2012, Vilnius

1. VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖ BIOENERGETIKOS PLĖTRA 2012, Vilnius

2. VILNIAUS REGIONO KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMOS PLĖTRA VILNIAUS MIESTO KATILINIŲ REKONSTRUKCIJA VILNIAUS DUMBLO APDOROJIMO ĮRENGINIŲ STATYBA EKOLOGIŠKO VIEŠOJO TRANSPORTO PLĖTRA VILNIAUS MIESTE VILNIAUS MIESTO GATVIŲ APŠVIETIMO RENOVACIJA

3. VILNIAUS REGIONO KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMOS PLĖTRA KARIJOTIŠKIŲ SĄVARTYNO DUJŲ PANAUDOJIMAS  • Nuo 2010-10-01 pradėta eksploatuoti 1,65 MW biodujų elektrinė. • Privatus investuotojas išmoka UAB “VAATC” sutartą dalį nuo gautų pajamų už paduotą elektros energiją. • Nuo eksploatacijos pradžios iki 2012 m. biodujų elektrinė pagamino 7,9 mln. kWh elektros energijos.

4. VILNIAUS REGIONO KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMOS PLĖTRA KAZOKIŠKIŲ SĄVARTYNO DUJŲ PANAUDOJIMAS • Per metus vidutiniškai į sąvartyną atvežama 265 tūkst., tonų atliekų iš Vilniaus regiono. • Biodujos šiuo metu, surenkamos ir sudeginamos specialiame degle.  • 2012 m. IV ketvirtį planuojama pradėti eksploatuoti 1,6 MW kogeneracinę jėgainę. • Biodujas numatoma tiekti į Vievį ir naudoti kogeneracinėje jėgainėje gaminant šilumą ir elektros energiją. • Privatus investuotojas išmokės UAB “VAATC” sutartą dalį nuo gautų pajamų už paduotą šilumą ir elektros energiją.

5. VILNIAUS REGIONO KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMOS PLĖTRA PLANUOJAMA KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMOS PLĖTRA • Atskiras antrinių žaliavų surinkimas. • Atskiras žaliųjų atliekų surinkimas ir kompostavimas. • Individualus kompostavimas. • Planuojama MBA eksploatacijos pradžia – 2014 m. • Planuojamos atliekų deginimo jėgainės eksploatacijos pradžia – 2015 m. Bioskaidžiosatliekos Popierius Plastikai Stiklas Didžiųjų atliekų surinkimo aikštelės Buitiespavojingos atliekos Likusios po pirminiorūšiavimo atliekos Atliekųperdirbimas Atliekųkompostavimas Atliekų naudojimassusidarymo vietoje

6. PLANUOJAMI MBA ĮRENGINIAI VILNIAUS REGIONO KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMOS PLĖTRA • Bus tvarkoma apie 70% Vilniaus regiono atliekų. KURAS ATLIEKŲ DEGINIMO ĮRENGINIUI 160 tūkst. t/m KOMUNALINĖS ATLIEKOS MECHANINIS APDOROJIMAS 250 tūkst. t/m BIODŽIOVINIMAS • 50-60 % • 10-15 % • 5-10 % PERDIRBIMAS 50 tūkst. t/m SĄVARTYNAS

7. *Jėgainė Vilniaus miestui užtikrintų 50-60% šilumos poreikių tenkinimą šiltuoju metų laikotarpiu. VILNIAUS REGIONO KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMOS PLĖTRA ATLIEKŲ JĖGAINĖS PRELIMINARŪS RODIKLIAI

8. VILNIAUS DUMBLO APDOROJIMO ĮRENGINIŲ STATYBA 2012 m. liepą Vilniaus nuotekų valykloje pradedama eksploatuoti pirmoji Baltijos šalyse termohidrolizės (aukšto slėgio ir temperatūros) dumblo apdorojimo sistema.

9. VILNIAUS DUMBLO APDOROJIMO ĮRENGINIŲ STATYBA TERMOHIDROLIZĖS DUMBLO APDOROJIMO ĮRENGINIŲ NAUDA Sumažės dumblo kiekis. Pasibaigus dumblo apdorojimo procesui, per parą susidarančio dumblo kiekis sumažės 5 kartus – nuo 200 iki 40 tonų. Bus panaikinti dumblo kvapai. Išspręsta dumblo utilizavimo problema. Dumblo utilizavimo sąnaudos sumažės nuo 16 mln. Lt., iki 8-9 mln. Lt. Susidariusios biodujos bus naudojamos elektros ir šilumos energijos gamybai. Įrengtos dvi po ~ 1 MW galingumo jėgainės iš pūdymo biodujų energijos per metus pagamins apie16 mln. kWh elektros energijos ir 19 mln. kWh šiluminės energijos, kurios bus naudojamos nuotekų valyklos technologinių procesų darbo užtikrinimui. Sauso dumblo panaudojimas biokurui, trąšoms ir biodirvožemiui.

