1 / 137

MOKOMOJI MED ŽIADA EGZAMINUI

PSICHOLOGINIŲ TYRIMŲ METODOLOGIJA. MOKOMOJI MED ŽIADA EGZAMINUI. KAS SKIRIA PSICHOLOGIJĄ NUO KITŲ MOKSLO ŠAKŲ. Psichologai įsipareigoję naudoti mokslinį metodą savo žinioms įgyti ir jas patvirtinti

otto
Télécharger la présentation

MOKOMOJI MED ŽIADA EGZAMINUI

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript

  1. PSICHOLOGINIŲ TYRIMŲ METODOLOGIJA MOKOMOJI MEDŽIADA EGZAMINUI

  2. KAS SKIRIA PSICHOLOGIJĄ NUO KITŲ MOKSLO ŠAKŲ • Psichologai įsipareigoję naudoti mokslinį metodą savo žinioms įgyti ir jas patvirtinti • Mokslinis metodas tai procedūra kuria siekiama gauti ir patikrinti žinias sisteminiu stebėjimu arba eksperimentu • Psichologai naudoja empirinį metodą savo žinioms gauti: eksperimentą ir stebėjimą • Empirinis metodas tai procedūra kuria siekiama gauti informacijos stebėjimo būdu

  3. PSICHOLOGINIŲ TYRIMŲ KILMĖ • Stebėjimas • Tyrimų idėjos kyla stebint žmones ir jų elgesį įvairiose situacijose ir vėliau siekiant patikrinti kilusias idėjas • Ankstesni tyrimai • Ankstesnių tyrimų trūkumai bei būtinybė juos pakartoti yra vienas stipriausių tyrimų variklių • Teorijos • Teorijos yra vienas daugiausiai tyrimus skatinančių veiksnių, kadangi teorija nepagrįsta empiriniais tyrimais yra laikoma klaidinga • Praktinės problemos • Tyrimo idėjas siūlo žmonės suinteresuoti tam tikrais dalykais, ypač dažnai tai pasitaiko privačiose organizacijose

  4. KOKS YRA SKIRTUMAS TARP TERMINO “METODAS” IR “METODOLOGIJA”? Metodas: • Tam tikrų praktinių arba pažintinių rezultatų gavimo būdas, taikant įvairiais priemones • Taisisteminė procedūra, susidedanti iš nuosekliai pasikartojančių operacijų, kurių taikymas kiekvienu konkrečiu atveju leidžia pasiekti norimų rezultatų Metodologija: • Tai teorija ir analizė to, kaip atliekami ar turi būti atliekami tyrimai, ir įtakota tam tikros disciplinos

  5. METODOLOGIJA GALI BŪTI APIBRĖŽIAMA KAIP: • mokslas, nagrinėjantis bendramokslinius principus ir tyrimo formas; • pažinimo metodai ir būdai konkrečioje mokslo kryptyje. • Pavyzdžiui, psichologijos metodologija – tai žinių sistema apie mokslinio psichologinio pažinimo procesą, metodus ir konkrečių psichologinių tyrimų metodiką.

  6. METODOLOGIJA... • Plačiausiai paplitęs apibrėžimas - metodologija tai teorija, kuri nagrinėja • mokslinio pažinimo procesą (bendroji metodologija) ir • jo principus (bendramokslinė metodologija) • bei mokslinio tyrimo metodus ir techniką (mokslo krypties metodologija).

  7. TEORIJA TAI: • Abstraktusmokslinio reiškinio aiškinimas, atitinkantis moksliškumo kriterijus. • Teorija – tai tarpusavyje susietų sąvokų, apibrėžimų, teiginių sistema, apibūdinanti nagrinėjamų faktų ryšius, juos aiškinanti ir prognozuojanti. • Teiginių sistema apie tam tikrą elgesį kuris gali būti patikrintas empirinių tyrimų pagalba.

