Įmonių socialin ė atsakomyb ė

1. Įmonių socialinė atsakomybė Corporate Social Responsibility (CSR)

2. Kompanijos socialinė atsakomybė • Kompanijos socialinė atsakomybė – tai socialinių, aplinkosauginių ir ekonominių tikslų integravimas į kompanijos vertybių sistemą, kultūrą, strategijas, operatyvinę veiklą. • Socialiai atsakingo verslo tikslas – kompanijos reputacijos (įvaizdžio) gerinimas, konkurentinės pozicijos sutvirtinimas, pozicionavimas.

3. Kompanijos socialinė atsakomybė Vadybinis įrankis: Socialinė atsakomybė=Korporacijos tvari plėtra Visuomenės vizija:„ Tvari plėtra“ Visuomenė Politikai Kompanijos Korporacijos vertybės Piliečiai Korporacijos valdymas Korporacija pilietis Vartotojai Korporacijos etika Tikslas: ekonominė sėkmė per CSR

4. CSR evoliucija XXI amžius: modernus CSR supratimas Aplinkosauga 1970 Socialinė sfera Ekonomika Globalizacija “There is one and only one social responsibility of business – to use its resources and engage in activities designed to increase its profits so long as it stays within the rules of the game” (Milton Friedman ,1970)

5. Kompanijos socialinė atsakomybė Kompanijos socialinė atsakomybė Vidinis įvaizdis Išorinis įvaizdis Įmonių socialinė atsakomybė (toliau vadinama − ĮSA) – tai įmonių ideologija, politika bei praktika, atspindinti tokią įmonių elgseną, kai jos į savo veiklą savanoriškai įtraukia socialinius ir aplinkosaugos klausimus bei santykiuose su visais suinteresuotais visuomenės, verslo ir valdžios atstovais vadovaujasi pagarbos žmogui, visuomenei bei gamtai vertybiniais principais. (Lietuvos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija)

6. Kompanijų socialinės atsakomybės svarba: priežastys • Globalizacija ir verslo plėtra didina kompanijų socialinę atsakomybę. Kompanijos privalo skaitytis su aplinkosauginiais reikalavimais, žmogaus teisėmis, gerove ,... • Valstybinės ir tarptautinės institucijos (Jungtinės tautos, OECD ir pan.) paskelbė eilę reguliuojančių aktų, taisyklių, instrukcijų. • Šiuolaikinės komunikacijos technologijos paspartino informacijos sklaidą ir galimybę sužinoti apie kompanijos veiklą. • Investuotojai vertina kompanijos socialinę atsakomybę kaip rizikos mažinimo veiksnį. • Vartotojai ir bendruomenė vertina kompanijų socialinę veiklą.

7. Pasaulinis susitarimasGlobal Compact • Pasaulinis susitarimas grindžiamas žmogaus teisių, darbuotojų teisių, aplinkosaugos ir kovos su korupcija principais, kurie įtvirtinti: • 1948 m. Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje. • 1998 m. Tarptautinės darbo organizacijos deklaracijoje dėl pagrindinių principų ir teisių darbe. • 1992 m. Rio de Ženeiro deklaracijoje dėl aplinkosaugos ir plėtros. • 2000 m. Jungtinių Tautų konvencijoje prieš korupciją.

8. 10 Global Compact principų Žmogaus teisės 1 principas: Siekiama, kad verslo organizacijos remtų ir gerbtų tarptautinę žmogaus teisių apsaugą savo įtakos sferoje; 2 principas: Užtikrintų, kad jos pačios neprisidėtų prie žmogaus teisių pažeidimų. Darbuotojų teisės 3 principas: Siekiama, kad verslo organizacijos remtų asociacijų laisvę ir pripažintų teisę į veiksmingas bendras derybas; 4 principas: Siekiama panaikinti bet kokį privalomąjį ar priverstinį darbą; 5 principas: Siekiama panaikinti vaikų darbą; 6 principas: Siekiama panaikinti diskriminaciją, susijusią su įdarbinimu ir profesija.

9. 10 Global Compact principų Aplinkos apsauga • 7 principas: Siekiama, kad verslo organizacijos remtų prevencines programas, užtikrinančias aplinkos apsaugą; • 8 principas: Imtųsi iniciatyvų aplinkosauginei atsakomybei didinti; • 9 principas: Skatintų aplinkai palankių technologijų vystymąsi ir paplitimą. Kova su korupcija • 10 principas: Verslo organizacijos turi kovoti prieš visas korupcijos formas (tame tarpe papirkinėjimą ir kyšininkavimą).

