1 / 17

Pagonių tikėjimas

Pagonių tikėjimas. Kūrė: Atėnė Simanauskaitė , Gabija Pagojūtė 8g. Pagonybės ir krikščionybės palyginimas. Pagonybė. Krikščionybė. Tai tikėjimas, kai tikima į vieną Dievą. Tai tikėjimas, kai tikima į daug dievų. Pagoniškasis dievas. Krikščioniškasis Dievas.

nedra
Télécharger la présentation

Pagonių tikėjimas

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. Pagonių tikėjimas Kūrė: Atėnė Simanauskaitė, Gabija Pagojūtė 8g

  2. Pagonybės ir krikščionybės palyginimas Pagonybė Krikščionybė Tai tikėjimas, kai tikima į vieną Dievą. • Tai tikėjimas, kai tikima į daug dievų.

  3. Pagoniškasis dievas Krikščioniškasis Dievas Tai Dievas trijose asmenyse: Dievas Tėvas, Dievas Sūnus, Dievas Šv. Dvasia. • Tai aukščiausiasis – dangaus dievas.

  4. Pagrindiniai lietuvių pagonių dievai: • Mėnuo – mėnulio dievas, dangaus karalaitis. Jam kalbamos maldos prašant sveikatos. • Perkūnas – vienas svarbiausių dievų, kosmoso darnos palaikytojas kovojantis prieš chaotiškas, pirmapradiškas ir chtonines jėgas. • Velnias – vienas svarbiausių dievų, siejamų su pasaulio kūrimu, požemiu. • Kalvis – stebuklinių pasakų, kalendorinių apeigų dainų ir sakmių veikėjas. • Vėjopatis – dievybė, milžinas, nupučiantis nuo rojaus vartų nevertuosius.

  5. Perkūnas • Tai žaibų ir griausmų dievas. • Jis pasaulio tvarkos palaikytojas ir tvarkytojas. • Dabar minimas tik folklore.

  6. Velnias • Tai požeminio pasaulio dievas. • Jo žinioje mirusieji, išmintis, požemio turtai, magija, burtai, žolininkystė. • Dabar minimas folklore.

  7. Mėnuo • Naktiesšviesos dievas, laikmečio valdytojas karys, augalijos augimo skatintojas, pagal jį buvo sudarytas kalendorius. • Mėnulis buvo nakties žibintas, išblaškantis tamsybę ir tamsoje slankiojančias piktąsias būtybes, taip padėdamas žmonėms apsisaugoti nuo visokiausių pavojų. • Žvaigždės Mėnulį saugojo nuo velnių ir raganų.

  8. Pagr. deivės • Laima – deivė, žmonių likimo skelbėja. Dažnai ji veikia kaip trys laimos skelbiančios gerą, blogą ir tarpinį likimą. • Gabija – ugnies deivė, kuriai kalbamos maldos, ji yra namų židinio, darnos, šeimos ir buities globėja, gyvenanti ugnyje, kartais tapatinama su ugnimi. • Austėja, bičių ir bitininkystės globėja. Spėjama, jog jai aukotos pievos. • Žemyna – žemės, duodančios vaisius, ir viso, kas gyva, deivė, suteikianti žemei vaisingumą. • Kitos deivės: Milda, Aušrinė, Laumė, Saulė, Ragana...

  9. Laima • Sakmėse ir etnografinuose šaltiniuose Laima dažniausiai – likimo lėmėja, likimo deivė. • Laima lėmė ne tik gimimą, bet ir tolesnį gyvenimo likimą. Nuo jos priklausė sėkmingas ar nesėkmingas žmogaus gyvenimas. Laimos lėmimas buvo laikomas nepakeičiamu. Kartais Laima veikia kartu su Giltinę, retkarčiais laikoma jos seserimi. Jei Laima susieta su žmogaus ir viso gyvojo pasaulio pradžia, tai Giltinė – su pabaiga.

  10. Gabija • Ji globojo ne tik namų židinio ugnį, bet ir visą ūkį, gyvulius, moterų darbus, ypač verpimą prie balanos ar žvakės. • Namų židiniui lietuviai ne tik aukojo aukas, bet rūpinosi juo kaip žmogumi, kad būtų sotus, netgi „klodavo“ patalą, guldydavo, paguldę užklodavo, migdydavo. Galvota, kad ugnis, kaip ir žmogus, po dienos darbo turinti nusiprausti.

  11. Austėja • Austėja lietuvių mitologijoje – bičių deivė, šeimos gausintoja, ištekančių ir nėščių moterų globėja. •  Austėja susijusi su Žemyna. Jos abi susijusios su derlingumu, vaisingumu, nuotakomis, šeimos gausėjimu.

  12. Žemyna • Žemyna esanti deivė, kuri tvarkanti javų derlių ir turinti reikalų su žemdirbiais. • Žemę maitintoją ir rengėją iš didelės pagarbos žmonės įvairiais atvejais bučiuodavo. Dažniausiai bučiuodavo eidami gulti, atsikėlę ar pradėdami įvairius darbus. Bučiuodami Žemę, žmonės kalbėdavo maldas: „Iš Žemelės parėjau, į Žemelę nueisiu“.

  13. Pagonių šventės • Rasos šventė – birželio 24 d. • Rugių šventė – rugpjūčio 25 – 26 d. • Rudens lygė - rugsėjo 20 d. • Ilgės – lapkričio 1 – 2 d. • Kūčios, Kalėdos – gruodžio 24 - 25 d. • Pusiaužiemis – sausio 25 d. • Pavasario lygė – kovo 20 – 21 d. • Jorė – gegužės 23 d.

  14. Išvada • Pagonių tikėjimas yra labai įdomus ir paslaptingas. Nuo krikščionybės jis skiriasi: dievais (krikščionybėje Dievas yra vienas), šventėmis, apeigomis (krikščionybės apeigos vyksta bažnyčioje, o pagonybės – ant piliakalnių, kur degami aukurai, juosprižiūri vaidilutės).

  15. Klausimai • Pamąstykite, kodėl pagonys švenčia kiekvieną su deive ar dievu susijusią šventę? • Palyginkite, krikščionybės ir pagonybės apeigas. • Kaip manote, kuo gamta artima pagonybei? • Atraskite pagonybės sąsajas su šiuolaikiniu žmogumi. • Pagonybės išraiška šiuolaikiniame mene.

  16. Informacija iš: • https://www.google.lt/imghp?hl=lt&tab=ii • http://lt.wikipedia.org/wiki/Senov%C4%97s_lietuvi%C5%B3_religija#Perk.C5.ABnas • http://lt.wikipedia.org/wiki/Krik%C5%A1%C4%8Dionyb%C4%97 • Vadovėlis

  17. Linkime geriau pažinti pagonių tikėjimą

More Related