EUROPOS SĄJUNGA Europos socialinis fondas

1. PROFESINIO MOKYMO METODIKOS CENTRAS EUROPOS SĄJUNGA Europos socialinis fondas ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA Mokymo-mokymosi priemonių Lietuvos profesiniame mokyme išteklių įvertinimas: tyrimo rezultatų apibendrinimas Tyrimo vykdytojai: Doc. dr. ŽYDŽIŪNAITĖ Vilma (grupės vadovė) (Kauno technologijos universitetas) MIKIPARAVIČIUS Jeronimas (Vilniaus geležinkelio transporto ir verslo paslaugų mokykla) DAUJOTIENĖ Nijolė (Profesinio mokymo metodikos centras) MONTVILIENĖ Vilija (Šiaulių profesinio rengimo centras)

2. Tyrimo realizuotas trimis etapais • 1 etapas: kiekybinis vertinamasis tyrimas, naudojant vertinimo matricą • 2 etapas: kokybinis tyrimas – interviu bei kokybinė turinio (content) analizė • 3 etapas: kiekybinis tyrimas - apklausa raštu, naudojant mišruas tipo klausimyną

3. Tyrimo rezultatai

4. PROFESIJAI SKIRTŲ MOKYMO(SI) PRIEMONIŲ APRŪPINIMO PROFESINĖJE MOKYKLOJE ORGANIZAVIMAS

5. Organizavimo procesas Pradedamas nuo poreikių nustatymo: • mokytojų apklausos (augalininkystė ir gyvulininkystė); • sudaromi trūkstamų mokymo(si) priemonių sąrašai (transporto paslaugos); • aptarimas metodinėse komisijose (dailieji amatai, kompiuterio panaudojimas, maisto produktų gamyba)

6. Mokymo(si) priemonių pirkimo prioritetų nustatymas • Mokyklos taryba (dailieji amatai); • Administracija (viešbučiai, restoranai ir viešasis maitinimas); • Skyrių vedėjai su bibliotekininku (mažmeninė ir didmeninė prekyba).

7. Reikalingų mokymo(si) priemonių sąrašų sudarymas ir tvirtinimas Atsakingi skirtingi asmenys ir / ar jų grupės: • svarsto mokyklos taryba(dailieji amatai ir kompiuterio panaudojimas), • sąrašą koreguoja mokyklos bibliotekininkas ir pakoreguotą atiduoda profesinės mokyklos direktoriaus pavaduotojui profesiniam mokymui (dailieji amatai). Galutinis pageidaujamų mokymo(si) priemonių sąrašas atiduodamas direktoriaus pavaduotojui profesiniam mokymui, siekiant „atrinkti, ką iš įvardytų priemonių mokykla gali įsigyti“(didmeninė ir mažmeninė prekyba, maisto produktų gamyba) arba - mokyklos administracijai (dailieji amatai, kompiuterio panaudojimas, didmeninė ir mažmeninė prekyba, transporto paslaugos). Už galutinį reikalingų mokymo(si) priemonių sąrašą atsakingi metodinių komisijų pirmininkai (augalininkystė ir gyvulininkystė).

8. Mokymo(si) priemonėms skirtų lėšų valdymas • Direktoriaus pavaduotojas profesiniam mokymui (statyba ir inžinerija) • Mokyklos taryba (maisto produktų gamyba ir dailieji amatai) • Mokyklos administracija (transporto paslaugos; viešbučiai, restoranai ir viešasis maitinimas; kompiuterio panaudojimas) • Mokyklos taryba kartu su direktoriumi (kompiuterio panaudojimas) • Buhalterija (didmeninė ir mažmeninė prekyba).

9. Mokymo(si) priemonių įsigijimo iniciatoriai • Bibliotekininkai (transporto paslaugos; viešbučiai, restoranai ir viešasis maitinimas). • Profesijos mokytojai (didmeninė ir mažmeninė prekyba, transporto paslaugos). • Transporto paslaugų programai mokymo(si) priemonės įgyjamos iš projektinių veiklų gaunamų lėšų ar padedant darbdaviams.

