Atkeliavusios ligos: bendra situacija Lietuvoje, prognozės ateičiai

1. Atkeliavusios ligos: bendra situacija Lietuvoje, prognozės ateičiai UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ IR AIDS CENTRAS Dr. doc. Saulius Čaplinskas Dr. doc. Saulius Čaplinskas

2. Žmonių užkrečiamosios ligos • tai užkrečiamųjų ligų sukėlėjų (bakterijos, virusai, pirmuonys, helmintai ir kt. mikroorganizmai) ar jų toksinų sukeltos žmogaus ligos , kuriomis apsikrečiama nuo žmonių (ligonių ar nešiotojų), gyvūnų, vabzdžių ar per aplinkos veiksnius (ŽULPK Įstatymo 2 st.)

3. Epidemiologinė situacija pasaulyje • Raupai likviduoti 1980 m. • Kasmet registruojama 700-5000 maro atvejų, aktyvūs gamtiniai maro židiniai išsidėstę visuose žemynuose, išskyrus Australiją ir Antarktidą • Kasmet registruojama 70 000- 600 000 choleros atvejų, dažniausiai choleros susirgimai užregistruojami Afrikos, Azijos ir Amerikos žemynuose • Afrikos, Azijos, Pietų bei Centrinės Amerikos šalyse paplitę įvairūs virusai, sukeliantys hemoragines karštliges • Europoje padaugėjo įvežtinių choleros ir virusinių hemoraginių karštligių atvejų Dr. doc. Saulius Čaplinskas

4. Epidemiologinė situacija Lietuvoje • Paskutiniai maro susirgimai užregistruoti 1710 m., gamtinių maro židinių nėra • Paskutiniai choleros atvejai užregistruoti 1921 m. • Paskutiniai raupų susirgimai užregistruoti 1936 m., vakcinacija prieš raupus nutraukta 1979 m. • Ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniai Lietuvoje gali susiformuoti: - įvežus infekciją iš endeminių šalių - panaudojus, kaip biologinį agentą Dr. doc. Saulius Čaplinskas

5. UŽKREČIAMOSIOS LIGOS VALDOMOS SKIEPAIS • GRIPAS • DIFTERIJA • ERKINIS ENCEFALITAS • PASIUTLIGĖ • HEPATITAS A IR B • GELTONOJI KARŠTLIGĖ • STABLIGĖ • VIDURIŲ ŠILTINĖ • POLIOMIELITAS • TYMAI, RAUDONUKĖ, KIAULYTĖ • MENINGOKOKINĖ INF. • PNEUMOKOKINĖ INF. Dr. doc. Saulius Čaplinskas

6. INFEKCINIŲ LIGŲ GRĖSMĖ • Globalizacija - išplėtė ir toliau plečia tarptautinius ryšius, žmonės vis daugiau keliauja, išvyksta atostogauti, dirbti ar kurti savo gyvenimus svetur. • Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) įspėja, kad pastaruoju metu kur kas greičiau nei anksčiau plinta daugelis infekcinių ligų. • Iki šiol jos išlieka viena iš pagrindinių mirtingumo priežasčių tiek ekonomiškai išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse. Dr. doc. Saulius Čaplinskas

7. Globalinis infekcinių ligų aktyvumo padidėjimas pasireiškia: • naujų infekcijų (ŽIV, paukščių gripas ir kt.) atsiradimu ir sparčiu jų plitimu; • “naujų” infekcijų (virusiniai hepatitai C, E, G, Laimo boreliozė, rotavirusinė infekcija, ir kt.) atradimu sukūrus specifinius diagnostikos metodus; • kai kurių lėtinių ligų infekcinės kilmės nustatymu ( T-ląstelių limfoma-leukemija (T-ląstelių limfotropinis virusas), skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė (Helicobacter pylori)); • sergamumo padidėjimu “senomis” infekcinėmis ligomis (difterija, tuberkuliozė, tymais ir kt.). Dr. doc. Saulius Čaplinskas

