Doc. dr. Džiuljeta Maskuliūnienė Šiauliai 2012

2. Inovatyvios gimtosios lietuvių kalbos mokytojų kvalifikacijos tobulinimo programosįgyvendinimasKristijono Donelaičio skaitymai šiandien Doc. dr. Džiuljeta MaskuliūnienėŠiauliai 2012

3. Seminaro moto: Kožnas viens žmogus, taip pons, kaip būrs, prasidėdams Ir vargingai užgimdams tikt pumpurą rodo, Ik po tam tikrai, kaip dūšiai reik, prisižindęs Auga be rūpesčių, kasdien iš pumpuro kopdams. Ale su viena diena žiedelis dar nesirodo, Bet reik daug dienų, ik pumpurs jo prasilukštin Ir savo paslėptą grožybę visą parodo. O vei silpnas daikts vos vos žydėti pradėjo, Štai jau ir vargai tuojaus jį pradeda stumdyt. (ŽR, 596–604) „Metai“, matyt, yra ne tik brandžiausias, bet ir mįslingiausias lietuvių literatūros kūrinys. (Saulius Žukas)

4. Kristijonas Donelaitis gimė 1714 sausio 1 d. Lazdynėlių kaime, netoli Gumbinės, Mažojoje Lietuvoje. Esame ant didžiojo lietuvių poeto 300-ųjų gimimo metinių slenksčio... Analizės aspektai: Kristijono Donelaičio raštai – XVIII a. kultūrinės epistemos liudytojai. Kristijono Donelaičio didaktikos ypatumai. Kristijono Donelaičio kalbos filosofija, jo kalbos galia. Kristijono Donelaičio retorikos pamokos. Antikinė tradicija „Metuose“. Lazdynėlių peizažas

5. Lazdynėliai, 2012 gegužės 26d.

6. XVIII a. kultūrinė epistema, arba kodėl K. Donelaičio „Metai“ – archajiškas kūrinys? • XVIII amžius kaip retorinės kultūros etapas. • XVIII amžius kaip antikinės retorikos tradicijos tęsėjas. (pagal Saulių Žuką) K. Donelaičio raštai, ypač poema „Metai“, atspindi XVIII a. lietuvininkų būtį ir buitį. Šiandien tai autentiškas dokumentas apie to laiko žmonių mentalitetą, gyvenseną, vertybes. Svarstytinos sąvokos: archajiškumas, autentiškumas.

7. XVIII a. kultūrinė epistema, arba kodėl „Metai“ – Apšvietos epochos kūrinys? • Racionalizmas ir didaktika. • Būrų tema. Racionalizmas ir didaktika buvo <...> pagrindinės amžiaus linkmės <...>. Kiekvienas protingas galvojimas dažnai turėjo kokią nors moralinę paskirtį. Šitai ir daro proto amžių didaktišką. <...> Kiekviename poemos puslapyje po poetiniu drabužiu mes gana aiškiai jaučiame pamokslininką. Nors jo baudžiauninkų gyvenimo pasakojimas ir aprašymas yra labai meniškas ir gyvas, daugelis jo eilių galėtų tikti pamokslui. ( Antanas Musteikis) „Metų“ tikslas buvo pavaizduoti svarbiausias lietuvių būrų bendruomenės egzistencijos sąlygas ir duoti filosofinį kaimo gyvenimo apibendrinimą. K. Donelaičio pasaulėvaizdis totalinis. Kūrinį galima vadinti tautos epu. (Albinas Jovaišas) Svarstytinos sąvokos: racionalizmas, būrų vaizdavimas.

8. XVIII a. kultūrinė epistema, arba kodėl K. Donelaičio kūryboje tokia yra svarbi gamta? • Gamtos kaip sutvarkyto viseto įvaizdis. (EMI, 508) • Kūrėjo valia gamtos tvarkoje.( EMI, 508) Ratas ant ašies braškėdams sukasi sunkiai Irgi žemes bjaurias išplėšdams teškina šmotais. Vei laukų sklypai visur skendėdami maudos, O lytus žmonėms teškėdams nugarą skalbia. Vyžos su blogais sopagais vandenį surbia Ir bjaurius purvus kaip tašlą mindami minko. (RG 16-21) Donelaičio gamta šiurkšti, kaip ir jo vaizduojamųjų būrų gyvenimas. (Vincas Maciūnas) Svarstytinos sąvokos: gamtos vaizdavimas, metų laikai literatūroje.

