Sociologini ų tyrimų metodika. Anketinė apklausa

1. Sociologinių tyrimų metodika. Anketinė apklausa Dėst. Asist. Ramunė Urbonienė

2. ANKETA - tai tyrimo idėjos pagrindu sukurta klausimų sistema, turinti išsiaiškinti tyrimo objekto kokybines ir kiekybines charakteristikas. Kaip žinia, nė vienas kitas tyrimo metodas neturi tiek daug įvairių teigiamų ir neigiamų savybių, kiek turi anketa. Duomenų rinkimo greitumas ir sąlyginis paprastumas iš vienos pusės, daug tarpininkų tarp tyrėjų ir informacijos teikėjo – respondento – iš kitos pusės. Naudojant anketą per trumpą laiką galima surinkti duomenis iš kelių šimtų žmonių – tai anketos privalumas. Tačiau gaunamų rezultatų kokybę veikia netiesioginis ryšys, bei keletas tarpininkų. Anketuotojai, pateikiantys anketą respondentui, apklausos situacija, priklausanti nuo respondentų nuotaikos ir gyvenimiškų problemų anketavimo metu – visa tai įtakoja rezultatus. Anketavimo metu atsiranda ir daugiau neigiamų faktorių – respondentai dažnai patiria nepasitenkinimą, matydami, kad klausimai yra ne tokie, kokie, jų nuomone, turėtų būti užduodami apie jiems žinomus dalykus. Patiriamos neigiamos emocijos, kai tarp pateiktų atsakymų variantų nė vienas neatrodo priimtinas.

3. Būdingi anketos bruožai. Visos anketos turi struktūrą, kurios pagrindinis elementas yra klausimas. Visi klausimai yra paruošiami iš anksto ir vienodai pateikiami visiems apklausiamiesiems. Klausimas šiame tyrimo metode yra pagrindinis informacijos rinkimo instrumentas, nes nuo klausimo formuluotės priklauso ar tyrėjas gaus teigiamą, ar iškreiptą informaciją. Klausimai yra įvairūs savo forma ir turiniu. Tam, kad anketa teiktų patikimą informaciją, reikia siekti formos ir ieškomos informacijos turinio atitikimo. ANKETAVIMO RŪSYS Pagal būdą, kuriuo anketos pasiekia respondentus, anketavimas yra skirstomos į išdalijamas ir pašto. Kiekviena anketavimo rūšis turi savo specifiką. Tai neliečia anketos turinio, tačiau nuo anketavimo rūšies gali keistis kai kuriu anketos klausimų formuluotė, skirtingomis anketavimo rūšimis surinkti duomenys turėtu būti skirtingai interpretuojami, nes išdalijamojo anketavimo metu yra visos sąlygos išlaikyti reprezentatyvią (patikimą) atranką, kai, tuo tarpu, .spaudos anketavimo metu atrankos kontrolė yra neįmanoma. Spaudos anketavimo metu į anketas atsako tik tam tikri - aktyviausi respondentai, o kitų respondentų nuomonė lieka neatspindėta.

4. Išdalijamasis anketavimas. Išdalijamosios anketos yra gana patogios tyrėjui, nes duomenys jomis surenkami gana greit ir su palyginti nedidelėmis pastangomis. Kelių šimtų studentų ar darbuotojų anketa gali būti išdalinta ir vėl surinkta per gerą valandą. Tiek laiko trunka vienas rimtesnis interviu. Jeigu anketa buvo gerai sudaryta ir prilaikyta apdorojimui kompiuteriu, tai duomenų analizė taip pat užima nedaug laiko. Šie ir kiti teigiami momentai daro išdalijamąjį anketavimą populiariu duomenų rinkimų metodu. Tačiau išdalijamojo anketavimo metu iškyla įvairaus pobūdžio problemų. Viena jų -atsakinėjant į anketų klausimus nėra pakankamai laiko įsigilinti į klausimus ir respondentų atsakymai gali būti paviršutiniški. Todėl yra keliami reikalavimai, kad klausimynai būtų tiesiog preciziškai sudaryti, su labai aiškiomis ir tiksliomis instrukcijomis kaip juos pildyti ir tiksliai suformuluotais klausimais. Anketos išdalijimas. Nerekomenduojama prašyli anketą išdalinti per įstaigų darbuotojus-bendradarbiams, per turizmo paslaugų teikėjus - turistams. Geriau, jei tai daro pats tyrėjas ar specialiai pasiruošęs įgaliotas asmuo, galintys teisingai pristatyti anketos .

5. Pašto anketavimas. Pašto būdu gaunamai anketai keliami tokie pat reikalavimai, kaip ir kitoms anketavimo rūšims. Tačiau pildant pašto anketą: Pašto anketa pasirodo netikėtai, todėl ji turi atrodyti itin lengvai užpildoma, palikta pakankamai erdvės klausimams ir atsakymams. Klausimų formuluotės visiškai paprastos ir aiškios. Duotos paprastos ir lengvai suprantamos instrukcijos kaip užpildyti anketą, (t.y. pažymėkite "paukštuku" arba apveskite priimtiną atsakymą). Anketos turinys suformuluotas ir pateiktas taip, kad būtų pasiektas maksimalus bendradarbiavimas. Įsitikinti, kad pirmieji klausimai tiksliai adresuoti respondentams ir juos sudomins ir nesudarys įspūdžio, kad apklausa skirta ne jiems. Įvesti požiūrį matuojančius klausimus į anketą nuomonių įvairovei išsiaiškinti.