10. Filantropinė veiklaKompanija kaip pilietis Etikos principų laikymasis Įstatymų vykdymas Ekonominė veiklaPelnas. CSR piramidė

11. The Economist hailed him as "the most influential economist of the second half of the 20th century…possibly of all of it". Nobelio premijos laureatas Milton Friedman (July 31, 1912 – November 16, 2006)

12. Milton Fridman • “... There is one and only one social responsibility of business- to use its resources and engage in activities designed to increase its profits, so long it stays within the rules of the game, which is to say, engages in open and free competition without deception or fraud.”

13. Milton Fridman „...turbūt jokia kita nuostata taip nesugriautų laisvosios visuomenės pamatų, kaip korporacijų pareigūnų įsipareigojimas vykdyti kitokias socialines priedermes nei uždirbti kuo daugiau pinigų savo akcininkams. Tai yra iš esmės ardomoji nuostata. Jei verslininkai turi kitokių socialinių pareigų nei pareigą didinti savo akcininkų pelną, tai kaip jie gali žinoti, kokios tos pareigos?“.

14. CSR: argumentai “prieš” • Socialinė veikla tai ne įmonių, o vyriausybių prerogatyva. • Vadovai neturi kompetencijos daryti viešosios politikos sprendimus.

15. Valstybės atsakomybė • Kai vyriausybė nesusidoroja su socialinės atsakomybės funkcija, ji perkeliama įmonėms. • Ekonominė krizė ir CSR? • “Verslo organizacijos įsipareigoja sustiprinti verslo socialinę atsakomybę konkrečiais projektais paremdamos mokyklų, vaikų ir jaunimo neformalųjį ugdymą” (Nacionalinis susitarimas, 2009).

16. Daugiau argumentų prieš CSR • CSR trukdo siekti pagrindinio laisvosios rinkos tikslo – pelno maksimizavimo. • CSR silpnina galimybę siekti esminių verslo tikslų. • CSR didina verslo galią. • CSR apriboja įmonių galimybę konkuruoti globalioje rinkoje.

17. CSR: argumentai “už” • Leidžia įmonėms dalyvauti socialinių problemų sprendime. • Apsaugo verslo interesus. • Prisideda prie teigiamos reputacijos formavimo • Apriboja vyriausybių intervenciją į verslo sferą. • Skatina aktyvią įmonių veiklą

18. Interesų konfliktas (M.Porter, M.Kramer) Gryna filantropija Veiklos laukas Socialinės ir ekonominės naudos derinys Socialinė nauda Grynas verslas Ekonominė nauda

19. Skirtingos strategijos Etika CSR Filantropija Bendrovių valdymas Įstatymai

20. …corporations have, not only legal obligations, but also certain responsibilities to society which extend beyond the parameters set by low. • (D.R.Dalton, R.A.Cosier)

21. Keturi socialinės atsakomybės veidai Legalu Nelegalu Neatsakinga Atsakinga

22. A: Nelegalu/Neatsakinga • Atlyginimų mokėjimas “vokeliuose” • Mokesčių nemokėjimas • 139 straipsnis. Bauda už mokėtino mokesčio sumažinimą • Jei mokesčių administratorius nustato, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo <...>ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų minėtos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip. ... • (Lietuvos respublikos mokesčių administravimo įstatymas)

23. B: Nelegalu/Atsakinga • ?????

24. C: Legalu/Neatsakinga • Įmonės, gaminančios socialiai neatsakingus produktus – alkoholį, tabako gaminius, lošimų verslas... • Reklama: maisto papildai, kosmetikos priemonės, ...

25. D: Legalu /Atsakinga • Teisės aktai nustato socialinės atsakomybės normas.

26. Kas yra filantropija? • Filantropija yra laisvo žmogaus savanoriškas aktas suteikiant savo lėšomis pagalbą kitiems ir mainais negaunant materialios naudos.