10. PROFESINĖJE MOKYKLOJE ATSAKINGAS UŽ PROFESIJAI SKIRTŲ MOKYMO(SI) PRIEMONIŲ APRŪPINIMĄ ...

11. Asmenys, atsakingi už profesijai skirtų mokymo(si) priemonių aprūpinimą, priklauso trims grupėms: bibliotekos darbuotojai, mokyklos vadovai ir kiti mokyklos bendruomenės nariai ar jų grupės - • mokyklos bibliotekininkas (didmeninė ir mažmeninė prekyba; maisto produktų gamyba; kompiuterio panaudojimas; viešbučiai, restoranai ir viešasis maitinimas); • mokyklos bibliotekininkas(vedėjas) su profesijos mokytojais (statyba ir inžinerija, mechanika ir metalo darbai); • informacinio centro vedėja (mechanikos ir metalo darbai); • mokyklos direktorius ir metodinės komisijos pirmininkas(dailieji amatai); • direktoriaus pavaduotojas ugdymui(augalininkystė ir gyvulininkystė); • skyrių vedėjai(didmeninė ir mažmeninė prekyba); • mokyklos taryba(kompiuterio panaudojimo programa); • mokyklos bibliotekininkas autonomiškai su finansininku(transporto paslaugos).

12. Iliustruojantis pvz. „...mokykloje už profesijai skirtų mokymosi priemonių aprūpinimą yra atsakingas direktoriaus pavaduotojas ugdymui. Informacinio centro vedėja pastoviai domisi informacija apie naujas mokymosi priemones ir formuoja sąrašus. Šiuos sąrašus ji pateikia direktoriaus pavaduotojui ugdymui. Pastarasis supažindina profesijos mokytojus tiesiogiai arba per metodinių komisijų pirmininkus ir vėliau yra suformuojamas galutinis mokyklai reikalingų įsigyti mokymo priemonių sąrašas...“

13. MOKYKLOJE YRA POTENCIALAS PEDAGOGŲ, RENGIANČIŲ MOKYMO-MOKYMOSI PRIEMONES...

14. Profesinėse mokyklose yra pakankamas potencialas pedagogų, galinčių parengti mokymo(si) priemones. • Išryškėjo kelios problemos...

15. Nepakankamai aktyviai rengiamos mokymo(si) priemonės: visi pedagogai mokymo(si) priemones rengia tik dviejuose - transporto paslaugų ir maisto produktų gamybos - posričiuose, o didmeninės ir mažmeninės prekybos posrityje mokymo(si) priemonių rengimas aktyvėja, artėjant atestacijai. • Kituose posričiuose (mechanikos ir metalo darbų) nors potencialas yra, tačiau nepakanka mokymo priemonių bei sąlyginai nedidelė dalis pedagogų rengia mokymo(si) priemones, t.y. jaučiama pedagogų aktyvumo stoka.

16. Viešbučių, restoranų ir viešojo maitinimo ir statybos ir inžinerijos posrityje esant potencialui, neaišku, kiek pedagogų realiai dalyvauja mokymo(si) priemonių rengime. • Profesijos naujumą atitinkančias kompetencijas turinčių asmenų stokos problema (kompiuterio panaudojimas), nors yra daug aukštos kvalifikacijos pedagogų.

17. Paradoksas, tačiau kliuviniu gali būti būtent pedagogų amžius ir jų didelis pedagoginis stažas („vyrauja didelį pedagoginį darbo stažą (apie 30 metų) turintys mokytojai“). • Minėtasis mokymo(si) priemonių rengimo trikdys - nedaug mokykloje dirbančių jaunų pedagogų – aktualus ir viešbučių, restoranų ir viešojo maitinimo posričiui, kur jauni pedagogai anksti palieka profesinę mokyklą ir pedagoginis personalas – sensta („darbo stažas apie 30 metų“). • Pedagogų įvairovė, atsižvelgiant į jų pedagoginės veiklos patirtį, egzistuoja tik transporto paslaugų ir statybos ir inžinerijos posričiuose, kur mokytojų darbo stažas svyruoja nuo 3 iki 30 metų.