  8. Teorijos … • Organizuoja (sistemina) ir paaiškina turimus duomenis • Veda prie naujų įžvalgų, kurios inicijuoja, skatina naujus tyrimus • Patvirtinamos, kai nauji tyrimų duomenys atitinka teorijoje keliamas prielaidas • Turi būti peržiūrėtos, kai nauji tyrimų duomenys atskleidžia teorinių prielaidų trūkumus • Turi būti pakeistos kitomis teorijomis, kurios geriau leidžia paaiškinti gautus tyrimų rezultatus

  9. 4. Hipotezė • Hipotezė – tai mėginimas atsakyti į tyrimo problemos iškeltus klausimus. • Hipotezė – mokslinė pažinimo forma, išreiškianti moksliškai pagristą, dar nepatikrintą ir nepatvirtintą naujų dėsnių, priežastinių ryšių, objektų savybių numatymą. • Padeda kryptingai organizuoti tyrėjų veiklą (aiškiau suvokti problemą ir tikslingai pasirinkti duomenų rinkimo, analizės ir interpretavimo būdus); R. Žukauskienė / R. Vosylis

  10. 4. Hipotezė • Hipotezė gali būti išvesta iš teorijos ar kitų hipotezių; • Įrodyta hipotezė gali virsti dėsniu • Šaltiniai: • Patirties apibendrinimas; • Mokslinių faktų analizė; • Tolesnė mokslinių teorijų plėtotė. R. Žukauskienė / R. Vosylis

  11. Pagrįstos mokslinės hipotezėspožymiai 1. hipotezę turi būti įmanoma patikrinti 2. hipotezė turi būti paprasta 3. hipotezė turi kuo mažiau prieštarauti moksliniais metodais gautoms žinioms 4. hipotezė turi būti produktyvi (=apibūdinti kuo daugiau faktų) 5. formuojamoms hipotezėms negali turėti įtakos vertybės 6. hipotezė turi būti konkreti R. Žukauskienė / R. Vosylis

  12. 4. Hipotezių formulavimas • Reikalavimai, keliami hipotezių formulavimui: • paremta faktais; • aiškinti problemos esmę; • neprieštarauti anksčiau nustatytiems faktams. • jei prieštarauja, tai: • ji veiksminga tik įrodyta naujais faktais; • ankstesni faktai apribojami savo veikimo sferoje; R. Žukauskienė / R. Vosylis

  13. APRAŠOMIEJI TYRIMAI

  14. Aprašomasis tyrimas • Aprašomojo tyrimo tikslas - surinkti informaciją apie esama situaciją. Toks tyrimas paprastai kelia tokius klausimus: • Kas? Kada? Kaip? Kur? Kiek?…. • Pvz., nustatoma, kiek laiko vaikas gali išlaikyti dėmesį, kokie asmenybės bruožai asmeniu būdingiausi ir t.t.

  15. Aprašomieji tyrimai • Aprašomojo tyrimo (angl. descriptive studies) tikslas - gauti empirinius duomenis, suteikiančius išsamesnį tiriamų reiškinių, jų struktūrinių elementų vaizdą. • Atliekant aprašomuosius tyrimus siekiama ne įvertinti ryšį tarp atskirų veiksnių ar savybių, bet tiesiog įvertinti situaciją dominančių požymių atžvilgiu. • Aprašomieji tyrimai tinka nustatant hipotezes analitiniams tyrimams – koreliaciniams, eksperimentiniams.

  16. Aprašomieji tyrimai • Aprašomuosiuose tyrimuose negalima įrodyti jokių priežastinių ryšių tarp kintamųjų. • Todėl tokio tipo tyrimuose gali būti keliamos hipotezės apie priežastinius ryšius tarp kintamųjų tik remiantis tuo, ką pavyko pastebėti. • Aprašomieji tyrimai dažniausiai naudojami pradedant tyrinėti naują fenomeną, reiškinį, kad susidarytų įspūdis, kokie kintamieji gali būti svarbūs.

  17. Aprašomieji tyrimai • Kontroliuojamuose ir natūraliuose eksperimentuose yra nepriklausomi kintamieji, bet tokių kintamųjų aprašomuosiuose tyrimuose nėra. • Abiejų formų eksperimentuose nepriklausomas kintamasis turi vienokią ar kitokią iš anksto parinktą reikšmę, ir stebima, kaip jis įtakoja priklausomą kintamąjį, kai tuo tarpu aprašomuosiuose tyrimuose vyksta sistematiniai stebėjimai visų svarbių kintamųjų. • Kontroliuojamuose eksperimentuose galima rasti priežastinius ryšius. Natūraliuose eksperimentuose vienomis ar kitomis priemonėmis galima sustiprinti tikimybę, kad buvo gauti funkciniai ryšiai.