27. Filantropija* • Egzistuoja keturios strateginės filantropinės “mąstymo” (veiklos motyvavimo) kryptys, atitinkančios dominuojantį veiklos motyvavimo būdą: • kultūrinė, • emocinė, • ekonominė, • racionalioji. * Filantropija verslo lyderių akimis. Lietuvos laisvosios rinkos instituto filantropijos padėties tyrimo ataskaita

28. Kultūrinė motyvacija • Kultūrinė motyvacija - filantropinė veikla motyvuojama kaip asmeninių kultūrinių vertybių ir poreikių realizavimo būdas.

29. Emocinė motyvacija • Emocinės motyvacijos esminis požymis - emocinis apsisprendimo būdas. Respondentai labiausiai yra motyvuoti remti tai, kas atpalaiduoja nuo neigiamų emocijų (tuo pabėga nuo neigiamų emocijų) arba tai, kas sukelia teigiamas (pvz., prisideda prie kilnaus tikslo). • Bėgimas nuo neigiamų emocijų didžiausia dalimi yra žadinamas moralinių imperatyvų (yra moralinė emocinių motyvacijų komponentė). • Teigiamų emocijų paieškos dažniausiai kyla iš kultūrinių paskatų (kultūrinė dedamoji). Abi šios komponentės yra susijusios. • Emociškai motyvuota filantropinė veikla nėra grynai altruistinė: iš paramos gavėjo laukiama bent emocinio atsako - padėkos, dėmesio, paviešinimo.

30. Ekonominė motyvacija • Ekonominės motyvacijos skiriamasis požymis - ekonominės naudos siekimas. Šiais motyvais besivadovaujantys asmenys paramą teikia tuomet, kai mato bent dalinę galimybę iš to pasipelnyti (dažniausiai - reklamuotis arba formuoti teigiamą įmonės įvaizdį). Todėl tokia veikla nėra tikrąja šio žodžio prasme filantropinė.

31. Racionali motyvacija • Racionalūs - tai išprotautieji, proto pastangų reikalaujantys motyvai. Jeigu poreikį ir būtinybę paremti našlaitį, invalidą, alkstantį žmogų inspiruoja moralinė ir emocinė empatija, tai jos nebepakanka motyvuoti mokslo, studijų, leidybos ir pan. projektų rėmimą, t.y. racionaliems projektams. • Tokių racionalių projektų yra du stambūs “blokai”: mokslo ir studijų bei socialiniai. Nemanome, kad toks motyvacijų tipas turi dominuoti, tačiau manytume, kad tokių motyvacijų akivaizdus egzistavimas liudytų apie filantropinių nuostatų brandumą. Be to, net ir neišvengiamai dominuojant emociniams motyvams, sustiprėjusi racionalioji komponentė, galėtų pakoreguoti emocinių motyvacijų tėkmę.

32. Maisto bankas stop wasting. start sharing Maisto bankas

33. Dalyvavimas filantropinėje veikloje* Pusė Lietuvos įmonių yra kada nors dalyvavusios filantropinėje veikloje Didžiausios verslo įmonės dažniausiai dalyvauja filantropinėje veikloje TNS Galup. VERSLAS IR FILANTROPIJALietuvos įmonių apklausa2005 liepa

34. Dalyvavimą filantropinėje veikloje skatinantys veiksniai Geranoriškumas, noras padėti Įmonės įvaizdžio gerinimas Įmonėje susiklosčiusios rėmimo tradicijos

35. Dalyvavimą filantropinėje veikloje skatinantys veiksniai. Noras paremti pilietinę iniciatyvą Įmonės darbuotojų motyvacija Mokesčių lengvatos

36. „ Nauda vietoje pelno“ • Rizikos mažinimas • Vertės didinimas • Kaštų mažinimas • Rinkos pozicijos stiprinimas • Geresnis įvaizdis Ekonominė atsakomybė Ekologinė atsakomybė • Nauja korporacijos kultūra • Daugiau pasitikėjimo Socialinė atsakomybė • Geresnės darbo sąlygos • Motyvuoti darbuotojai • Uniqueness(unique selling position - USP)

37. Socialinės atsakomybės komunikacija

38. ĮSA komunikacijos strategijos(Morsing M., Schultz M., 2006) • Suinteresuotojų informavimo strategija: • yra vienos krypties komunikacija- nuo įmonės iki jos tikslinių auditorijų. Jos tikslas – informuoti visuomenę apie vykdomas veiklas, skleisti gerąją patirtį ir taip užsitarnauti visuomenės palankumą • Suinteresuotojų atsako strategija: • tai dviejų krypčių asimetrinė komunikacija, kurioje komunikacijos iniciatyva yra įmonės pusėje, o tikslinių auditorių reakcija fiksuojama atliekamų tyrimų metu. • Suinteresuotojų dalyvavimo strategija: • numato aktyvų dialogą tarp įmonės ir jos tikslinių auditorijų ir gali būti laikoma brandžiausią ĮSA komunikacijos strategija.

