Vadovavimas mirtingiesiems

1. Vadovavimas mirtingiesiems “Mokyklos lyderių” 10-čiui Anykščiai, 2004 m., lapkričio 13 d. Dr. Dean Fink dfink@interlynx.net

2. Didvyriški vadovai? Pastaraisiais metais vadovavimastaposparčiai augančia pramone. Politikai jo reikalauja daugiau, mokslininkaiviešai smerkia jo trūkumą, o potencialūsmokyklų vadovainutaria – “velniop su juo”. Drįsčiau tvirtinti, kad mes verčiame vadovavimą tokiu sudėtingu verslu, jog, atrodo, mums gali prireikti arba John Wayne savo mitinėje viršūnėje, arbaKsenos, karingosios televizijos princesės, kad galėtume valdyti mokyklą. Nusivylimas vadovų vaidmenimis dėl darbotvarkės standartų/standartizavimo ir demografiniai pokyčiai užaugus kartai, kuri gimė staigaus gimstamumo padidėjimo metais, sukuria derinį, kuris nulemia ir toliau nulems greitą mokyklos ir kitų švietimo vadovų kaitą daugumoje Vakarų švietimo sistemų mokyklų.

3. Iššūkis

4. Tradicinis viešasis valdymas centralizavimas procedūros atskaitomybė patikimumas nuspėjamumas bendra nauda/teisingumas biurokratija Naujoji viešoji vadyba decentralizavimas resultatai rinkos/konkurencingumas viešoji/privati pasirinkimas/asmeninė nauda uždaviniai/tikrinimai/atskaitomybė Valdymo modeliai Tvaraus mokymosi bendruomenės Į mokymąsi orientuotos mokyklos: mokinių mokymasis mokytojų mokymasis vadovų mokymasis mokymosi bendruomenės Mulford, 2003

5. Metaforos TVV – Mašinos ir fabrikai Nuspėjamumas, kontrolė, paklusnumas Vadovai kaip vadybininkai ir paklusnūs pasiuntiniai NVV - Rinkos Konkurencija, priešiškumas, nugalėtojai ir pralaimėtojai Vadovai kaip didvyriai, verslininkai, kankiniai MB –bendras darbasirtinklai Bendradarbiavimas, kūrybingumas, suasmenintas mokymasis Vadovai kaipasmenys, kurie įtraukia į veiklą, sujungia, ieško kontaktų bendram darbui

6. Vadovavimaskaipįsitraukimas į veiklą Darbas tinkle: • Vadyba turi būti visur. Ji turi atliepti veiklą, kurisavo ruožtunegali būti nuspėjama ar formalizuota. . . Vadovu taip pat potencialiai turi būti kiekvienas. Dirbant bendrai, atsakomybė už priimtus sprendimusir už strateginių iniciatyvų plėtrą turi būti paskirstyta taip, kad ji atitektų tam, kuris geriausiaisusitvarkytų su turima užduotimi. • i] Mintzberg, H (2004). Managers not MBAs: A hard look at the soft practice of • managing and management development. • San Francisco CA: Berrett-Koehler Publishers, p. 141.

7. Asmenys, įtraukiantys veiklon • Bendram darbui reikia pasišventusių vadovų, kurie sujungtų ir įsitrauktų į bendrą veiklą, o ne įsakinėtų ir kontroliuotų. Tai reiškia, kad vadybininkai turi prisidėti prie bendro darbo. . . Jie turi būti giliai į jį įsitraukę, kad užsidirbtų bet kokį savo vadovavimą.

8. Asmenys, įtraukiantys veiklon • Turima mintyje tai, kad vadovai turi skatinti kitus žmones priimti geresnius sprendimus ir užsiimti geresne veikla bei išlaisvinti tą teigiamą energiją, kuri glūdi žmogaus prigimtyje. Efektyvus vadovavimas veikiau įkvėpia negu įgalioja; jis daugiau sujungia ir mažiau kontroliuoja; jis daugiau parodo negu nusprendžia. Ir visa tai jis daro perįtraukimą – pirmiausia savęs, o po to ir kitų.[

9. Trikojis • Pirmojo XXI a. dešimtmečio vadovaiyra tarsi trikojai žmonės. Jie viena koja stovi tradiciniame viešajame valdyme, kadangi daugelis jų dar vis priklauso hierarchinei biurokratijai;kita koja – naujojoje viešojoje vadyboje, nes jie kovoja su valstybinėmis mokymo programomis, standartizuotais testaisir su vadyba pagal užimamą padėtį;o trečia koja jie stovi mokymosi bendruomenėse, kadangi deda pastangas į tai, kad iš naujo sutelktų mokyklas ir bendruomenes ties mokinių mokymusi. Švietimo vadovams metamas iššūkis yra išmokti, kaip stovėti iš karto ant visų trijų kojų.