9. XVIII a. kultūrinė epistema, arba tautiškumo svarba K. Donelaičio „Metuose“ • Germanizacijos pavojai ir lietuvybė. • „Kūrinio („Metų“– Dž. M.) lietuviškumas yra absoliutus“. (Albinas Jovaišas) Religiniais motyvais, hiperbolizuotomis ir burleskinėmis scenomis K. Donelaitis artimas Barokui. Gamtos meile, tautiškumu, didaktiškumu – Švietimui. K. Donelaičio fenomenas slypi Baroko ir Švietimo sandūroje. (Albinas Jovaišas) Svarstytinos sąvokos: tautiškumas, germanizacija.

10. Kristijonas Donelaitis – didaktinės paradigmos poetas Universalusis didaktinio teksto modelis: Pavyzdys (exempla) + moralas (didaktinė tezė) Didaktiniai žanrai, realizuojantys didaktinį modelį: didaktinė poema, didaktinė apysaka, didaktinis apsakymas, pasakėčia, sentencija, patarlė ir kt.

11. Kristijonas Donelaitis – didaktinės paradigmos poetas Dabar kelkime svarbiausią <...> klausimą: kokiais konkrečiais moraliniais kriterijais remdamasis K. Donelaitis vertina žmogų savo kūriniuose? Iš kur jie? Mums atrodo, iš dviejų šaltinių: iš krikščionybės kodekso ir iš lietuvininkų gyvenimo būdo, ilgametės patirties. (Albinas Jovaišas) Vytauto Jurkūno iliustracija

12. Kristijonas Donelaitis – didaktinės paradigmos poetas Matome, kad gamtos ir gyvūnijos aprašymai poemoje tampa prasmingi, kada juos pastatome prieš didaktinę plotmę: tada ir gamtovaizdis, ir visa gyvybė jame įgyja visų pirma moralinį-pamokomąjį, o po to ir sakralinį, šventumo atspindį, tuo pateisinant ir išaukštinant gamtą kaip Dievo kūrinį, tuo tarpu pati didaktika įgyja tikroviškumo, pradeda atrodyti ne kaip abstrakčių tezių rinkinys, bet kaip organiška ir medžiagiška dorovės esybės apraiška. (Rimvydas Šilbajoris) Gamta poetui yra morali dėl to, kad tai – Dievo kūrinija. Apie ją pasakyta: „Ak šlovings Dieve, kaip dyvins tavo sutaikyms!” (PL 87) (Albinas Jovaišas) Tolminkiemio gandrai, 2012

13. Kristijonas Donelaitis – didaktinės paradigmos poetas Kai įsižiūri, pasirodo, kad Metuose beveik visoms gyvenimo blogybėms yra duodama teigiama atsvara. (Saulius Žukas) Opozicijos principas, imperatyvus kalbėjimas – svarbios didaktinio pasakojimo strategijos.

14. Kristijonas Donelaitis – didaktinės paradigmos poetas Taipgi dabar, jau rudenį su svodboms nulydėję Ir kaimyniškai bei viežlybai pasidžiaugę, Rūpinkimės zopostą dar pasilikusį čėdyt Ir kad ką gardžiai pasikepsim ar išsivirsim, Vis rytojaus ir kitų dienų paminėkim. Nėsa dar ilgs pažygys, iki vėl vasarėlę sulauksim Ir šviežius valgius į puodus kraudami virsim. (ŽR 653–659) Ko pamokoma šiame epizode? Kodėl valgio, zoposto tema – itin svarbus „Metų“ semantikos motyvas? Vytauto Jurkūno iliustracija

15. Kristijonas Donelaitis ir lietuvių kalba K. Donelaitis tobulai mokėjo gimtąją kalbą ir ją pasirinko kūrybai dar tada, kai, jo žodžiais tariant, gerų lietuvių buvo reta. Taigi apsisprendė kaip pranašas. (Albinas Jovaišas)