8. VAKCINACIJOS SVARBA • Atsižvelgiant į naujas ar vėl plintančias pavojingas ir ypač pavojingas užkrečiamąsias ligas, prioritetine medicinos sritimi laikoma šių ligų profilaktika – vakcinacija. • Skiepijimas padeda išvengti fizinių ir psichologinių negalavimų, susijusių su liga ar jos komplikacijomis, gydymo išlaidų, laikino ar ilgalaikio nedarbingumo. Dr. doc. Saulius Čaplinskas

9. TYMAI • tai ūmi, itin užkrečiama virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu ir pasireiškianti karščiavimu, bėrimu ir kvėpavimo takų bei akių junginės uždegimu. • plačiai paplitę Europoje, Pietryčių Azijoje, Afrikoje. Pastaraisiais metais Europoje ir JAV yra stebimi tymų protrūkiai. • Lietuvoje nuo 2003 m. yra registruojami tik pavieniai tymų atvejai. • 2010 m. buvo registruoti du tymų atvejai, o • 2011 m. (iki lapkričio mėn.) jau nustatyti septyni tymų atvejai, iš jų trys atvejai yra įvežtiniai iš Italijos, Vokietijos ir Airijos. Dr. doc. Saulius Čaplinskas

10. DIFTERIJA • tai ūmi oro lašiniu būdu plintanti infekcinė liga. Bene viena iš sunkiausių infekcinių užkrečiamųjų ligų pasižyminti dideliu mirtingumu. • Difterija paplitusi visame pasaulyje. Pastaraisiais metais infekcija buvo registruota ir tokiose išsivysčiusiose šalyse kaip Norvegija, Švedija, Jungtinė Karalystė ir kt. • Latvijoje sergamumas šia infekcija didžiausias visame Europos regione. • Paskutinioji difterijos epidemija buvo registruota Rytų Europos šalyse 1990 m. Todėl Lietuva, kaip ir kitos Rytų Europos šalys vertinama kaip difterijos didelės rizikos šalis. • Lietuvoje paskutiniai difterijos atvejai buvo diagnozuoti 2008 m. (užregistruoti du susirgimai difterija, iš kurių vienas baigėsi mirtimi) ir 2011 m. (iki lapkričio mėn. užregistruotas 1 atvejis). Dr. doc. Saulius Čaplinskas

11. POLIOMIELITAS • tai ūmi virusinė infekcija, tipiškais atvejais pasireiškianti dvibange ligos eiga ir ūmiu vangiu raumenų paralyžiumi. • poliomielito virusai vis dar plinta keturiose endeminėse teritorijose: Nigerijoje, Indijoje, Pakistane ir Afganistane, o protrūkiai stebimi Afrikos ir Azijos šalyse. • Paskutinis poliomielito protrūkis nustatytas š.m. rugsėjo mėn. Kinijos Hotan prefektūroje • Lietuvoje paskutinis poliomielito atvejis užregistruotas 1972 m. Dr. doc. Saulius Čaplinskas

12. GRIPAS • Gripas ir ūminės viršutinės kvėpavimo takų infekcijos paplitusios visame pasaulyje. • Šios infekcijos sudaro didžiausią užkrečiamųjų ligų dalį, sąlygodamos ne tik žalą žmonių sveikatai, bet ir ekonominius bei socialinius nuostolius. • Žmonių imlumas gripui yra labai didelis. Pasirodžius naujam viruso potipiui visi vaikai ir suaugę yra vienodai imlūs šiai infekcijai. • 2009 m. birželio 11 d. PSO paskelbė gripo pandemiją • dėl greito gripo plitimo pirmasis susirgimas pandeminiu gripu Lietuvoje buvo užregistruotas 2009 m. birželio 26 d. asmuo susirgo po kelionės į Indiją, Daniją ir Vokietiją. Dr. doc. Saulius Čaplinskas