  18. Aprašomųjų tyrimų rūšys • Stebėjimas • Nestruktūrizuotas interviu • Kokybiniai interviu • Vieno atvejo tyrimas

  19. STEBĖJIMO METODAS SAMPRATA, KLASIFIKACIJA IR REIKALAVIMAI

  20. Stebėjimo metodas • Stebėjimas – tai tyrimas, kai, specialiai nemanipuliuojant kintamaisiais, užrašomos ar kaip nors kitaip fiksuojamos visos dominančių kintamųjų reikšmės • Stebėjimo metodas dažnai taikomas, kai reikia preliminariai patikrinti kokios nors neseniai iškeltos teorijos teiginius.

  21. Mokslinis stebėjimas Stebėjimas - tai kryptingai organizuotas aplinkos daiktų ir reiškinių suvokimas. • Jis glaudžiai susijęs su jutiminiu pažinimu, nes bet koks suvokimo procesas siejasi su informacija, kurią pažinimo subjektas jutimo organais gauna iš savo aplinkos. • Stebint galima suvokti ir savo pačių išgyvenimus, jausmus, psichines būsenas arba visa tai galima fiksuoti stebint kitus asmenis. Toks savistabos būdas neretai apibūdinamas terminu introspekcija (lot. — žiūrėjimas į vidų).

  22. Reikalavimai moksliniam stebėjimui • Stebėjimas turi turėti konkretų tikslą (kuo siauresnis ir konkretesnis tikslas, tuo lengviau registruoti stebimus reiškinius) • Stebimų požymių skaičius turėtų būti minimalus ir tiksliai apibrėžtas; aiškūs turėtų būti ir vertinimo kriterijai • Stebėjimas turi vykti pagal iš anksto sudarytą planą, ką ir kaip stebėti • Duomenis, gautus stebėjimo metu, turi būti įmanoma palyginti, todėl čia turėtų būti taikomi vienodi kriterijai (pavyzdžiui, mokinių žinias reikia vertinti vienoda balų sistema)

  23. Mokslinio stebėjimo metodo privalumai: • stebima tiesiogiai; • yra galimybė analizuoti grupės elgesį; • elgesį galima įvertinti tiksliau, nei tai padarytų pats asmuo; • stebėjimas nepriklauso nuo tiriamojo nuostatos; • galimybė vienu metu aprėpti daugiau savybių stebimų reiškinių; • stebėti reiškinius galima ne tik natūralioje jų vyksmo aplinkoje, bet ir ją dirbtinai sukuriant bei darant įtaką stebimiems procesams;

  24. Mokslinio stebėjimo metodo trūkumai: Stebėtojo daroma įtaka, kuri gali pasireikšti bet kokiais stebėtojo veiksmais, turinčiais neigiamą poveikį renkamų duomenų reprezentatyvumui arba patikimumui. Norimo rezultato tendencija. Tai arba formuoja išankstinę tyrėjo nuomonę pagal kokią nors hipotezę, arba jeigu tiriamieji žino apie stebėjimą, nulemia nenatūralų jų elgesį ir įtakoja gaunamus rezultatus; Stebėtojo šališkumas, kurį nulemia jo asmeniniai bruožai Galimos įvairios klaidos, susijusios su tiriamųjų elgesio vertinimu.

