Mokslo ir (arba ) meno veikl a Vertinimo kriterijų apžvalga

1. Mokslo ir (arba) meno veikla Vertinimo kriterijų apžvalga Doc.dr. Remigijus Gulbinas Vilnius, 2010 12 07

2. LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKSLO IR STUDIJŲ ĮSTATYMAS 2009 m. balandžio 30 d. Nr. XI-242 8 straipsnis. Universitetas Universiteto tikslai: darniai plėtoti įvairių sričių mokslinį pažinimą, vykdyti aukšto lygio mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą, rengti mokslininkus, mokslo srityje bendradarbiauti su šalies ir užsienio partneriais. 9 straipsnis. Kolegija Kolegijos tikslai: plėtoti regionui reikalingus taikomuosius mokslinius tyrimus, konsultuoti vietos valdžios ir ūkio subjektus.

3. Mokslo ir (arba) meno veiklosvertinimo kriterijai – - tinkamumas; - tarptautiškumas ir dermė su Europos tyrimų erdvės nuostatomis.

4. Siekiant įvertinti, ar mokslo ir (arba) meno veikla yra tinkama, analizuojama: • mokslo ir (arba) meno veiklos atitiktis institucijos misijai ir strateginiams dokumentams; • mokslo ir (arba) meno veiklos (taip pat ir trečios pakopos programų) atitiktis valstybės ir (arba) regiono ūkio, kultūros ir socialinės raidos prioritetams; • akademinių, socialinių ir verslo partnerių poveikis aukštosios mokyklos mokslo ir (arba) meno veiklai.

5. Nacionalinės kompleksinės programos: tyrimų kryptys Biotechnologijos ir biofarmacijos; Jungtinės lazerių, naujųjų medžiagų, elektronikos ir nanotechnologijų bei taikomųjų fizinių mokslų ir technologijų; Darniosios chemijos; Informacinių technologijų sektoriaus; Medicinos mokslų; Tvaraus gamtinės aplinkos naudojimo; Mechatronikos; Civilinės inžinerijos sektoriaus plėtros ir transporto; Lietuvos kūrybinių ir kultūrinių industrijų; Humanitarinių ir socialinių mokslų; Jūrinio sektoriaus; Žemės, miškų ir maisto ūkio.

6. Jungtinės tyrimų programos: tyrimų kryptys • Gamtos išteklių ir žemės ūkio tyrimai; • Biomedicinos ir biotechnologijos; • Medžiagų mokslo, fizikinės ir cheminės technologijos; • Inžinerijos ir informacinės technologijos.

7. Savianalizėje būtina atkreipti dėmesį į šiuos veiklos aspektus (bet jais neapsiriboti): • Mokslinių tyrimų atitiktis Nacionalinių kompleksinių programų kryptims ir dalyvavimas jose; • Mokslinių tyrimų atitiktis Jungtinių tyrimų programų kryptims ir dalyvavimas jose; • Išskirtinės kompetencijos centrai; • Tarpkryptiniai tyrimai; • Mokslinių tyrimų atitiktis regiono (apskrities, savivaldybės) raidos poreikiams; • Taikomieji tyrimai ir (arba) mokslinių tyrimų rezultatų perteikimas verslo įmonėms, valstybės institucijoms, nevyriausybinėms organizacijoms; • Mokslo (meno) populiarinimas;

8. Mokslinių tyrimų rezultatų panaudojimas studijų procese; • Doktorantų skaičius ir dinamika; • Post-doktorantų skaičius ir dinamika; • Valstybės finansuojamų ir valstybės nefinansuojamų magistrantūros vietų skaičiaus santykis (nuo 2010 m., esant magistrantūros vietų skirstymo tvarkai pagal kokybinius kriterijus, tarp jų – mokslinės veiklos vertinimą); • Lėšos, skirtos moksliniams tyrimams pagal mokslinės produkcijos vertinimo rezultatus, tenkančios vienam mokslo darbuotojui (etato ekvivalentui); • Lėšų, gautų moksliniams tyrimams pagal mokslinės produkcijos vertinimo rezultatus, ir bazinio finansavimo santykis.

9. Siekiant įvertinti universitetų mokslo ir (arba) meno veiklos tarptautiškumą bei dermę su Europos tyrimų erdvės nuostatomis, analizuojama: • Aukštosios mokyklos strateginių dokumentų mokslo ir (arba) meno veiklos srityje atitiktis Europos tyrimų erdvės prioritetams; • Dalyvavimas tarptautiniuose mokslo ir (arba) meno projektuose; • Tyrėjų ir (arba) menininkų tarptautinis judumas, vizituojančiųjų tyrėjų ir (arba) menininkų poveikis aukštosios mokyklos mokslo ir (arba) meno veiklai.

10. Europos tyrimų erdvė Europos tyrimų erdvės (European Research Area – ERA) tikslas – sukurti atvirą žinių ir technologijų erdvę, kurioje būtų visapusiškai išnaudotos tarptautinio bendradarbiavimo teikiamos galimybės. Europos tyrimų erdvė vienija Europos tarptautinę tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklą, programas ir politiką įtraukiant tyrėjus, mokslo institucijas (universitetus) ir verslą. Plačiau:http://ec.europa.eu/research/era/index_en.htm Vienas iš ERA kūrimo instrumentų – tarptautinės programos. Plačiau:http://www.lmt.lt

11. Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros septintoji bendroji programa (7BP) 7BP sudaro keturios specifinės programos: „Bendradarbiavimas“, „Idėjos“, „Įmonės“, „Pajėgumai“. Programos lėšomis taip pat remiamos nebranduolinė Jungtinio tyrimų centro veikla ir EURATOMO branduolinių tyrimų ir mokymų programa.