16. Kristijonas Donelaitis ir lietuvių kalba Naujiems laikams rašytojas gali prašnekti pilnesniais literatūriniais tonais. Šiandien, kada rašytojų rodoma susirūpinimo savo kūrinių forma, galima žavėtis ir Donelaičio žodinių formų grožiu, tų formų naujumu, originalumu, gaivališku sugestyvumu, žodinių priemonių taiklumu ar vaizdui prieš akis pastatyti, ar nuotaikai sukelti, ar idėjai įteigti. Tačiau žodinės formos skaitytoją tik tada sugestyviai paveikia, kada pro tas formas pajuntame trykštant sintetiškai sutelktą laikotarpio turinį – ekonominius, socialinius, politinius, filosofinius, religinius nusiteikimus, siekimus ir dėl jų kilusius tarpusavio santykius <...>. Mažame žodžio vaizde, sakinio sandare galima aptikti tam tikro amžiaus liudytoją, kaip gintaro gabale įakmenėjęs augmenėlis liudija apie to šimtmečio augalo rūšį. (Juozas Brazaitis)

17. Kristijonas Donelaitis ir lietuvių kalba „Ak! - tarė Selmas, - jau per daug yr sviete bedievių, Ant kurių liežuvio vis velniai šokinėja. Tūls apjekėlis, sulaukęs rytmetį mielą, Poterių jau nemokėdams ar skaityt nenorėdams, Su perkūnais ir velniais iš patalo kopa. O paskui jis, taip savo namą visą prakeikęs, Su visais velniais šeimyną ragina dirbti. Bet ir valgant jis paskui, taip jau savo stalą Su tokioms žegnonėms pekliškoms įžegnojęs, Duoną nutveria riekt, po tam ir viralą srebia. Taip jis su velniais išauštant imasi darbus; Taip ir temstant jau kirmyt į patalą žergia. (VD 114-125) Selmas mąsto apie būrų kalbą.

18. Kristijonas Donelaitis ir lietuvių kalba Snargliau! Eik pirma mokinkis kakalį šildyt Ir savo pono suteptus sopagus nušluostyt. Juk žinai, kaip jis tave dar per drimelį laiko Irgi nupliekdams su lazda tavo nugarą skalbia. (PL 273-276) Žemojo stiliaus kalba - „Metų“ ekspresyvumo pamatas.

19. Kristijonas Donelaitis ir antikinė retorika Labai svarbu, kad Maironis vadino K. Donelaitį Homeru, vadinasi, kaip ir L. Rėza siejo „Metus“ su epo tradicija. (Viktorija Daujotytė) „Metų“ autorius yra daug turtingesnis personažas už Homero ar Vergilijaus autorius. Jis sulydė tris skirtingus bruožus: du paimtus iš herojinio epo, vieną – iš didaktinio. Jis yra ir herojinio epo pasakotojas, ir didaktinio epo pamokomąsias tiesas aistringai dėstantis autorius, ir vienas iš herojinio epo bendruomenės narių. Tie trys bruožai taip suaugę, taip persipynę, kad sunkiai atskiriami vienas nuo kito. Toks autorius daug aktyvesnis už antikinių epų poetus. (Dalia Dilytė) Su kuo galima sieti tokį K. Donelaičio „Metų“ specifiškumą?

20. Kristijonas Donelaitis ir antikinė retorika Donelaičio „Metuose“ irgi labai mažai tėra trumpų frazių. Kalbėdamiesi epo veikėjai dažniausiai sako ilgas kalbas. Poemoje randame visus antikinės retorikos numatytus kalbų tipus. • Teismo kalbos • Tarimosi (arba deliberatyvinės) kalbos • Epideiktinės kalbos Donelaitis neperėmė nei antikinėms kalboms būdingų mitologijos, nei Senovės istorijos pavyzdžių. Jis pasinaudojo tik antikinės retorikos siūlomais formos principais. (pagal Dalią Dilytę)

21. Matome daug poetų mūsų literatūros lauke. Kiekvieno rankose yra poezijos rinkiniai, o toli galulaukėje stovi vieniša figūra, praaugusi kone visus kitus. Ji laiko vienintelę 2968 eilučių poemą, vis dar tviskančią per dviejų šimtmečių glūdumas. (Bronius Vaškelis) O po trijų šimtmečių? Izolina Lingienė, Kristijono Donelaičio draugijos Šiaulių skyriaus įkūrėja ir pirmininkė, prie poeto kapo 2012 gegužės 26 d.