18. KOKIAS MOKYMO(SI) PRIEMONES IR KOKIOMIS FORMOMIS DAŽNIAUSIAI RENGIA PEDAGOGAI, SIEKIANT PALENGVINTI PROFESINIO MOKYMOSI PROCESĄ MOKINIAMS?

19. Egzistuoja mokymo(si) priemonių įvairovė ir jų formų priklausomybė nuo profesijos posričio: • Mokomieji vadovėliai įvardinti tik vieno respondento, atstovaujančio mechanikos ir metalo darbų profesijos posričiui. • Populiariausia priemone išlieka konspektas, tačiau jie rengiami tiek popierine, tiek ir elektronine formomis (paminėjo dauguma apklaustųjų). • Vien popierine forma konspektai naudojami tik transporto paslaugų bei viešbučių, restoranų ir viešojo maitinimo profesiniuose posričiuose.

20. Kiekviename profesijos posrityje yra išskirtinių, specifinių priemonių, pvz.: • skaičiavimo kortelės (didmeninė ir mažmeninė prekyba), • etalonai (dailieji amatai), • muliažai ir nuotraukos (viešbučiai, restoranai ir viešasis maitinimas), • plakatai (kompiuterio panaudojimas bei statyba ir inžinerija). • Vertinimo testus naudoja transporto paslaugų, dailiųjų amatų, didmeninės ir mažmeninės prekybos profesijos posričiuose dirbantys pedagogai.

21. Kai kur taikomos ir inovatyvios mokymo(si) priemonės: naudojama pačių mokinių ir pedagogų filmuota medžiaga (statyba ir inžinerija), infotestai virtualioje aplinkoje (kompiuterio panaudojimas). • Augalininkystės ir gyvulininkystės profesijos posrityje dirbantys pedagogai medžiagą talpina mokyklos tinklalapyje, tačiau ši praktika dar nedažna. • Dažniau mokiniams duodama dalomoji medžiaga (kompiuterio panaudojimas, mechanikos ir metalo darbai, didmeninė ir mažmeninė prekyba). • Mokiniams sudarytos sąlygos nusikopijuoti mechanikos ir metalo darbų, augalininkystės ir gyvulininkystės posričio specialistų rengiamus aktyvaus mokymo ir mokymosi rinkinius.

22. KAIP INICIJUOJAMAS PEDAGOGŲ BENDRADARBIAVIMAS, RENGIANT MOKYMO-MOKYMOSI PRIEMONES?

23. Mokykloje išorinio skatinimo bendradarbiauti nėra: tai yra individualus kiekvieno reikalas (akcentavo visų, išskyrus augalininkystės ir gyvulininkystės bei dailiųjų amatų profesijų posričių, atstovai). • Bendradarbiavimas būna fragmentinis ir priklauso nuo projektinės veiklos (kompiuterio panaudojimas, transporto paslaugos, mechanikos ir metalo darbai), • Daro įtaką atestacijos (kompiuterio panaudojimas ir dailiųjų amatų) bei svarbios pačių pedagogų iniciatyvos (didmeninė ir mažmeninė prekyba, maisto produktų gamyba, transporto paslaugos).

24. Išryškėjusios problemos yra: • Pedagogų tarpusavio konkurencija (didmeninė ir mažmeninė prekybos profesija); • Neadekvatus darbo krūvio paskirstymas profesijos pedagogams (viešbučiai, restoranai ir viešasis maitinimas).

25. KIEK MOKYMO-MOKYMOSI PRIEMONIŲ PARENGTA KOOPERUOJANTIS SU PEDAGOGAIS IŠ KITŲ MOKYKLŲ, RENGIANČIŲ TO PATIES PROFESIJOS POSRIČIO DARBININKUS PER PASTARUOSIUS 10-15 M.?

26. Per paskutinius 10 – 15 m. apklaustų profesinių mokyklų pedagogai dėl konkurencijos tarp mokyklų (pvz., statybos ir inžinerijos posritis) ar dėl nepaaiškintų priežasčių nesikooperavo su kitų mokyklų, ar paties profesinio posričio pedagogais (didmeninė ir mažmeninė prekyba, dailieji amatai, kompiuterio panaudojimas, transporto paslaugos, mechanikos ir metalo darbai).