39. Kaip turi įmonės skleisti informaciją apie vykdomas socialines iniciatyvas?* * Morsing M., Schultz M., 2006.

40. Pagrindiniai ĮSA komunikacijos elementai(Illia L., Lurati F., Zamparini A.,2008). • Komunikacijos tikslai • Komunikacijos kanalai • Komunikacijos turinys

41. Įsa komunikacijos tikslai • ĮSA komunikacijos tikslai formuluojami atsižvelgiant į suinteresuotojų interesus ir lūkesčius. • Dėl suinteresuotojų įvairovės kalbama apie skirtingus ĮSA komunikacijos tikslus arba net apie tikslų hierarchiją. • Tačiau bendrų ir ĮSA veiklas vienijančiu tikslu galima laikyti įmonės reputacijos gerinimą. Viešai pateikiama informacija apie įmonės socialinę atsakomybę padeda suformuoti įvairių įtakos grupių ir organizacijų bei darbuotojų pasitikėjimą (Freeman, 2005).

42. Ceyda AYDEDE, 2003-ųjų metų Tarptautinės viešųjų ryšių asociacijos (IPRA) prezidentė, Global Public Relations and Consultant įkūrėja ir vadovė. • Viešieji ryšiai apima daugybę sričių: krizių valdymas, ryšiai su žiniasklaida, vidinė komunikacija, korporatyvinė socialinė atsakomybė ir t.t. Kaip manote, kuri iš šių sričių vystysis greičiausiai ir labiausiai populiarės artimiausiu metu? • Be jokių abejonių, korporatyvinė socialinė atsakomybė šiandien tampa populiariausia. Ją galėčiau apibūdinti, kaip nuolatinį verslininkų įsipareigojimą elgtis etiškai ir prisidėti prie ekonominio vystymosi pagal visuomenėje vyraujančius lūkesčius ir poreikius. • Veiklos viešinimo efektyvumas mažėja dėl marketingo užterštumo. Tai skatina įmones daugiau naudoti CSR kaip priemonę išskirtinumui sukurti, todėl CSR projektai tampa svarbiausiu įrankiu, padedančiu kurti įmonės reputaciją. http://verslas.delfi.lt/media/ipra-prezidente-viesuju-rysiu-vaidmuo-kuriant-imones-ivaizdi-stipres.d?id=8856664 42

43. ĮSA komunikacijos kanalai ir formos • Pastaruoju metu internetas tampa dominuojančiu komunikacijos kanalu, nes čia galima skelbti daugiau informacijos, daryti tai greičiau ir su mažesnėmis sąnaudomis (Soares, Wanderley, Lucian, Farache, 2008). • Įmonių socialinės atsakomybės ataskaitos, patalpintos internete, yra svarbiausias komunikacijos kanalas (Illia, Lurati, Zamparini, 2008).

44. ĮSA komunikacijos turinys • Priklauso nuo šalyje vyraujančios kultūros ir etikos normų (Haniffa, Cooke, 2005). • Tačiau visais atvejais tikslinėms auditorijoms pateikiama informacija turi būti jiems svarbi, patikima ir prasminga.