10. VILNIAUS MIESTO KATILINIŲ REKONSTRUKCIJA Pagal LR Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (ŽIN., 2011, Nr. 62-2936) uždavinius, centralizuotai tiekiamos šilumos energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalis šilumos energijos balanse turi būti padidinta ne mažiau kaip iki60 %. VILNIAUS MIESTO POREIKIS ŠILUMINEI ENERGIJAI: • reikalinga galia šildymo sezono metu~ 300-1000 MW; • reikalinga galia ne šildymo sezono metu~ 110 MW; • centralizuotai patiekiamas šilumos kiekis per metus ~2600 GWh; • “žalios” elektros energijos pagaminama ~ 160 GWh per metus.

11. VE-3 VE-2 ESAMA ENERGIJOS GAMYBOSPRINCIPINĖ SCHEMA Dujos, mazutas Elektros ir šilumos gamyba energoblokuose nr.1 ir nr.2 30 t/h drėgnos medienos Turbina Turbina Mazuto ūkis 3000 t 60 MW 180 MWe 180 Mwe Biokuro tiekimas 60 MW 60 MW 60 MW Turbina Turbina 12 MWe 17 MWe Šilumos tiekimas Vilniaus miestui 300 MW šil 300 MW šil 530 MW 530 MW Dujos, mazutas 43 MWšil 50 MWšil Dujos, mazutas 590 MW 590 MW Mazuto ūkis 80 000 tons 116 MW 116 MW 116 MW 116 MW 116 MW 116 MW 116 MW Instaliuota galia iš viso: VE-3 604 MW šil. 360 MW el. VE-2 905 MW šil. 29 MW el. Dujos, mazutas VŠK -8 495 MW šil. VŠK-7 30 MW šil. Mazuto ūkis 18 000 t

12. VE-3 VE-2 REKONSTRAVUS VE-2 IR VE-3 KATILUS Dujos, mazutas Elektros ir šilumos gamyba energoblokuose nr.1 ir nr.2 60 t/h medienos čipsai 15 t/h medienos dulkės Turbine Turbine 60 MW 104 MWe 180 MWe Biokuro tiekimas Mazuto ūkis 3000 t 60 MW 60 MW 60 MW 530 MW 300 MW Šilumos tiekimas Vilniaus miestui 12 MWe 17 MWe 17 MWe 300 MW šil 43 MWšil 50 MWšil 43 MWšil Dujos, mazutas 176 MW šil 590 MW 345 MW 74 t/h medienos dulkės Mazuto ūkis 80 000 t 116 MW 116 MW 116 MW 116 MW 116 MW 116 MW 116 MW Instaliuota galia iš viso: VE-3 476 MW šil. 284 MW el. Dujos, mazutas VE-2 948 MW šil. 46 MW el. Biokuro tiekimas VŠK -8 495 MW šil. VŠK-7 30 MW šil. Mazuto ūkis 18 000 t 12

13. VILNIAUS MIESTO KATILINIŲ REKONSTRUKCIJA VILNIAUS MIESTO KATILINIŲ PERTVARKYMO PLANAS Numatytarekonstruoti du esamus katilus pritaikant juosdeginti biokurą elektrinėje VE-2 irvieną – VE-3. Katilų pritaikymas deginti biokurą: • VE-3 katiloNr.2 galingumas – 176 MW šiluminės energijosir 104 MW elektrosenergijos; • VE-2 katilo Nr. 5 galingumas – 45 MW šiluminės energijosir 11 MW elektrosenergijos; • VE-2 katilo Nr. 6 galingumas – 55 MW šiluminės energijos (įskaitant papildomus 14 MW iš kondensacinio ekonomaizerio) ir 15 MW elektrosenergijos. Įgyvendinus projektą, kartu su šiuo metu jau veikiančiais katilais, pritaikytais deginti biokurą, bendra šiluminės energijos galia biokuru sudarytų apie 331 MW. Per metusį tinklą būtų patiekiama apie 1500 GWhšilumos energijos ir apie 800-900 GWhelektrosenergijos.

