Download
1 / 18
210 likes | 534 Vues
Religija. Religijos bruožai:. Religijų išpažinėjai meldžiasi; Švenčia su savuoju tikėjimu susijusias šventes; Skaito arba studijuoja šventus raštus; Amžinojo gyvenimo viltis; Tikėjimas po mirtiniu pasauliu; Tikėjimas pasaulio pabaiga. Religijos skirstomos:. Induizmas.
E N D
Religijos bruožai: • Religijų išpažinėjai meldžiasi; • Švenčia su savuoju tikėjimu susijusias šventes; • Skaito arba studijuoja šventus raštus; • Amžinojo gyvenimo viltis; • Tikėjimas po mirtiniu pasauliu; • Tikėjimas pasaulio pabaiga.
Induizmas • Induizmas- kultūra ir tikėjimas. Žodis “hindu” kilo iš Indo upės pavadinimo, prie kurios krantų antrojo tūkstantmečio prieš Kristų viduryje įsikūrė senieji arijai. Nors tuomet Indo upės vardas buvo Sindhu, persai, savitai jį ištardami - “indu”, tuo pat vardu įvardijo ir upės slėnio gyventojus. Šiandien sąvoka “indusai” reiškia religinę priklausomybę, “indai” - tautinę. Taigi induizmas yra religija šios senos tautos, kuri tūkstantmečiais vystėsi viduje ir vis pasipildydama naujais elementais išaugino neaprėpiamą religinę socialinę sistemą, kokią regime šiandien Indiją, persiškai kalbantys Indijos musulmonai tokiu vardu ėmė vadinti indų religijas.
... • Induizmui būdinga pakantumas, sugebėjimas absorbuoti įvairius dievus, kultus, požiūrius. • Induistų supratimu religinė tiesa yra transcendentinė, neišreiškiama žodžiais, todėl įvairios doktrinos vertinamos tik kaip skirtingi – ilgesni ar trumpesni – šios tiesos suvokimo keliai. • Bendras induizmo pagrindas yra socialinė institucija - kastų sistema ir vedų, kaip šventųjų knygų, pripažinimas. • Induizme svarbios samsaros, majos doktrinos - tikima, kad be matomos realybės (majos) yra amžina egzistencija be kaitos. Pagrindinis induistų siekis yra išsivaduoti iš reinkarnacijų rato (samsaros) ir patekti į amžinąją būtį.
Motina Indija: • Indijos pusiasalis turi aiškias geografines rimbas. • Jis trikampio formos; • Iš abiejų pusių skalaujamas vandenyno: • Iš šiaurės stūkso neįžengiamų Himalajų kalnų grandinės. • Didumą krašto užima sodri derlinga lyguma. (Todėl neįkainojamas turtas indams yra kalnai ir iš jų trykštančios upės.) • Šiaurėje lygumą drėkina upės, pietuose musoniniai lietūs – tad ištisus metus indai džiaugiasi gausiu derliumi. • Visa Indijos gamta pilna gyvybės – medžiai, uolos ir kriokliai yra tapę šventais simboliais, virtę šventyklomis, kuriose maldininkas atranda gyvenimo prasmę. • Kalnai ir miškai indams byloja apie jėgas, pastojančias kelią žmogaus pastangoms, primena amžiną dieviškųjų ir demoniškųjų galių kovą. • Jogai maldininkai leidžiasi į tolimas keliones, į nuošaliausius pakraščius ieškodami “tikrovės”, bet paramos bei dvasinės galios šaltinis pirmiausia jiems yra upės.
Šventoji upė: • Šventoji Gango upė ne tik palaisto žemę; • vanduo laikomas nenutrūkstančios gyvybės simboliu. • Šimtai tūkstančių indu kasdien veržiasi prie Gango krantų atlikti ritualinio apsiplovimo ir siurbtelėti bent lašelio iš jo gyvybę teikiančios srovės. • Kas dvylika metų apie 10 milijonų žmonių susirenka į maudynes per didžiąją Kumb Melos šventę Alhabade, kur susilieja Gango ir Džamnos upių vandenys. • Varanasis prie Gango – šventasis indų miestas, ten svajoja numirti kiekvienas indas. Tada kūnas sudeginamas. Pelenai išbarstomi viršum šventosios upės vandenų – ir gyvenimas plaukia toliau.