  25. STEBĖJIMO METODAS DALYVAUJANTIS STEBĖJIMAS

  26. Dalyvaujantis stebėjimas Tyrėjas atlieka stebėjimą būdamas stebimos grupės viduje: • Pilnas dalyvavimas (full participant) • Dalyvis kaip stebėtojas (participant as observer) • Stebėtojas kaip dalyvis (observer as participant) • Pilnas stebėtojas (full observer)

  27. Dalyvaujantis stebėjimas • Užmaskuotas dalyvaujantis stebėjimas (dalyviai nežino, kad yra stebimi) • Apgaulės problema • Neužmaskuotas dalyvaujantis stebėjimas (dalyviai žino, kad yra stebimi)

  28. Dalyvaujančio stebėjimo stipriosios vietos • Lankstumas „ Aš sužinojau atsakymus į klausimus, kurių net nebūčiau sugalvojęs klausti, jei būčiau atlikęs tyrimą tik interviu metodu“ (Whyte) • Santykis su stebima grupe Kidder (1981) teigia, kad kuo ilgiau laiko dalyvaujantis stebėtojas praleidžia tyrimo aplinkoje tarp grupės narių, kuriems yra atskleisti tikslai ir ketinimai, tuo mažesnė galimybė, kad stebėtojo buvimas įtakos ar iškraipys stebimų žmonių elgesį

  29. Dalyvaujančio stebėjimo sunkumai • Stebėtojo buvimas grupėje gali pakeisti dalyvių elgesį • Neigiama įtaka objektyvioms išvadoms • Negalėjimas užsirašinėti stebėjimo rezultatų stebėjimo metu

  30. Fokus grupės

  31. Kas yra focus grupė • Focus grupė (arba fokusuota, sutelkta į konkrečią platesnę ar siauresnę temą diskusinė grupė) – organizuotas mažos žmonių grupės pokalbis, diskusija • Focus grupė - nestruktūrizuotas pokalbis, laisva diskusija su 8 - 10 žmonių grupe neformalioje aplinkoje/ dalyvių skaičius gali svyruoti nuo 6 iki 15 žmonių;.

  32. Focus grupė • Gali būti kaip pagalbinė metodika • Gali tapti pagrindine metodika (tinka nuomonių, idėjų tyrimui ir interakcijų tarp dalyvių konkrečiu metu stebėjimui) • Pagalbinė metodika- klausimynų konstravimui; • Interviu parengimui

  33. Struktūruotumo pobūdis • ŽEMAS • Žema moderatoriaus kontrolė • Nestandartizuotas • Skirtas tyrinėjimui • Gali būti sunku palyginti • AUKŠTAS • Aukštamoderatoriaus kontrolė • Standartizuotas • Pagal aiškų užmanymą • Gali būti per daug nukreipiantis

  34. Focus grupė tinkama, kai tikslas yra • Suprasti požiūrių, nuomonių skirtumus • Atskleisti įtakojančius veiksnius • Išgirsti įvairias nuomones, idėjas • Surinkti informaciją kokybinio tyrimo pravedimui • Padėti suprasti jau turimus kokybinius duomenis • Išgirsti komentarus ar kalbą, kurią naudoja tikslinė grupė

  35. Focus grupė dažniausiai naudojama • Kaip pirminis duomenų šaltinis tyrime • Kitais tyrimo būdais gautų duomenų papildymui • Gali būti derinama su kitais duomenų gavimo būdais: • Su interviu • Su dalyvių stebėjimu • Su anketavimu, testavimu • Su eksperimentiniu tyrimu

  36. Focus grupė: planavimas • Vietos, aplinkos parinkimas; • Pasirengimas diskusinei grupei; • Dalyvių pasirinkimas ir pakvietimas; • Informacijos fiksavimo įranga; • Vedėjo parinkimas; • Diskusijos pravedimas; • Informacijos apdorojimas, analizė.

  37. Diskusinėje grupėje dalyvauja • Grupės vadovas (moderatorius) • Grupės vadovo padėjėjas • Grupės dalyviai (respondentai)

  38. Focus grupės dydis • 3-5 grupės, sudarytos iš 6 – 10 dalyvių • Veiksniai, lemiantys grupės dydį: • Susidomėjimo lygis • Informacijos detalumo poreikis • Moderatoriaus patyrimas • Pasiekiamų dalyvių skaičius • Veiksniai, lemiantys grupių skaičių: • Turimas laikas, tyrėjų resursai, skaičius • Heterogeniškumo veiksniai • Struktūruotumo pobūdis.