12. 7 BP tyrimų ypatumai • Tarpkryptiniai ir taikomieji mokslo tyrimai aktualių Europos Sąjungos socialinės-ekonominės plėtros uždavinių (užimtumo ir konkurencingumo, socialinės sanglaudos, švietimo, darnaus vystymosi, migracijos ir integracijos, gyvenimo kokybės) įgyvendinimo strategijoms pagrįsti. • Visuomenės raidos tendencijų ir jas inicijuojančių veiksnių (driving factors) supratimas. • Įvairių sričių strategijų tarpusavio sąveikos įžvalgos (pavyzdžiui, ekonomikos poveikio socialinei plėtrai ir aplinkos apsaugai) ir alternatyvių darnaus vystymosi scenarijų pasekmių analizė.

13. Programa BONUS BONUS – tai jungtinė Baltijos jūros mokslinių tyrimų programa. Tai visų aplink Baltijos jūrą išsidėsčiusių šalių iniciatyva, remiama Europos Komisijos. Nuo 2010 m. birželio mėn. programa įgyvendinama pagal Europos Sąjungos Steigimo sutarties 185-ojo (buvusio 169-ojo) straipsnio mechanizmą, dėl to jos akronimas – BONUS-169. BONUS-169 tikslas yra apjungti Baltijos jūros mokslinius tyrimus į tarptautiniu bendradarbiavimu grįstą tarpdisciplininę, ilgalaikę integruotą programą siekiant Baltijos regiono darnios plėtros.

14. Programa COST COST – Europos tarpvyriausybinio bendradarbiavimo programa mokslo ir technologijų srityje (European Cooperation in Science and Technology), koordinuojanti nacionalinėmis lėšomis finansuojamus tyrimus. COST programa remia tarptautinius tinklus – COST Veiklas, orientuotas į mokslinių tyrimų projektus tose srityse, kurios domina ne mažiau kaip penkias COST valstybes nares. Programa skatina aukštos kokybės naujus, inovatyvius, apimančius keletą mokslo sričių bendradarbiavimo tinklus.

15. Europos tyrimų erdvės ir Europos aukštojo mokslo erdvės sąveika Europoje svarbu sukurti modernius, išskirtinės kokybės universitetus, kurie ugdytų tyrėjus moksliniams tyrimams ir inovacijoms ir studijose panaudotų naujausius mokslinių tyrimų rezultatus. Tokios sąveikos realizavimas turi atsispindėti universitetų strateginiame planavime. Išskirtinės specializacijos ir tarptautinio reikšmingumo tyrimus atliekančios institucijos gali būti kuriami Europos išskirtinės kompetencijos centrai. Jų veikla siejama su pripažintų ir jaunų tyrėjų (doktorantų) judumu.

16. Siekiant įvertinti universitetų mokslo ir (arba) menoveiklos tarptautiškumą ir dermę su Europos tyrimų erdvės nuostatomis, analizuojami: • Dalyvavimas tarptautiniuose mokslo ir (arba) meno projektuose; • Tyrėjų ir (arba) menininkų tarptautinis judumas, vizituojančiųjų tyrėjų ir (arba) menininkų poveikis aukštosios mokyklos mokslo ir (arba) meno veiklai.

17. ES Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų išvados dėl švietimo vaidmens plėtojimo visapusiškai veikiančiame žinių trikampyje (2009/C 302/03) • Didesnės švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų politikos darnos užtikrinimas • Reikia darniau formuoti politiką Europos ir valstybių narių lygiu, visapusiškai integruojant visas tris žinių trikampio sudedamąsias dalis. • Švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų sričių politikos aspektai turėtų vienas kitą stiprinti, kad būtų užtikrintas visapusiškai veikiančio žinių trikampio plėtojimas ir paspartintas perėjimas prie tikros žiniomis grindžiamos ekonomikos ir visuomenės.

18. Universitetų, verslo ir kitų susijusių suinteresuotųjų subjektų partnerystė Valstybės narės turėtų skubiai pradėti vykdyti prašymą imtis veiksmų dėl švietimo bei mokymo įstaigų ir socialinių partnerių, visų pirma darbdavių, partnerysčių stiprinimo mokymosi visą gyvenimą srityje. Atsižvelgiant į glaudesnių ryšių tarp universitetų ir bendruomenių, kurioms jie teikia paslaugas, plėtojimą, ypač daug dėmesio reikėtų skirti iniciatyvų, skirtų darbuotojų profesinio judumo tarp universitetų ir verslo sektorių plėtojimui, taip pat darbuotojų mainų programoms.

19. Novatoriškai universitetų kultūrai plėtoti skirtos priemonės Valstybės narės turėtų skatinti universitetus intensyviau dėti pastangas siekiant sukurti inovacijų kultūrą, pasinaudojant dinamiškesne bei labiau sąveikaujančia mokymosi aplinka ir skatinant darbuotojus dalyvauti novatoriškuose projektuose.

20. Dėkoju už dėmesį