10. Mokymosi vadovų ruošimas Entuziazmas Įrankių dėžė Mokymaisi Trajektorija Pasišventimas Sėkmės planavimas

11. Pasišventimas

12. Pasišventimas Istorijos bėgyje, visi vadovai kurie tik nusipelnė visuomenės labui dideliais ir išliekančiais darbais,dažniausiai buvoentuziastingai, tvirtai ir atkakliai pasišventę tiems idealams ir reikalams, kurie jų laikais buvo prasmingi. Tie vadovai susitelkdavo ties tais klausimais, kurie atrodė iš tiesųsvarbūs jiems patiems ir jų sekėjams, dažnai mokėdami už tai didelę asmeninę ir profesinę kainą. XXI a. švietimo srityje dirbantiems žmonėms mes turime užduoti klausimą – kas yra iš tiesų svarbu? Artai geri testų rezultatai, inspekcijų pranešimai, pilnos mokyklos, patenkinti “užsakovai”? Tai, kas turi iš tikrųjų rūpėti švietimo srityje dirbantiems žmonėms, o ypač vadovams,yra visų mokinių mokymasis, o visa kita mokykloje ar mokyklos srityje kyla iš šios pamatinės sąvokos. Todėl tvarus vadovavimas susijęs su entuziastingu, tvirtu ir atkakliupasišventimu stiprinti visų mokinių “gilų” mokymąsi – mokymąsi gyvenimui, mokymąsi vardan supratimo, mokymąsi dėl vis labiau nestabilaus, netvarkingo ir rizikingo pasaulio.

13. Mažesnysis alkis Dvejopas alkis Afrikoje sakoma, kad alkis yra dvejopas: mažesnysis ir didesnysis. Mažesnysis alkis jaučiamas tuomet, kai trūksta gyvybę palaikančių dalykų –gėrybių bei paslaugų – ir pinigų, kad už tai sumokėti – viso to, kas mums yra gyvybiškai būtina. Handy, C. (1997). The Hungry Spirit. London: Hutchison, p.13.

14. Mokymasis giliau KŪRYBINGOJI KLASĖ 30% sukuria 50%

15. Mums reikia: kūrybingumo, vaizduotės, skirtingumo, naujovių, greičio, entuziazmo, verslumo, nesėkmių, klausimų, neprisitaikymo, pasitikėjimo. Dabartinis švietimas pateikia: nuspėjamumą, kontrolę, paklusnumą, prisitaikymą, stabilumą, tvarką, standartizavimą, atsakymus, apatiją, nepasitikėjimą.

16. Didesnysis alkis Dvejopas alkis Afrikoje sakoma, kad alkis yra dvejopas: mažesnysis ir didesnysis. Mažesnysis alkis jaučiamas tuomet, kai trūksta gyvybę palaikančių dalykų –gėrybių bei paslaugų – ir pinigų, kad už tai sumokėti – viso to, kas mums yra gyvybiškai būtina. Didesnysis alkis jaučiamas, kai nėra atsakymo į klausimą “kodėl”, kai nėra nė mažiausio supratimo apie tai, kam gyvenama. Handy, C. (1997). The Hungry Spirit. London: Hutchison, p.13.

17. Didesnysis alkis • Mes trokštame, kad kiti mus suprastų, būtibranginami dėl mūsų pačių, o ne dėl to, ką mes nuveikėme ar ką turime,ir, kad mus pripažintų kaip žmones, kurie stengiasi dėl kažko, kas savo didybe ir svarba viršija mūsų pačių interesus. Lerner (1997)

18. Tikslas Mokymasis pažinti Mokymasis daryti Mokymasis bendradarbiauti Mokymasis būti UNESCO : International Commission on Education for the 21st Century

19. Mokymasis, kad suprasti Mokymasis, kad suprasti nėra tik pažinimo ar psichologijos reikalas . . . Gilus mokymasis ir mokymas taip pat yra kultūriniai ir emociniai procesai. Jie reikalauja, kad mokinių mokymasis būtų suderintas su tuo, ką jie išmoko anksčiau, ko juos moko kiti mokytojai ir su pačių mokinių kultūra bei gyvenimu. Hargreaves & Fink, (2000)

20. Apie mokymąsi Vadovų mokymasis Mokytojų mokymasis Mokinių mokymasis Mokymosi bendruomenė (Mokymosi kokybės kėlimas iš išorės) (Mokymosi kokybės kėlimas iš vidaus) ir apie laiką Stoll, Fink, &Earl (2002). It’s about Learning (And It’s about Time. London:Routledge/Falmer.

21. Pasišventimas Ar ši politika, praktika, paprotys ar sprendimas prisideda priemokinių “gilaus mokymosi”?

22. Užrašykite klausimą, kurį, savo kolegų padedami, imsite spręsti nuo rytojaus. Suformuluota turėtų būti taip - Kaip aš (armes) ir t.t.?