22. Geriausias minėjimas – vėl atvožti „Metų“ knygą ir džiaugtis jos grožiu, vėl gyventi su didžiuoju poetu. O tai reikia daryti ir kolektyviai – suvažiavimuose, šventėse, stovyklose. Kokia gera proga jaunimo stovyklų svarstymams! (Antanas Vaičiulaitis, 1964) Poezijos pavasaris Tolminkiemyje, 2012 gegužės 26 d.

24. Naudoti šaltiniai ir literatūra: • Kristijonas Donelaitis, Raštai, Vilnius: Vaga, 1977. • Viktorija Daujotytė, „K. Donelaičio lietuviškoji išmintis“, Darbai apie KristijonąDonelaitį, Vilnius: Vaga, 1993. • Albinas Jovaišas, „Moralės kriterijai K. Donelaičio kūryboje“, Darbai apie KristijonąDonelaitį, Vilnius: Vaga, 1993. • Antanas Musteikis, „Thomsono „The Seasons“ ir Donelaičio „Metai“, Egzodo Donelaitis.Lietuvių išeivių tekstai apie Kristijoną Donelaitį, Vilnius: Aidai, 2001. • Rimvydas Šilbajoris, „Teksto plotmių santykiai Donelaičio ‚Metuose‘“, Netekties ženklai, Vilnius: Vaga, 1992. • Antanas Vaičiulaitis, „Kristijono Donelaičio sukakčiai“, Knygos ir žmonės, Vilnius: Vaga, 1992. • Saulius Žukas, „Idealusis Kristijono Donelaičio Metų polius“ , Žmogaus vaizdavimas lietuvių literatūroje, Vilnius: Baltos lankos, 1995. Vizualinė medžiaga: • Iš Džiuljetos Maskuliūnienės asmeninio fotoalbumo; • Iš www.google.com: http://upload.wikimedia.org/wikipedia/lt/c/c1/VU_skulpt._Kristijonas_Donelaitis,_skulpt._K.Bogdanas,_2006-08-08.jpg http://www.google.lt/imgres?q=donelaitis&num=10&hl=lt&biw=1680&bih=883&tbm=isch&tbnid=jt3ExWqglhe3rM:&imgrefurl=http://biografija.blogas.lt/kristijonas-donelaitis-ir-metai-21.html&docid=PQFHTZX4lfd7QM&imgurl=http://www.blogas.lt/uploads/k/krepsys/229943.jpg&w=532&h=539&ei=RKPfT_u7HMTptQa76uXUCA&zoom=1&iact=hc&vpx=577&vpy=181&dur=14&hovh=226&hovw=223&tx=170&ty=123&sig=113580542748865570017&sqi=2&page=1&tbnh=158&tbnw=155&start=0&ndsp=38&ved=1t:429,r:3,s:0,i:89 http://2.bp.blogspot.com/_XUOhqO3dOXI/TL3TZJ3ST8I/AAAAAAAAKsc/OAjAjDCvPNU/s1600/Windy+Autumn+Day,+1903.jpg http://www.sena.lt/uploads/item/do/donelaitis_kristijonas-rastai_1.jpg http://www.skaitykle.lt/res/tr_images/images/galleries/1299414258_metai-tinklapiui.jpg?width=220&height=250&mode=resize&fill=0.jpg http://lietuviukalbairliteratura.lt/wp-content/uploads/2009/01/metai-donelaitis.jpg http://test.svs.lt/images/nemunas/nemunas_636_92.jpg http://img.tomshardware.com/us/2005/01/26/movie_theater_video_for_the_masses/mire-contraste.jpg http://test.svs.lt/images/nemunas/nemunas_636_91.jpg http://kristijonasdonelaitis.files.wordpress.com/2012/03/cropped-124.jpg http://www.anonsas.lt/f/image/filename/0/3/30276/Apolono_sventykla_kolona.jpg