13. GRIPO PROFILAKTIKA • Sezoninė gripo vakcina yra rekomenduojama visiems, • nors ir pasiskiepijus, nederėtų pamiršti ir kitų galimų profilaktikos priemonių, t.y. : • vengti uždarų ar masinių susibūrimų vietų, mažiau bendrauti su sergančiais asmenimis. • Sergantysis taip pat turėtų laikytis elementarios higienos: vengti kontakto su sveikais asmenimis, kosint ar čiaudint prisidengti burną, tvarkingai išmesti panaudotas nosines ir dažnai plauti rankas. Dr. doc. Saulius Čaplinskas

14. Hepatitas A • plinta per maistą, vandenį ir nešvarias rankas (infekcijos eiga dažniausiai būna gerybinė, retkarčiais pasitaiko žaibinė ligos forma, kurios prognozė itin bloga - mirtingumas gali siekti 40–50 proc., kai tuo tarpu kitų HA formų atvejais – 0,02–1,5 proc.) • Vertinant atliktus serologinius tyrimus Lietuvoje, galima teigti, kad vidutiniškai apie 95 proc. vaikų ir 55 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų yra imlūs HA. • Hepatitas A sergama daugelyje pasaulio šalių, paplitimui įtakos turi higieninės sąlygos įvairiose šalyse. • Hepatitu A kasmet pasaulyje suserga apie 1,5 milijono žmonių. • iš visų virusinių hepatitų, kuriais užsikrečiama kelionėse 60 % sudaro hepatitas A • Jūros gėrybių gurmaniški patiekalai (moliuskai, vėžiagyviai ir t.t.) Dr. doc. Saulius Čaplinskas

15. HEPATITAS B • Pasaulyje pagal mirštamumą hepatitas B (HB) užima dešimtą vietą. • Apie 2 milijardai pasaulio gyventojų yra turėję sąlytį su HB virusu, o 300 – 400 mln. yra lėtiniai HBV nešiotojai. • Lietuvoje sergama 5–8 kartus dažniau negu Vakarų Europos šalyse. • HBV dozė yra labai maža, HBV infekcinės savybės yra 100 kartų didesnės nei ŽIV. Dr. doc. Saulius Čaplinskas

16. HBV perduodamas • pagrindinis infekcijos šaltinis yra HBV nešiotojai, nežinantys, kad yra infekuoti • Perinatalinis perdavimo būdas yra vienas svarbiausių. Šiuo būdu motinos, HBV nešiotojos, perduoda infekciją naujagimiams, • Taip pat infekcija plinta per lytinius santykius, • perpilant kraują, per hemodializę, leidžiantis intraveninius narkotikus, darant tatuiruotes, akupunktūras Dr. doc. Saulius Čaplinskas

17. Kitų įvežtinių ligų grėsmės

18. KLIMATO KAITA Žemės paviršius per paskutinį šimtmetį tapo šiltesnis 0,8°C ir apytiksliai 0,6°C per pastaruosius 3 dešimtmečius (WHO, 2007) Prognozės Lietuvoje: • augančios temperatūros fone mažės sezoniniai kontrastai, t.y. silpnės kontinentiniai klimato bruožai Acta Zoologica Lituanica, 2005, 15 (2):100-104 • XXI a. vidury klimatas turėtų atšilti 1,5-1,7°C Acta Zoologica Lituanica, 2001, 11 (2):113-120 Dr. doc. Saulius Čaplinskas

19. KLIMATO POKYČIŲ ĮTAKA TRANSMISINĖMS LIGOMS • Vabzdžiai ir erkės - jautrūs temperatūrai, drėgmei, krituliams, vėjui. • Klimato šiltėjimas įtakoja ligų paplitimą ir jų sezoniškumą: • padidėjusios temperatūros pagreitinaligų platintojų vystymosi ciklą, • gali sutrumpinti parazito ar viruso inkubacinį periodą, įtakoja ligų išplitimą į naujas teritorijas, • pailgina ligos perdavimo sezoną tose teritorijose, kuriose jos jau egzistuoja. Dr. doc. Saulius Čaplinskas