45. Įmonių socialinė atsakomybė Lietuvoje

46. Pasaulinis Susitarimas Lietuvoje • Nacionalinį atsakingo verslo įmonių tinklą (Nacionalinį tinklą) Lietuvoje įsteigė Lietuvos atsakingo verslo iniciatyvinė grupė, susikūrusi 2004 metų pabaigoje, Lietuvos Respublikos Prezidento J. E. Valdo Adamkaus globojamos konferencijos „Atsakingas verslas visuomenėje“ metu bei Jungtinių Tautų vystymo programos Lietuvoje iniciatyva. • Apie Nacionalinio tinklo įsteigimą oficialiai paskelbta 2005 m. balandžio 14 d. Išimtinai savanoriška iniciatyva verslo įmones jungiantis Nacionalinis tinklas yra Jungtinių Tautų iniciatyvos - Pasaulinis susitarimas (Global Compact), tinklo dalis, kuris jungia daugiau kaip 3000 verslo organizacijų visame pasaulyje. Pagrindinė Nacionalinio tinklo misija – skatinti atsakingo verslo, kaip darnaus vystymosi sąlygos, plėtrą Lietuvoje. • Susivienijusios į šį tinklą įmonės turi galimybę ne tik keistis žiniomis, patirtimi ir inovacijomis, vykdyti bendrus mokymus, gerinti įmonių verslo strategiją ir bendrai  įgyvendinti visuomenei naudingus projektus ir tokiu būdu prisidėti prie darnaus vystymo Lietuvoje. • Lietuvoje Nacionaliniame socialiai atsakingų įmonių tinkle yra 47 verslo įmonės ir 10 viešųjų įstaigų arba ne pelno siekiančios organizacijų (2008 m. gruodžio mėn. duomenimis).

47. Nacionalinio tinklo įmonių www analizė • 2 įmonės internetinių puslapių neturi ir dėl to kalbėti apie tai, kaip jos supranta CSR negalime; • 5 įmonės (tik 5) savo internetiniuose puslapiuose talpina ISA ataskaitas. Tačiau vienos iš šių penkių įmonių ISA ataskaita pateikta tik už 2006 m. Neaišku, kaip traktuoti tokį faktą. Buvo socialiai atsakinga, o dabar jau ne? • Kitos įmonės geriausiu atveju pateikia ISA principus ir deklaruoja, kad jų laikosi. • Tačiau yra ir tokių įmonių, kurios, būdamos Nacionalinio socialiai atsakingo įmonių tinklo narėmis, apie socialiai atsakingo verslo principus savo internetiniuose puslapiuose net nekalba.

48. Keli pavyzdžiai ir įmonių CSR ataskaitų • “Aptarnaujant klientus ir teikiant paslaugas, laikomės įstatymų ir reguliavimo institucijų reikalavimų ...” (AB TEO Lt) • “Užtikriname, kad bendrovėje nebūtų priverstinio ir vaikų darbo. Užtikriname, kad bendrovėje nebūtų jokių diskriminacijos formų...” (UAB “Omnitel”)

49. Ką siūlome? • Ką propoguojame? • Pagrindinis projekto „Baltoji banga“ tikslas – skatinti skaidrią Lietuvos verslo praktiką, padėti atsisakyti ydingos praktikos dalį atlyginimo darbuotojams mokėti „vokeliuose“, atkreipti visuomenės, vartotojų dėmesįį pažangų ir atsakingą Lietuvos verslą, siekiantį kurti tinkamas darbo sąlygas savo darbuotojams. Bus siekiama, kad „Baltoji banga“ taptų plačiu skaidrų ir atsakingą verslą skatinančiu judėjimu.

50. Nariai • UAB "Transvia Logistics" • UAB “Vičiūnai ir partneriai” • UAB "VSA Vilnius" • UAB "Management information” • UAB „Neda“ • UAB "Omniteksas" • UAB "Omnitel" • UAB "Orientis" (MAMAreklama) • UAB "Osterodė" • UAB "Peritus grupė" • UAB "Plungės kooperatinė prekyba" • UAB "Publicum Group" • VšĮ „Respublikinis energetikų mokymo centras“ • AB "Rokiškio komunalininkas" • UAB "Rolvika" • UAB „RIMI LIETUVA“ • UAB „SAN Vilnius“ • UAB "SDG" • UAB "Šviesa" • UAB "Švykai" • UAB "AGA-CAD" • UAB "AJ Šokoladas" • Alma Littera įmonių grupė • UAB "Arijus" • UAB "AVSC Group" • UAB "Bennet distributors" • UAB „Danisco Sugar” Kėdainiai“ • UAB „Danisco Sugar Panevėžys“ • UAB "Dzūtra" • UAB "Grifs AG" • UAB „Integrity PR“ • Asociacija „Investors‘ Forum“ • UAB "Jūrės medis" • UAB "KRS" • AB „Lifosa“ • UAB "Litideal"/AVIS • AB „TEO LT“ • UAB „Traidenis“