25. Tam Dieve duok! sulaukt kasmets pavasarį sveiką, Ogi, pabaigus tą, potam ir vasarą linksmą. Ačiū už dėmesį!

26. Trys praktinės užduotys temai „Donelaičio skaitymai šiandien“

27. Pirmoji užduotis: Atidžiai perskaitykite ir išanalizuokite Pričkaus kalbą (PL, 457–552), atsakydami į šiuos klausimus: • kaip Pričkaus kalba sukomponuota? • kokia jos tema, ką šia kalba norima pasakyti? Kodėl būrams svarbūs jaučiai? • kaip Pričkus argumentuoja savo mintis? • kaip kalbėtojas kreipiasi į klausytojus, ką kreipiniai pasako apie Pričkų ir apie tuos, į kuriuos kreipiamasi? • kokią vietą šioje kalboje užima pavyzdžio retorika? Kodėl Pričkus griebiasi pavyzdžių? • ar Pričkus geras oratorius? Atsakymą argumentuokite. • ar ši kalba įrodo, kad K. Donelaitis gerai išmanė antikinę retoriką? (pasiremkite K. Donelaičio biografija, D. Dilytės mokslo veikalu „ Kristijonas Donelaitis ir Antika“, Vilnius: VU leidykla, 2005, p. 92–95).

28. Aktyvaus kalbėtojo-oratoriaus temos literatūrinė lyginamoji plėtotė(literatūros didaktikos lanksčios galimybės) • I žingsnis. Pagalvokite, kuriuose lietuvių literatūros kūriniuose pasigirsta įtikinamos pagrindinių veikėjų arba pasakotojo kalbos, ir išsakykite savo hipotezę apie lietuvių literatūros raidos / kaitos tendencijas šiuo aspektu. • II žingsnis. Peržvelgę 1 tekstų pasiūlos lape pateikiamas kitus lietuvių literatūros tekstus-pokalbius, aptarkite juos temos (semantinės dominantės), jos atskleidmo (kalbantysis, pašnekovas, minčių komponavimas, minčių pagrindimo, asociatyviniai ar kt. vaizdai) ir kalbinės raiškos (fonika, leksika, sintaksė) aspektais, lygindami su Pričkaus kalba. • III žingsnis. Apibendrinkite savo atradimus: kas, remiantis Jūsų aptartais tekstais, išlieka, o kas ir kaip kinta lietuvių literatūroje nuo K. Donelaičio oratorystės laikų? • IV žingsnis. Suformuluokite literatūrinio rašinio temą, skirtą aptartosioms lietuvių literatūros tendencijoms atskleisti (pvz., „Kas nauja / pasikeitė lietuvių literatūroje nuo Pričkaus oratorystės laikų?“, „Ko ir kodėl lietuvių literatūra mokė žmogų nuo raštijos pradžios laikų (Mažvydas, Daukša, Donelaitis) iki šiandienos?“, arba samprotavimo rašinio temą skirtą žmonių (ne)(susi)kalbėjimo probemoms aptarti (pvz., „Ar grožinė literatūra turi / gali mokyti žmogų gyventi?“ „Ar šiais laikais verta išmanyti oratorystės meną?“). • V žingsnis. Pristatykite savo suformuluotas temas, aptarkite jas ir išsirinkite vieną literatūriniam arba samprotavimo rašiniui rašyti.

29. Antroji užduotis: Aptarkite Kristijono Donelaičio rudens peizažą iš „Rudens gėrybių“, (RG, 1– 68) šiais aspektais: • ar pavaizduota rudens gamta yra graži? Ar gali būti gražu tai, kas liūdna, baugu, neramu? Pasiremkite tekstu. Kodėl autorius kūrinio dalį (-is) pradeda gamtos vaizdais? • kaip ir kodėl peizaže vaizduojamas ir žmonių (būrų) gyvenimas? • kuo Donelaitis rėmėsi kurdamas poetinį rudens vaizdą – vaizduote ar patirtimi? O gal ir vienu, ir kitu? Atsakymą argumentuokite. • iš nagrinėjamo peizažo pasirinkite keliolikos eilučių semantiškai vientisą fragmentą, išmokite atmintinai ir raiškiai padeklamuokite, stengdamiesi perteikti ištraukos emocinį turinį.