20. Transmisinės ligos Europoje • Erkinis encefalitas • Laimo liga • Leišmanijazė • Vakarų Nilo virusas • Maliarija (buvusi endeminė) • Dengė karštligė Dr. doc. Saulius Čaplinskas

21. Uodų importas panaudotose padangose 1. Ateityje nuspėjami klimato pokyčiai padidins atsitiktinaiAzijinis uodas Aedesalbopictus aptiktas 1970-80 m. Albanijoje 1990 m. – Italijoje 1999 m. – Prancūzijoje 2000 m. – Belgijoje 2001 m. – Serbijoje ir Juodkalnijoje 2003 m. – Izraelis 2004 m. – Ispanija, Graikija Iki 2007 m. – Šveicarijoje, Kroatijoje, Olandijoje, Slovėnijoje, Bosnijoje-Hercogovinoje. 2008 m. – Austrija (Tirolis) introdukuotų rūšių riziką. 2. Didėjant kontaktui tarp žmonių iš arbovirusų endeminių teritorijų ir “švarių” teritorijų, didėja transmisijos rizika į pastarąsias. 3. Kai kuriose šalyse uodų fauną gali papildyti introdukuotos efektyvių denge karštinės platintojų rūšys. (F. Schaffner, 2003) Dr. doc. Saulius Čaplinskas

22. Uodų importas panaudotose padangose Azijinis uodas Aedes albopictus aptiktas 1970-80 m. Albanijoje 1990 m. – Italijoje 1999 m. – Prancūzijoje 2000 m. – Belgijoje 2001 m. – Serbijoje ir Juodkalnijoje 2003 m. – Izraelis 2004 m. – Ispanija, Graikija Iki 2007 m. – Šveicarijoje, Kroatijoje, Olandijoje, Slovėnijoje, Bosnijoje-Hercogovinoje. 2008 m. – Austrija (Tirolis) 1. Ateityje nuspėjami klimato pokyčiai padidins atsitiktinai introdukuotų rūšių riziką. 2. Didėjant kontaktui tarp žmonių iš arbovirusų endeminių teritorijų ir “švarių” teritorijų, didėja transmisijos rizika į pastarąsias. 3. Kai kuriose šalyse uodų fauną gali papildyti introdukuotos efektyvių denge karštinės platintojų rūšys. (F. Schaffner, 2003)

23. UODŲ PLATINAMI ARBOVIRUSAI • Europoje registruota 11 uodų platinamų virusų: 6 vietiniai ir sukeliantys ligas (Sindbis, V. Nilo, Tahyna, Snowshoe hare (kiškių), Inkoo, Batai virusai), 3 egzotiniai (įvežtiniai), atsitiktinai įvežti į Europą (Chikungunya, denge, geltonosios karštligės) ir 2 susiję su paukščiais, nepatogeniniai žmogui (Lednice, Usutu). • Uodų platinamus virusus stipriai veikia ekologiniai pokyčiai: drėgnos vietovės, smulkūs vandens telkiniai, intensyvūs krituliai vasarą, potvyniai, vasaros temperatūra ir sausros. • Labai rekomenduotina uodų platinamų virusų ir jų platintojų priežiūra Europoje. Dr. doc. Saulius Čaplinskas

24. MALIARIJA • Labiausiai įtakojama klimato šiltėjimo. • Prognozuojama, kad 2080 m. apie 260 – 320 milijonų žmonių pasaulyje papildys, jau dabar esančių rizikos zonoje, žmonių skaičių. • Numatomas ligos perdavimo sezono trukmės pailgėjimas. Dr. doc. Saulius Čaplinskas

25. MALIARIJA LIETUVOJE • Paskutiniai vietinės maliarijos atvejai Lietuvoje užregistruoti 1956 m. • kasmet registruojami 2 - 3 įvežtinės maliarijos atvejai • Priežastys: • nereguliariai vartojami chemoprofilaktiniai vaistai nuo maliarijos; • nepakankama apsauga nuo uodų. Dr. doc. Saulius Čaplinskas

