Mirties psichologija

1. Mirties psichologija

2. TANATOLOGIJA – mokslas apie mirtį.

3. “Mirtis mūsų neliečia, nes kai mes čia – mirties dar nėra, o kai yra mirtis – mūsų jau nėra”Epikūras

4. “Ne pati mirtis, bet greičiausiai mirties baimė yra viso žmonių blogio šaltinis”Epikuras

5. Vaikų požiūrio į mirtį stadijosM. Nagy • Iki 5 metų. Vaikai mirtį laiko tarsi gyvenimo tęsiniu. Mano, kad tai laikina ir grįžtama. • 5 - 9 metų vaikai supranta, kad mirtis yra pabaiga, tai nekintama. Bet nemano, kad tai neišvengiama ir nesieja mirties su savimi. • 9-10 metų vaikai jau supranta, kad mirtis ateina pas kiekvieną ir kad jie taip pat mirs.

6. Vaikų supratimui apie mirtį didelę reikšmę turi jų socialinė, ekonominė ir kultūrinėaplinka.

7. Paauglių požiūris į mirtį • Šiame amžiuje vaikai retai galvoja apie mirtį arba apie tai, kaip ilgai jie gyvens. Todėl jie dažnai rizikingai elgiasi. • Paauglystėje juos daug daugiau domina klausimas, kaip jie gyvens. • Tačiau mirtinai sergantys paaugliai dažnai neigia realią situaciją ir kalba, lyg greit pasveiktų. Sergantys paaugliai daug dažniau būna pikti, negu depresuoti.

8. Jaunų suaugusių požiūris į mirtį(pirmasis brandos tarpsnis) • Nėra didelių skirtumų nuo paauglių požiūryje į mirtį. Jiems labai rūpi jų pačių gyvenimas - mokslo baigimas, išsilavinimas. Jie lyg ir ruošiasi ilgam gyvenimui - karjera, šeima ir t.t. • Todėl jei šiame amžiuje mirtinai suserga, jie pergyvena daug emocionaliau, nei kituose amžiaus tarpsniuose.

9. Požiūris į mirtį viduriniajame amžiuje Dauguma šio amžiaus žmonių giliai širdyje jau turi įsitikinimą, kad ir jie mirs, mirtis vis artėja. Mirus jų tėvams, jie lieka vyriausia karta.

10. Senatvė ir mirtis • Senatvėje žmonės vėl mažiau nerimauja dėl savo mirties. • Daug aplinkinių bendraamžių, gal net sutuoktinis miręs. Jie jaučiasi vieniši. • Per tą laiką jie lyg ir susitaikė su mintimi apie mirtį, apgalvojo. • Gyvenime jie jaučiasi lyg “autsaideriai”, daug ko nesupranta, vertybės jau kitos. • Be to, gyvenimas nebeteikia tiek malonumo kaip anksčiau.

11. Psichologiniai pasikeitimai iki mirties • Dar iki fiziologinių požymių, kad žmogus miršta, pasirodo tam tikri psichologiniai pasikeitimai. • Artima mirtis paveikia intelektinius sugebėjimus. • Prieš mirtį pastebimi ir asmenybės pakitimai

12. Žmonės, kurie mirė metų laikotarpyje: • gavo žemesnius pažintinių testų įverčius; • mažiau introspektyvūs, • mažiau agresyvūs, • nuovokesni apie save. • laisvai kalbėjo apie mirtį • mirtis tampa vis prasmingesne ir svarbesne metai ar du iki mirties.

13. Gyvenimo apžvalga Dažnai tai natūrali senų žmonių tendencija kalbėti apie jaunystės ar ankstesnių laikų žmones, įvykius, jausmus.

14. Gyvenimo apžvalgos skatinimas • Užrašytos autobiografijos. • Piligrimystė. • Susitikimai/susivienijimai. • Geneologinio medžio braižymas • Fotoalbumai, seni laiškai ir kiti prisiminimai. • Darbų apžvalga. • Etinisidentiškumas.

15. Elisabeth Kubler-Ross stadijų teorija • Neigimas. • Pyktis. • Derybos. • Depresija. • Priėmimas.

16. Mokymas apie mirtį • Mokymo tikslas - suprasti savo nuostatas apie mirtį, susipažinti su įvairiais kultūriniais būdais susitvarkyti su ja, būti jautriems emocinei išraiškai tiek mirštančiojo, tiek jo artimųjų. • Specialūs mokymai sukurti gydytojams, soc.darbuotojams, slaugėms ir kitiems profesionalams, dirbantiems su mirštančiaisiais. • Mokytojams, kad kalbėtis su vaikais šia tema.

17. Mokymo apie mirtį tikslai (Leviton,1977) • padėti vaikams augti su minimaliu, kiek tik g alima, mirties nerimu; • padėti žmonėms suformuoti jų pačių įsitikinimų apie gyvenimą ir mirtį sistemą. • suformuoti požiūrį į mirtį kaip natūralią gyvenimo pabaigą; • padėt žmonėms pasiruošti savo mirčiai, bei savo artimųjų mirčiai; • sudaryti komforto aplinką mirštančiajam ir suteikti jiems humanišką globą tiek ilgai, kiek reikia; • padėti tiek aplinkiniams, tiek medicinos personalui suformuoti realistinį požiūrį į savo įsipareigojimus mirštančiajam ir jo šeimos nariams; • suprasti gedėjimo dinamiką ir įv.amžiaus grupių reakcijos į netektį ypatumus;

18. suprasti ir sugebėti padėti suicidiniams klientams; • padėti vartotojams suprasti, kokio pobūdžio laidotuvių jie nori sau ir savo šeimos nariams; • padaryti mirimą tiek pozityviu, kiek tai įmanoma, pabrėžiant skausmo sumažinimo minimalizavimą, siūlant šilumą, asmeninį rūpestį, įtraukiant šeimos narius ir artimiausius draugus, būti jautriais mirštančiojo norams ir pageidavimams, poreikiams.

19. Netekties ir vienišumo psichologija • Netektis. Tai objekttyvus faktas, kai pasikeičia žm.statusas. Kažkam mirus, mes galime tapti našlaičiu, našliu, bevaikiu ir pan. Taigi, mūsų gyvenime ima kažko trūkti. • Gedėjimas. Šis terminas apibudina elgesį žmogaus, kuris patyrė netektį. Tai ir ritualai - ateina pareikšti užuojautos, išgeria jo atminimui, uždengia veidrodžius, apsivelka juodais rūbais ir pan.

20. Širdgėla. Tai yra emocinė netektį patyrusio žmogaus reakcija, kuri gali būti išreiškiama labai įvairiai. • Išankstinė širdgėla. • Normali širdgėla. * Pradinė, besitęsianti kelias savaites. * Tarpinė fazė prasideda 3 savaitės po mirties. * Atsigavimo fazė prasideda antraisiais metais po mirties. • Liguista širdgėla