Induizmas apima daugybę religinių įsitikinimų: • Daugelis induistų vienaip ar kitaip tiki dievą, tačiau esama ir tokių, kurie netiki. • Kai kurie induistai įsitikinę, kad pagarba visoms gyvoms būtybėms reikalauja maitintis vegetariškai; kiti aukoja gyvulius šventyklose ir upės pakrantėje džiaugsmingai dalijasi kepta mėsa. • Kai kurie induistai garbina Šyvą, kiti Višnų ar jo inkarnacijas, avatarus, dažniausiai Krišną ir Ramą, treti – šventyklų deives. • Vieno kaimo gyventojai nebūtinai garbina dievą taip pat kaip kaimynai. • Vienas induistas garbina vienatinį dievą, kitas – keletą, o gal ir daugelį, o trečias – nė vieno. • Neretai induistai tiki vieną dievą ir kartu išpažįsta keletą dievų – kaip šio apraiškas. • Induisto aukščiausios dievybės samprata gali būti įasmeninta, gali būti visai beasmenė. Sakoma, kad induizmas jungia daugeli kultų ir papročių, šis tikėjimas – tikras “idėjų ir dvasiniu aspiracijų koliažas”.
Žymiausi indų dievai: • Agnis - suvienija žemę, dangų, atmosferą. Jis yra toji jėga, kuri teikia gamtai gyvybę. Rigvedoje jis sveikinamas, nes „grąžina gyvybę visoms būtybėms“, per jį „viskas atgimsta“. • Indra – dažniausia Vedose minimas dievas, yra daugybė pasakojimų apie narsius jo žygdarbius. Savo žaibais jis nukovęs drakoną, užgrobusį gyvybės vandenis. Jis pasirodo kaip saulės nukariautojas, išlaisvinęs saulės įkalinta aušrą. Vaizduojamas raitas ant dramblio, pasipuošęs brangakmeniais, su karališku turbanu ar tiara ir žaibais rankose. Kaip ir kitos dievybės turi moteriškąjį atitikmenį – Indrani ir Šači. • Varūna – vyriausiasis iš Vedų dievų. Vaizduojamas apsisiautęs auksine mantija, dažnai tapatinamas su Mitra (persų religijos Mitra – mitraizmo dievybe).
Dešimt Višnaus avatarų • 1. Matsija. Žuvis. Pasirodydavo per potvynius perspėti žmonių. • 2. Kurma. Vėžlys. Gelbėdavo nuo potvynių turtus. • 3. Varaha. Šernas. Iškeldavo užlietą potvynio žemę. • 4. Narasimha. Žmogus – liūtas. Įveikdavo piktuosius demonus. • 5. Vamaha. Nykštukas. Įveikdavo piktuosius demonus. • 6. Parušarama. „Rama su kirviu“. Sunaikindavo kšatrijus, karių kastos narius, kai jie grasindavo užgrobti pasaulį. • 7. Ramačandra. Ramajanos epo herojus. Kilnus herojus, įveikęs pasaulio blogį. Dorybės pavyzdys. • 8 .Krišna. Ir Vaišnaus avataras, ir atskiras dievas. Populiariausias iš dievų, daugelio mitų herojus, vaizduojamas kaip mylimasis, karys, karalius. • 9. Buda. „Nušvitusysis“. Devintasis avataras yra Gautama Buda, budizmo pradininkas. • 10. Kalki. Dešimtais avataras, turintis dar ateiti.
Induistų šventės • Šventės daugiausia susijusios su metų laikų kaita, tačiau į įtraukiami ir mitai iš Ramajanos bei pasakojimai apie Kriunos darbus. • Populiariausia iš visų yra Holi šventė. Tai pavasario šventė, skirta Krišnai; jos metu užmirštami visi kastų draudimai, negalioja jokie tabu. Šioje šventėje labai ryškus malonumų pradas. • Divali – rudens šventė, šviesos, žiburių šventė. Susijusi su deivėmis Kali (Šyvos žmona) ir Lakami (Vaišnaus žmona). Tarsi atkartodami dievų gyvenimo ciklus, į šventas vietas traukia maldininkai, šimtai tūkstančių jų susirenka tokiuose religiniuose miestuose kaip Vrindabanas (Krišnaus kulto centras), Varanasis bei Alahabadas
Induizmo mokymai: • Dievas,kuris prisiima įvairius pavidalus pagal tris skirtingas funkcijas: Kūrėjo, Palaikytojo ir Atbaidėjo. Tai yra Trimūrti ir dieviškoji Trejybė • Pasaulis; • Karma-samsara-siela. Sielų keliavimas pagal atlygio dėsnį. Sielos yra amžinos ir keliauja per daugybę gimimų bei mirčių. Naujo gimimo sąlygos priklauso nuo praeities nuopelnų ar nusižengimų. • Mokymas apie bhakti (meilės religija),apie malonę;