26. VAKARŲ NILO KARŠTLIGĖS PROTRŪKIAI • tai transmisinė virusinė liga, pasireiškianti karščiavimu, gleivinių bei smegenų apvalkalų pažeidimu, užsikrečiama per infekuoto uodo įkandimą. • Pavieniai susirgimai Vakarų Nilo karštlige pastaraisiais metais buvo užregistruoti daugelyje Europos šalių. • 2011 metais ligos protrūkiai ar pavieniai atvejai buvo patvirtinti Rumunijoje, Graikijoje, Italijoje, Ispanijoje, Albanijoje, Izraelyje, Rusijoje, Tunise, Turkijoje. • Bendras mirštamumas siekia iki 12 proc., daugiau nei pusei ligonių po ūminės persirgtos ligos nustatomi liekamieji reiškiniai. Dr. doc. Saulius Čaplinskas

27. KITŲ ĮVEŽTINIŲ UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ GRĖSMĖ • Ūmios žarnyno infekcijos (cholera, dizenterija, vidurių šiltinė, kt. žarnyno infekcijos): • Šios ligos paplitusios Afrikos, Azijos, Pietų Amerikos šalyse • Profilaktinių skiepų nuo jų nėra • Retos pavojingos ligos: • Dengė karštligė (2011 m. Lietuvoje nustatytas šios ligos atvejis, įvežtas iš Brazilijos. Užsikrėtimo grėsmė Brazilijoje, Meksikoje, Indijoje ir kt.) Dr. doc. Saulius Čaplinskas

28. Maliarijos ir kitų transmisinių ligų profilaktika • Chemoprofilaktika • Apsauga nuo uodų Dr. doc. Saulius Čaplinskas

29. Apsauga nuo uodų įkandimo: • vengti vaikščioti lauke temstant ar auštant, vengti vakarais būti arti vandens, aktyviausiu uodų skraidymo metu; • nešioti drabužius, dengiančius rankas, avėti kulkšnis dengiančius batus ir mūvėti kojines; • vengti tamsių drabužių, kurie vilioja uodus; •  nepridengtų kūno vietų apsaugai naudoti repelentus (uodus atbaidančias priemones), kurių sudėtyje yra dimetilftalato arba N,N-diethyl-m-toluamido. Dr. doc. Saulius Čaplinskas

30. Laikytis repelentų naudojimosi rekomendacijų ir jų neperdozuoti, atkreipti dėmesį į gamintojo pastabas dėl poveikio trukmės; • uždengti tinkleliais patalpų duris, langus, o jei tokių galimybių nėra, nakčiai langus ir duris uždaryti; •  miegant lauke ar nesandariose patalpose virš lovos pakabinti audeklą (baldakimą), atsigulus jo kraštus pakišti po čiužiniu. • Tinklas garantuoja apsaugą, jei nėra suplyšęs ir po juo nėra uodų; • lovos tinklelius, užuolaidas, palapines impregnuoti permetrinu ar deltametrinu; gyvenamosiose patalpose prieš naktį deginti susuktą į tabletę virvelę, impregnuotą piretroidu • Išpurkšti insekticidais tamsius patalpų kampus, palovius, pastales, po kėdėmis, už užuolaidų ir kitur, kur gali būti uodų. Dr. doc. Saulius Čaplinskas

31. Kaip išvengti užsikrėtimo maistu plintančiomis infekcijomis svetur? • Nevartoti maisto atsitiktinėse vietose • Nevartoti vandens iš vietinio vandentiekio • Nevartoti gerai termiškai neapdoroto maisto • Ypatingą dėmesį skirti rankų higienai • Kuo dažniau plauti • Jei plovimas neįmanomas, naudoti rankų dezinfekavimo priemones Dr. doc. Saulius Čaplinskas

32. AČIŪ UŽ DĖMESĮ