasakymai ekvivalentiški).

32. Pav. 5.3. Laikinas nepalankus pasiūlos šokas nedidelėje atviroje ekonomikoje

33. Pav. 5.4. Laukiamo ateities MPK padidėjimas nedidelėje atviroje ekonomikoje

34. Taupymas ir investicijos didelėje atviroje ekonomikoje Nors nedidelės atviros ekonomikos modelis su egzogenine realia palūkanų norma yra tinkamas studijuoti daug pasaulio šalių, jis nėra tinkamas nagrinėti pagrindines išsivysčiusias pasaulio ekonomikas. Problema yra ta, kad reikšmingi taupymo ir investicijų pokyčiai pagrindinėse ekonomikose gali veikti ir veikia pasaulio realią palūkanų normą. Laimei, mes galime pritaikyti nedidelės atviros ekonomikos analizę didelės atviros ekonomikos atveju, t.y. pakankamai didelės ekonomikos, kad įtakoti pasaulio realią palūkanų normą.

35. Pav. 5.6. Pasaulio realios palūkanų normos nusistatymas esant dviem didelėm atviroms ekonomikoms

36. Pav. 5.7. Vokietijos susijungimas ir pasaulio reali palūkanų norma

37. Fiskalinė politika ir einamoji sąskaita Per laikotarpį nuo 8 deš. pabaigos iki 10 deš. pradžios, daug ekonomikų, Europoje ir kitur, turėjo didelius vyriausybės biudžeto deficitus, o tuo pat metu ir didelius einamosios sąskaitos deficitus. Ar šie du fenomenai susiję? Daug ekonomistų ir kitų apžvalgininkų teigia, kad taip, teigdami, kad faktiškai biudžeto deficitas buvo pirminė einamosios sąskaitos deficitų priežastis. Tie, kurie remia šį požiūrį dažnai naudoja terminą „deficitai - dvyniai“ paaiškinti idėją, kad vyriausybės biudžeto deficitas ir einamosios sąskaitos deficitas artimai susiję. Ne visi ekonomistai sutinka su šia interpretacija, t.y. kai kurie teigia, kad du deficitai yra faktiškai nesusiję.

38. Kritinis veiksnys: nacionalinio taupymo reakcija Teoriškai, klausimas ar yra ryšys tarp vyriausybės biudžeto deficito ir einamosios sąskaitos deficito susijęs su tokiu teiginiu: vyriausybės biudžeto deficito padidėjimas padidins einamosios sąskaitos deficitą tik jei biudžeto deficito padidėjimas sumažina pageidaujamą nacionalinis taupymą.

39. Pav. 5.8. Vyriausybės biudžeto deficitas ir einamoji sąskaita nedidelėje atviroje ekonomikoje

40. Vyriausybės biudžeto deficitas ir nacionalinis taupymas Deficitas dėl valstybinių pirkimų. Tarkime, kad vyriausybės biudžeto deficito šaltinis yra laikinas valstybinių pirkimų padidėjimas, pavyzdžiui, dėl išlaidų karinėms reikmėms. Šiuo atveju nėra kontraversijos: prisiminkite (4 paskaita), kad produkcijai Y esant pastoviai pilno užimtumo lygyje, valstybinių pirkimų G padidėjimas tiesiogiai sumažina pageidaujamą nacionalinį taupymą, Sd = Y - Cd - G. Kadangi ekonomistai sutaria, kad deficitas dėl padidėjusių valstybinių pirkimų sumažina pageidaujamą nacionalinį taupymą, jie taip pat sutaria, kad tokio deficito padidėjimas sumažina šalies einamosios sąskaitos balansą.

41. Vyriausybės biudžeto deficitas ir nacionalinis taupymas (2) Deficitas dėl mokesčių sumažinimo. Tarkime, kad vyriausybės biudžeto deficitas yra einamųjų mokesčių sumažinimo rezultatas, o einamieji ir planuojami ateities valstybiniai pirkimai nesikeičia. Nesikeičiant valstybiniams pirkimams G ir produkcijai Y esant pastoviai pilno užimtumo lygyje, mokesčių sumažinimas sumažins pageidaujamą nacionalinį taupymą, Sd = Y - Cd - G, tik jei jis padidina pageidaujamą vartojimą Cd. Ar mokesčių sumažinimas paskatins žmones vartoti daugiau? Kaip mes aptarėme 4 paskaitoje, tikintys Ricardo ekvivalentiškumo hipoteze teigia, kad mokesčių sumos pokytis (dabartiniams ir ateities valstybiniams pirkimams nekintant) nepaveiks pageidaujamo vartojimo ar pageidaujamo nacionalinio taupymo.

42. Vyriausybės biudžeto deficitas ir nacionalinis taupymas (3) Jei Ricardo ekvivalentiškumo hipotezė yra teisinga, biudžeto deficitas dėl mokesčių sumažinimo neturės jokio poveikio einamajai sąskaitai, kadangi jis nepaveikia pageidaujamo nacionalinio taupymo. Tačiau, kaip mes pažymėjome 4 paskaitoje, daug ekonomistų teigia, kad nepaisant Ricardo ekvivalentiškumo logikos, praktikoje daug vartotojų reaguoja į einamųjų mokesčių sumažinimą vartodami daugiau. Pavyzdžiui, vartotojai paprasčiausiai gali nesuprasti, kad didesnis deficitas šiandien padarys labiau tikėtinu mokesčių padidinimą rytoj. Jei dėl bet kurios priežasties vartotojai reaguoja į mokesčių sumažinimą vartodami daugiau, deficitas, atsirandantis dėl mokesčių sumažinimo, sumažins nacionalinį taupymą ir, tokiu būdu, taip pat sumažins einamosios sąskaitos balansą.

43. Pav. 5.9. Vyriausybės biudžeto deficitas ir einamoji sąskaita kai kuriose Europos šalyse 1970-96 m.

44. Pagrindiniai terminai