27. Iki šiol, jei ir parengtas, tai – menkas mokymo(si) priemonių kiekis, pvz.: transporto paslaugų, viešbučių, restoranų ir viešojo maitinimo, maisto produktų gamybos posričiuose išleista vos po vieną bendrą su kitų mokyklų pedagogais mokymo(si) priemonę. • Didmeninės ir mažmeninės prekybos posrityje išleisti du vadovėliai. • Šiuo metu mechanikos ir metalo darbų posrityje kuriami bendri kelioms institucijoms moduliai.

28. Tokių pavienių atvejų negalima vadinti sistema, o tik atskirais fragmentais, nes jei kooperuojamasi, tai tik atskirose disciplinose. • Šiuo metu egzistuoja dvi prielaidos kooperacijai: • bendri projektai (pvz., kompiuterio panaudojimo posritis) arba • bendradarbiavimas asmeniniu lygmeniu.

29. KAIP VYKSTA PARENGTŲ MOKYMO-MOKYMOSI PRIEMONIŲ TURINIO VERTINIMAS?

30. Dažniausiai parengtų mokymo(si) priemonių turinį vertina metodinės komisijos: jose mokymo(si) turinys aptariamas (visuose posričiuose). • Augalininkystės ir gyvulininkystės posrityje turinį pirmiausiai vertina du metodinės komisijos nariai ir tik vėliau – visa komisija. • Kompiuterių panaudojimo posrityje metodinė komisija teikia išvadas atestacinei komisijai. • Kompiuterio panaudojimo ar transporto paslaugų posričiuose mokymo(si) priemonės turinį vertina atestacinė komisija ar jos paskirti ekspertai. • Egzistuoja ir mokyklos vadovų vertinimas (pvz.,viešbučių ir restoranų, statybos ir inžinerijos posritis) bei vertinimas vidinio audito metu (statybos ir inžinerijos posritis).

31. Išryškėjo skirtingi mokymo(si) turinio vertinamieji aspektai • Dailiųjų amatų posrityje vertinamos mokymo medžiagos perteikimo formos; • Didmeninės ir mažmeninės prekybos ar maisto produktų gamybos profesijos posričiuose vertinamas - atitikimas veiklos sritims, kompetencijoms, mokymo ir dalyko tikslams.

32. KAS VERTINA PEDAGOGO PARENGTOS MOKYMO-MOKYMOSI PRIEMONĖS TURINĮ?

33. Didmeninės ir mažmeninės prekybos posričio pedagogų mokymo(si) „priemonės turinį vertina komisija, į kurios sudėtį įeina direktorė, jos pavaduotoja ugdymui, atitinkamo skyriaus vedėjas, metodinės komisijos pirmininkė ir tos pačios profesijos mokytojai“. Kartais į vertinimą įtraukiami pedagogai ir mokiniai. • Vertina ir pats autorius (autoriaus vertinimas būdingas transporto paslaugų posričiui). • Augalininkystės - gyvulininkystės ir transporto paslaugų posričių pedagogų priemonių turinį vertina to paties profesijos posričio pedagogai pagal nusistatytus kriterijus, kartais – neoficialiai - darbdaviai (kvalifikacijos egzaminų komisijų nariai).

34. Viešbučių, restoranų ir viešojo maitinimo bei kompiuterio panaudojimo posričiuose – to paties posričio pedagogai metodinėse komisijose. • Dailiųjų amatų posričio pedagogų priemonių turinį vertina mokyklos vadovai, o prieš atestaciją (kaip ir kompiuterių panaudojimo bei transporto paslaugų posričiuose) - tos pačios srities pedagogai, turintys aukštesnę kvalifikacinę kategoriją – atestacinės komisijos ekspertai.