23. Mokymosi bendruomenė 1.Bendruo- menės dialogas 3.Komandinis mokymasis 5.Atspindys kultūroje 2.Savęs įvertinimas 4.Kūrybin- gumas ir spontaniškumas 6.Ryšių užmezgimas

24. Visko teorija

25. Kvietimas pranešimų aprašymo santrauka, formali ir neformali, žodinė ir nežodinė,nuolat perduodama kitiems, kad jie žinotų, jog jie gali, jog verta, jog jie yra atsakingi. (Purkey and Novak, 1984)

26. Kviečiantis vadovavimas Vadovavimas –tai kvietimas asmenims ir grupėms kurti ir veiktipagal bendrą ir besiplėtojančią stipresnės švietimo patirties visiems mokiniams viziją. Stoll& Fink, 1996

27. Kvietimas Kaip jūs pasišventęs vizijai? Ar verta klausyti jūsų patarimų? Kiek jūs mane suprantate ir nuoširdžiai rūpinatės? Ar jūs klausėtės manęs kaip asmens? Ar tai atrodo kaip kelionė, į kurią verta leistis? Ar aš pakviestas į ją? Ar žinote, kur einate? Koks jūs žmogus? Ar galiu jumis pasikliauti? Rezultatas Noras ir veikla Pagarba Optimizmas Pasitikėjimas Santykiai, santykiai Kaip kviečiate kitus asmeniškai?

28. Įrankių dėžė

29. Žmogiškų "įrankių dėžė" VAIZDUOTĖ INTUICIJA Pusiausvyra MĄSTYMAS ETIKA ATMINTIS SVEIKAS PROTAS John Ralson Saul, (2001). On Equilibrium. Toronto: Penguin/Viking

30. Nenumatytų pasėkmių dėsnis Protas - nelogiškumas Etika - fanatizmas Vaizduotė - fantazija Intuicija - prietarai Atmintis - įprotis Sveikas protas – reta nesąmonė

31. Mokymaisi

32. Vadovavimas dėl mokymosi Vadovavimas dėl mokymosi – tai ne žygis pagal nustatytas kompaso koordinates, bet kelionė, kurioje apstu aplinkkelių ir netgi akligatvių. Efektyvūs švietimo vadovai yra nuolat atviri naujam mokymuisi, kadangi kelionė pilna permainų.Jų žemėlapiai yra sudėtingi ir gali atrodyti painūs.Vadovai šiai kelionei reikalauja tarpusavyje susietų žinių rinkinio, kuris padeda į vadovavimą mokyklai žvelgti labiau holistiniu negu redukcionistiniu žvilgsniu. Šios žinios gali būti gilinamos, detalizuojamos, brandinamos, apleistos, suderintos ir susietos su kitais mokymais kelionei tęsiantis. Stoll, Fink &Earl (2002) It’s about Learning and It’s about Time. London:Routledge/Falmer

33. Vadovų mokymaisi • Suprantantis mokymasis Kontekstinės žinios Kritinis mąstymas Mąstymas į ateitį Politinis sumanumas Emocinis supratingumas Susiejimas 15 Stoll, Fink & Earl (2001). Its About Learning (Its about Time). Routledge/Falmer.

34. Trajektorijos

35. Vidus Pakraštys Siena Trajektorijos Savas žmogus Išorė Wenger, E. (1998) Communities of Practice. Cambridge: Cambridge University Press

36. Mokymosi vadovų ruošimas Entuziazmas Įrankių dėžė Mokymaisi Trajektorija Pasišventimas Sėkmės planavimas

37. Sėkmės planavimas Pasirodo, yra plačiai sutariama dėl to, kad reikia tarpusavyje susieti tikslų užsibrėžimą, žmonių sutelkimą, vystymą, atskaitomybę ir vadovavimo sėkmę.Vietoje to, kad “gludintų vakarykščią paradigmą”, verslo vadovai lanksčiau apibrėžia vadovavimo vaidmenis, atsižvelgdami labiau į tai, kas bus reikalinga ateityje, vietoje to, kad apibūdintų vaidmenis tik pagal esamas kompetencijas. potencialas, o ne kvalifikacijos

38. Jokių greitų paruošimų Galbūt pats reikšmingiausias atradimas literatūroje apie verslą yra tai, kad planas, vedantis į sėkmę, turi būti: “sukurtas, atsižvelgiant į unikalias organizacijos reikmes, kultūrąiristoriją: greitų paruošimų nebūna” (Souque, 1998). ARBA Ne“geriausios praktikos” bet daug gerų praktikų

39. Viską, ką turiu žinoti apie gyvenimą, aš išmokau iš Nojaus arkos...Pirma: Nepavėluok į laivą.Antra: Atsimink, kad visi esame tame pačiame laive.Trečia: Planuok į ateitį. Kai Nojus statė arką, nelijo.Ketvirta: Išlik stiprus. Kai tau sukanka 600 metų, kas nors gali paprašyti tavęs nuveikti kokį didelį darbą.Penkta: Neklausyk kritikų; paprasčiausiai tęsk darbą, kurį turi padaryti.Šešta: Statyk savo ateitį ant tvirtų pamatų.Septinta: Saugumo sumetimais, keliaukite poromis.Aštunta: Greitis ne visada yra privalumas. Sraigės į laivą pateko kartu su gepardais.Devinta: Kai užpuola stresas, paplūduriuok valandėlę.Dešimta: Prisimink, arką statė mėgėjai, o Titaniką – profesionalai. Vienuolikta: Na ir kas, kad audra – ten kažkur visuomet laukia vaivorykštė.

40. GENIAMS TURBŪT TEKS IŠLIPTI!