30. Metų laikų / rudens temos literatūrinė lyginamoji plėtotė (literatūros didaktikos lanksčios galimybės) • I žingsnis. Pasidalykite savo mintimis apie metų laikus: kaip / kuo jie siejasi su žmogaus darbais / jausmais / kalendorinėmis šventėmis? Kuris metų laikas Jums labiausiai patinka, kodėl, kuris – mažiausiai. Kodėl? • II žingnis. Pratęskite metų laikų arba rudens laiko grožinės literatūros studijas analizuodami kitus lietuvių poezijos tekstus rudens tema (pvz., 2 tekstų pasiūlos lapas), aptardami rudens temos traktuotės panašumus ir skirtumus (semantika, vaizduojamas pasaulis, kalbinė raiška). • III žingsnis. Apibendrinkite savo atradimus ir atsargiai nubrėžkite metų laikų / rudens laiko temos traktuotės kaitos tendencijas lietuvių poezijoje. • IV žingsnis. Sugalvokite samprotavaimo ir / arba literatūrinio rašinio temą (-as) apie žmogų ir metų laikų kaitą / ratą (pvz., „Žmogaus ir gamtos ryšys: išsaugota, išslystanti, kintanti prasmė?“, „Kaip / kodėl lietuvių poezija (neišsi)vaduoja iš užburto gamtos metų laikų rato?“). • V žingnis. Pristatykite savo suformuluotas temas, aptarkite jas ir išsirinkite vieną samprotavimo arba literatūriniam rašiniui rašyti.

31. Trečioji užduotis: Perskaitykite literatūros tyrinėtojo Vinco Maciūno straipsnį„Žvilgsnis į Donelaitį po dviejų šimtų metų“ (kn. Egzodo Donelaitis. Lietuvių išeivių tekstai apie KristijonąDonelaitį. Sud. Mikas Vaicekauskas, Vilnius: Aidai, 2001, p. 187–203. ). Apibendrindami išeitą medžiagą apie K. Donelaitį ir perskaitytus K. Donelaičio tekstus bei pasiremdami minėtu V. Maciūno straipsniu, surenkite literatūrinę diskusiją „Žvilgsnis į Donelaitį potrijų šimtų metų“. Diskusijoje remtis orientaciniais klausimais, parengtais sekant V. Maciūnu: • ar šiandien tebėra prasminga lyginti Donelaitį ir Dantę? • ar galima sakyti, kad Donelaičio kūryba remiasi „visa literatūros raida“? • ar Donelaitis yra novatorius „visos Europos XVIII a. literatūros mastu“? • ar pritariate tyrinėtojo minčiai, kad „Donelaičio būrai – tai kaimiečiai su kūnu ir krauju“? Įrodykite „Metų“ tekstu, remkitės ir straipsnio argumentais. • kodėl 1818 m. išleisti K. Donelaičio „Metai“ sukėlė daugiausia tik kalbininkų susidomėjimą? • kaip užsieniečiai vertino Kristijoną Donelaitį? Ar vertina lietuvių klasiką šiandien? Ką žinote apie naujausius Donelaičio kūrybos vertimus? • ką Donelaitis „Metuose“ sako apie socialines ir tautines problemas? Ar gali būti aktualus Kristijonas Donelaitis šiandien? Pratęskite, papildykite V. Maciūno mintis arba su jomis argumentuotai polemizuokite.

32. K. Donelaičio kūrybos aktualumo lietuvių kultūros eigoje literatūrinių aktualizacijų plėtotė • I žingsnis. Susumuokite atradimus perskaičius V. Maciūno straipsnį, išsakius savo mintis ir išklausius kitų mintijimų K. Donelaičio (ne)aktualumo įvairiais pasaulio ir Lietuvos kultūros raidos etapais tema. • II žingnis. Pratęskite šią temą skaitydami ir aptardami kitus grožinės lietuvių tekstus (pvz., 3 tekstų pasiūlos lapas), atskleidžiančius požiūrį į K. Donelaitį, jo kūrybą, jo kultūros epochą, su juo susijusių lietuvių kultūros ženklų simboliką, asmeninį kūrėjų santykį. • III žingsnis. Apibendrinkite K. Donelaičio temos sklaidos lietuvių literatūroje tendencijas. • IV žingsnis. Sugalvokite samprotavaimo ir / arba literatūrinio rašinio temą (-as) apie K. Donelaičio (ne)aktualumą įvairiais kultūros raidos etapais (pvz., „Ar privalome „ką nors išmesti, kad Donelaitis tilptų širdyje?“, „Kaip / kodėl lietuvių rašytojai kalbasi su Kristijono Donelaičio kultūriniu palikimu?“). • V žingnis. Pristatykite savo suformuluotas temas, aptarkite jas ir išsirinkite vieną samprotavimo arba literatūriniam rašiniui rašyti.