35. KAIP SKATINAMI PEDAGOGAI RENGTI MOKYMO-MOKYMOSI PRIEMONES?

36. Svarbiausias veiksnys, skatinantis pedagogus rengti mokymo(si) priemones, yra pedagogų atestacija ir noras įgyti aukštesnę kvalifikacinę kategoriją (visi profesiniai posričiai). • Nematerialūs motyvuojantys veiksniai: projektinė veikla (kompiuterio panaudojimas), pedagogų garbės reikalas ir noras, kad mokykla turėtų gerą vardą (didmeninė ir mažmeninė prekyba), siekis sėkmingai dirbti darbą (transporto paslaugos ir dailieji amatai). • Iš materialių skatinančių veiksnių paminėtas pirminių sąlygų dirbti sudarymas - aprūpinimas popieriumi ir sąlygų naudotis kompiuterine technika sudarymas (posritis - mechanikos ir metalo darbai).

37. KOKS PRELIMINARUS PROCENTAS PEDAGOGŲ MOKYKLOJE PRAEITAIS MOKSLO METAIS PARENGĖ ARBA ATNAUJINO MOKYMO-MOKYMOSI PRIEMONES IR KOKIO POBŪDŽIO?

38. Masiškai (t. y. visi arba beveik visi mokyklos pedagogai) mokymo(si) priemones atnaujino viešbučių, restoranų ir viešojo maitinimo, dailiųjų amatų, kompiuterio panaudojimo, didmeninės ir mažmeninės prekybos, transporto paslaugų posričių pedagogai: pakoreguoti konspektai, atnaujinta dalomoji medžiaga su individualiomis užduotimis mokiniams. • Daugiau nei pusė mokyklos pedagogų (50 – 70 %) atnaujino statybos ir inžinerijos posričio: atnaujinti užduočių rinkiniai, mokomieji testai, konspektai.

39. Transporto paslaugų posrityje mokymo(si) priemones taip pat nuolat atnaujina toks procentas pedagogų dėl to, kad „...maždaug pusės pedagogų dėstomų dalykų užduotys įtraukiamos į kvalifikacinių egzaminų užduotis...“. • Kas penktas mokyklos pedagogas, dirbantis mechanikos ir metalo darbų ar augalininkystės ir gyvulininkystės posričiuose, atnaujino dalomąją medžiagą ir savarankiško mokymosi priemones. • Tik kas dešimtas (10 %) dailiųjų amatų profesijos posričiui priklausančių pedagogų parengė arba atnaujino metodinei komisijai dalomąją medžiagą bei plakatus.

40. Nepaisant, kiek procentų mokyklos bendruomenės atnaujino priemones, dažniausiai tai buvo konspektai, dalomoji medžiaga ir savarankiškos užduotys. • Respondentai nurodė priežastis, skatinančias mokymo(si) priemonių atnaujinimą – technologijų kaita ir metodinės komisijos sprendimas, kurį pedagogai privalo vykdyti.

41. AR KAUPIAMA STATISTIKA, KIEK IR KOKIŲ MOKYMO-MOKYMOSI PRIEMONIŲ MOKYKLOS PEDAGOGAI YRA PARENGĘ? JEI TAIP, KUR ŠI STATISTIKA PATALPINAMA (LAIKOMA)?

42. Statistika apie tai, kiek ir kokių mokymo(si) priemonių mokyklos pedagogai yra parengę, kaupiama: • metodiniame kabinete (posričiai: transporto paslaugos, maisto produktų gamyba), • mokymo kabinetuose (viešbučių, restoranų ir viešojo maitinimo posritis), • skaitykloje - metodiniame kampelyje, informaciniame centre (mechanikos ir metalo darbų posritis), • mokyklos bibliotekoje (posričiai: dailieji amatai, viešbučių, restoranų ir viešojo maitinimo posritis ir kompiuterio panaudojimas), • metodinėje komisijoje (kompiuterio panaudojimo posritis).