14. KURO BALANSAS ĮGYVENDINUS PROJEKTĄ VILNIAUS MIESTO KATILINIŲ REKONSTRUKCIJA Alternatyva (dyzelinis kuras) 2,5% Dujos 37,5% Biokuras 60%

15. Kuro balansas pagal šilumos energijos kiekį patiektą į šilumos tinklą (po pastatų renovacijos pastatų šilumos energijos poreikis sumažėja 10%) Alternatyva (dyzelinis kuras) 2,5% Alternatyva (dyzelinis kuras) 2,5% Dujos 25,5% Dujos32% Kuro balansas pagal šilumos energijos kiekį patiektą į šilumos tinklą (po pastatų renovacijos pastatų šilumos energijos poreikis sumažėja 20%) Biokuras 65,5% Biokuras72%

16. EKOLOGIŠKŲ AUTOBUSŲ PERSPEKTYVA EKOLOGIŠKO VIEŠOJO TRANSPORTO PLĖTRA VILNIAUS MIESTE • Šiuo metu Vilniuje jau važinėja 100 gamtinėmis dujomis varomų • miesto maršrutinių autobusų. • Jau įrengta infrastruktūra gamtinėms dujoms užpilti, prisijungta prie magistralinio dujotiekio, pastatyta gamtinių dujų užpylimo stotis. • 2012 m. spalį 13 vnt., triašių senų “Karosa” markės autobusų pakeis 18 vnt. gamtinėmis dujomis varomų dviašių, 12 m. ilgio autobusų. • 2012 m. gegužės 2 d. Vilniaus miesto tarybos sprendimu, vietoj numatytų 13 troleibusų, 2013 m. į Vilnių bus atvežta 19 ekologiškų autobusų. • Pagal klimato kaitos programą Vilniaus miestas gaus dar 22 gamtinėmis dujomis varomus autobusus, iš kurių 2 bus hibridiniai – varomi dujomis ir elektra. • 2013 m. ekologiški autobusai Vilniaus mieste pakeis visus dyzeliną naudojančius autobusus.

17. EKOLOGIŠKŲ AUTOBUSŲ PRIVALUMAI: EKOLOGIŠKO VIEŠOJO TRANSPORTO PLĖTRA VILNIAUS MIESTE • didesnis eksploatacinis greitis; • mažesni važiavimo intervalai maršrutuose; • 15 – 20 % mažesnė CO₂ emisija; • 80 % mažesnis NOx išmetimas į aplinką; • visiškai neišmetamos kietosios dalelės (KD); • mažiau triukšmo; • galima sėkmingai naudoti biodujas.

18. VILNIAUS MIESTO GATVIŲ APŠVIETIMO RENOVACIJA ESAMA SITUACIJA

19. VILNIAUS MIESTO GATVIŲ APŠVIETIMO RENOVACIJA VILNIAUS MIESTO GATVIŲ APŠVIETIMO TINKLŲ RENOVACIJOS PROJEKTOTIKSLAI: • 2012 – 2015 metais pakeisti apie 60 % natrio lempų šviestuvų į šviesos diodų technologijos pagrindu pagamintus šviestuvus (LED); • užtikrinti Vilniaus miesto gatvių apšvietimo įrenginių efektyvų eksploatavimą; • užtikrinti apšvietimo lygio valdymą atitinkančius nustatytus eismo saugumo reikalavimus; • sumažinti gatvių apšvietimo tinklams eksploatuoti naudojamos elektros energijos kiekį; • sumažinti CO2 išmetimą į aplinką.

20. VILNIAUS MIESTO GATVIŲ APŠVIETIMO RENOVACIJA APLINKOS TARŠOS MAŽINIMAS • Įgyvendinus Vilniaus miesto gatvių apšvietimo renovacijos projektą sunaudojamos elektros energijos ekonomija sudarys 15 tūkst. MWh per metus. • Apskaičiuotas išskiriamo į aplinką CO2 kiekio sumažėjimas, kuris turėtų būti gautas atlikus Vilniaus gatvių apšvietimo sistemos renovaciją, sudaro apie 7,8 tūkst. tonų per metus.

21. VILNIAUS REGIONO KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMOS PLĖTRA VILNIAUS MIESTO KATILINIŲ REKONSTRUKCIJA VILNIAUS DUMBLO APDOROJIMO ĮRENGINIŲ STATYBA EKOLOGIŠKO VIEŠOJO TRANSPORTO PLĖTRA VILNIAUS MIESTE VILNIAUS MIESTO GATVIŲ APŠVIETIMO RENOVACIJA

22. VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖ BIOENERGETIKOS PLĖTRA 2012, Vilnius