  39. Focus grupė • Nėra tikimybinė imtis • Grupės narių socialinės - demografinės charakteristikos turi būti ko vienodesnės. • Atrenkami diskusijos dalyviai turi būti panašūs kokiu nors aspektu, svarbiu nagrinėjamai temai • Rekomenduojama vieno tyrimo metu atlikti kelių grupių diskusijas, dažniausiai 4. • Trunka 1-2 val. • Dažnai tyrimas pakartojamas

  40. Dalyvių atranka pagrįsta • Žiniomis arba intuicija • Bendrais požymiais, bruožais • “Homogeniški” nepažįstamieji • Focus grupės dalyviai atrenkami pagal jų atitikimą nagrinėjamai temai; • Svarbus respondentų noras dalyvauti; • Reikia vengti žmonių, kurie anksčiau dalyvavo tokiose diskusijose, nes jie gali elgtis kaip ekspertai.

  41. Būdai surinkti dalyvius • Naudotis turimais sąrašais • Grupės pravedimą derinti su kitu įvykiu (laike, vietoje) • Rinkti grupę ten, kur daug yra tinkamų asmenų • “Sniego gniūžtės” metodas • Naudotis apklausų/atrankų firmų pagalba • Atrinkti dalyvius iš telefonų knygos • Paskelbti skelbimą

  42. Aplinkos veiksniai • Natūrali, komfortabili aplinka • Stalas, apie kurį sėdėdami visi gali gerai vienas kitą matyti • Tinkamas kėdžių išdėstymas • Atitinkamos technikos veikimoužtikrinimas • Tinkama vieta garso ir vaizdo technikai padėti

  43. Focus grupės eiga • Diskusijos trukmė 1, 5 - 2 val. • Diskusija yra įrašoma diktofono arba video kameros pagalba • Diskusiją veda moderatorius • Po diskusijos surašoma jos stenograma • Būtina stebėti neverbalią respondentų kalbą • Diskusijos medžiagos apibendrinimas ir pateikimas rašytinio dokumento forma.

  44. Diskusinės grupės pravedimas • Įvadinė dalis: 1.Vadovo, padėjėjo pristatymas (sąžiningas, bet trumpas); 2. Tikslų apibūdinimas; 3.Technikos naudojimo, etikos principų paaiškinimas; 4. Akcentavimas, kad svarbus kiekvieno dalyvavimas 5.Taisyklių pristatymas ir aptarimas:

  45. Gero focus grupės moderatoriaus požymiai • Draugiškas • Turi gerą atmintį • Geras klausytojas • Pagalbininkas, bet ne solistas • Lankstus • Suprantantis žmonių psichologiją • Sugebantis mąstyti “stambiu planu” • Mokantis sklandžiai ir aiškiai rašyti ir kalbėti

  46. Focus grupių privalumai: • Metodas patrauklus tiriamiesiems • Lankstus ir efektyvus • Rezultatai gaunami greitai • Vienu kartu daug informacijos • Nebrangus metodas, nereikalauja didelių lėšų • Gali būti naudojamas kaip papildomas metodas • Dalyvių kontroliavimas

  47. Focus grupės privalumai • Realaus gyvenimo aspektai socialinėje aplinkoje • Galima tiesiogiai užduoti klausimus • Galimybė pasidalinti mintimis, palyginti požiūrius • Stebima dalyvių sąveika, kitiaspektai, kurių tyrėjas negalėjo įspėti. • Mažiau struktūruotas nei interviu • Grupinė sąveika stimuliuoja prisiminimus • Surenkama ne tik verbalinė informacija • Statistikai suteikia ‘žmogiškąjį’ veidą

  48. Focus grupės trūkumai • Nenatūrali aplinka • Sunku surasti tinkama aplinką kurioje produktyviai vyktų diskusija • Sunku rasti patyrusį moderatorių • Sunku parinkti tinkamą grupę • Mažesnė kontrolė negu interviu metode • Pasisakymai pagrįsti savistata, daugiausiai verbalinė informacija

  49. Focus grupių trūkumai: • Laiko limitas, mažiau dėmesio atskiram dalyviui • Klausimų skaičius priklauso nuo grupės aplinkos • Prieštaringa nuomonė • Gali kilti sunkumų dėl duomenų analizės • Subjektyvumas analizuojant • Tinka tik visiems aktualioms, svarbioms problemoms • Etinių principų pažeidimas

More Related