43. Statistikos formos – įvairios: • dažniausiai mokyklos bibliotekoje ar metodiniame kabinete yra visų mokyklos pedagogų parengtų mokymo(si) priemonių sąrašas, • mokymo kabinetuose - kiekvieno pedagogo – kabineto vedėjo parengtų mokymo(si) priemonių sąrašas, • skaitykloje – metodiniame kampelyje kaupiamos mokymo(si) priemonės, o informaciniame centre – kaupiami mechanikos ir metalo darbų posrityje dirbančių pedagogų geriausi darbai, rengiamos jų parodos, • dailiųjų amatų ir kompiuterio panaudojimo posričių pedagogai informaciją apie jų mokymo(si) priemones sistemina savianalizės ataskaitoje. • Statistika nekaupiama augalininkystės ir gyvulininkystės, didmeninės ir mažmeninės prekybos posričiuose.

44. AR ATLIEKAMI IR KAS KIEK LAIKO PROFESIJAI SKIRTŲ MOKYMO(SI) PRIEMONIŲ POREIKIO TYRIMAI PROFESINĖJE MOKYKLOJE? KAS ATSAKINGAS UŽ TOKIO POBŪDŽIO TYRIMUS?

45. Profesinėse mokyklose profesijai skirtų mokymo(si) priemonių poreikio tyrimai nerealizuojami. • Egzistuoja tik fragmentinė jų raiška, iššaukta išorinių aplinkybių (pvz., augalininkystės ir gyvulininkystės posrityje dirbančiai mokyklai siekiant akreditacijos) arba pagrindinėms valstybės institucijoms siekiant tikslų nacionaliniu mastu (pvz., LR Švietimo ir mokslo ministerijos inicijuojamas kasmetinis duomenų rinkimas apie techninių mokymo priemonių poreikį, kuriame dalyvauja pedagogas, dirbantis kompiuterio panaudojimo profesijos posrityje).

46. Vykdomos mokytojų apklausos dėl literatūros, neįtraukiant kitų mokymo(si) priemonių poreikių analizės (tai daroma dailiųjų amatų, transporto paslaugų posričiuose). • Pedagogai tariasi tarpusavyje (didmeninės ir mažmeninės prekybos posritis). • Metodinėse komisijose aptariant mokymo(si) priemonių poreikį (kompiuterio panaudojimo, transporto paslaugų, viešbučių, restoranų ir viešojo maitinimo posričiai). • Mechanikos ir metalo darbų posrityje spec. technologijų mokytojo iniciatyva realizuotas vienkartinis tyrimas, tačiau jis nekartotas. • Maisto produktų gamybos posrityje dirbantiems pedagogams tokių tyrimų realizavimas – beprasmiškas, nes nėra išleista reikalingų mokymo(si) priemonių.

47. Atsakingi asmenys • Pedagogai (dailieji amatai, didmeninė ir mažmeninė prekyba, maisto produktų gamyba); • Metodinės komisijos pirmininkas (viešbučiai, restoranai ir viešasis maitinimas); • Direktoriaus pavaduotojas ugdymui (transporto paslaugos).

48. AR ATLIEKAMI IR KAS KIEK LAIKO TYRIMAI DĖL MOKINIŲ IR PEDAGOGŲ PASITENKINIMO NAUDOJANT PROFESIJAI SKIRTAS MOKYMO(SI) PRIEMONES? KAS ATSAKINGAS UŽ TOKIO POBŪDŽIO TYRIMUS?

49. Šiuo metu reguliarūs tyrimai (kas 5 metus) atliekami viename profesijos posrityje – augalininkystės ir gyvulininkystės. Už šiuos tyrimus atsakingi direktoriaus pavaduotojas ugdymui ir bendrojo lavinimo skyriaus vedėja. • Iš esmės šiuo metu tyrimai neatliekami, nes jie, respondentų nuomone, - nereikalingi: maisto produktų gamybos posrityje svarbu savalaikė mokymo(si) korekcija ir orientacija į mokymo(si) proceso gerinimą, o ne ilgalaikiai tyrimai, transporto paslaugų posrityje poreikis neegzistuoja dėl skurdžios mokymo(si) priemonių bazės, o kompiuterio panaudojimo posričiui atstovaujančio asmens nuomone, mokytojas pats įgalus įvertinti savo parengtą priemonę.

50. AR KONSULTUOJAMASI SU IŠORINIAIS EKSPERTAIS DĖL TYRIMŲ ATLIKIMO?