6. ANKETOS SUDARYMAS Anketos paruošimo tvarka: • Peržiūrėti tyrimų programą ir įsitikinti, kad tyrimo tikslas, uždaviniai ir hipotezė yra aiškūs. • Sudaryti sąrašą (pasižymėti), kokia informacija ir duomenys turi būti surinkti iš respondentų remiantis tyrimo tikslu, uždaviniais ir hipoteze. • Suformuluoti klausimus, remiantis reikiamos informacijos ir duomenų sąrašu, bei laikantis reikalavimų, keliamų klausimų formulavimui. • Sugrupuoti ir išdėstyti klausimus vieną po kito pagal anketos sudarymo reikalavimus. • Parašyti įžangą. • Atlikti pilotinį anketavimą. • Performuluoti klausimus, papildyti klausimyną įvertinus pilotinio tyrimo rezultatus. Didžioji dauguma pilotinio anketavimo atvejų rodo, kad po jo anketa koreguojama. • Sunumeruoti anketas . Anketų numeriai yra naudingi, kai analizuodami duomenis pateikiate nuorodas ar cituojate anketoje parašytą informaciją. Numeravimas būtinas pašto anketavimo metu, kai reikia kontroliuoti anketų grįžimą.

7. Pilotinis arba bandomasis anketavimas Pradedantys tyrinėtojai yra linkę ignoruoti pilotinį anketavimą. Pilotinis arba bandomasis anketavimas - tai paruoštos anketos patikrinimas, duodant ją užpildyti respondentams. Pagrindinis tikslas yra patikrinti ar teisingai suformuluoti ir suprantami klausimai, atkreipti dėmesį į respondentų pastabas ir pakoreguoti anketą, jeigu aptinkami netikslumai ir klaidos. Pilotinio anketavimo metu pastebėtos klaidos nerodo, kad tyrėjas buvo nekompetentingas. Tiesiog neįmanoma visko numatyti kuriant anketą. Pilotinis anketavimas yra gera patirtis, kurios nevalia ignoruoti. Vienintelis reikalavimas keliamas pilotiniam anketavimui - anketa turi pakliūti tyrimo atrankinės visumos objektams : jeigu tiriami kaimo turizmo paslaugų teikėjai, tai neverta jiems skirtą anketą išbandyti su fabriko darbininkais.

8. Anketos pavadinimas. Sudarant anketą iškyla klausimas, ar reikia anketai duoti pavadinimą? Vienareikšmiško atsakymo į šį klausimą nėra. Vieni autoriai teigia, kad netikslinga duoti anketai pavadinimą. Manoma, kad pavadinimas (pavyzdžiui,"Jūsų kelionės") "primeta" respondentui socialinius stereotipus, gali respondentams atsirasti asociacijos, pavyzdžiui, su laikraštiniais pavadinimais, kur nors atsitiktinai išgirsta informacija. Tai nepadeda objektyvumui. Kita nuomonė - pavadinimas būtinas, nes anketa dažniausiai užklumpa respondentą netikėtai, atsakymus dažniausiai jis turi suformuluoti per trumpą laiką, todėl anketos pavadinimas padeda greičiau pasiruošti atsakymams į klausimus. Pirmieji argumentai atrodytų svaresni, todėl rekomenduotina laikytis patarimo dėl nesuteikimo anketai pavadinimo. Tuo labiau, kad paaiškinimas apie ką bus anketa yra pateikiamas įžangoje.

9. Anketos struktūra Anketą sudaro trys dalys: • Įžanga • Pagrindinė dalis • Pabaiga

10. Įžanga Įžangoje nurodoma kas atlieka anketavimą (geriau, kai nurodoma, kad anketavimą atlieka organizacija. arba asmuo priklausantis kokiai nors organizacijai, o ne privalus asmuo), kokie apklausos tikslai, kam bus panaudoti duomenys, kaip reikia užpildyti anketą. Anketavimo tikslas turi būti suformuluotas taip, kad sudomintų respondentus. Anketos įžangoje neturėtų būti plačiai aiškinami moksliniai tyrimo tikslai, nes jie vargu ar sudomintų apklausiamuosius. Taip pat vengtini sudėtingi žodžiai ir tyrimų programos formuluotės. Įžangos tekstas turėtų paprastas ir aiškus. Paaiškinimas kaip pildyti anketą taip pat turėtų būti pateikiamas kiek galint paprasčiau. Pavyzdžiui: "Perskaitykite klausimą ir visus jo atsakymų variantus. Jums priimtiną atsakymo variantą, ar kelis variantus pabraukite. Jeigu nerasite priimtino varianto - parašykite savo atsakymą." Įžangoje, paprastai, atkreipiamas dėmesys į anonimiškumą: "Anketa anoniminė . pasirašyti nereikia." Įžanga dažniausia baigiama padėka - "Iš anksto dėkojame."

11. Pagrindinė dalis ir anketos pabaiga. Lengviausi klausimai yra pateikiami pradžioje, kad respondentams kiltų noras pildyti anketą ir jie neatsisakytų tai daryti vien dėl to, kad klausimai pasirodys per sunkūs jau pačioje pradžioje. Nežinant tyrimo pobūdžio neįmanoma pateikti pirmojo anketos klausimo formuluotės, nes tokie klausimai negali būti trafaretiški. Pirmojo klausinio formuluotė priklauso nuo pasirinkto anketavimo būdo (pašto, spaudos, išdalijamoji) nuo tiriamųjų specifikos (amžiaus grupių, išsilavinimo, priklausomybės ekspertams ir pan,) nuo tyrimo pobūdžio (aprašomasis, analitinis, eksperimentinis), nuo tiriamojo dalyko specifikos (žinios, požiūris, elgsena). Amerikiečių sociologai siūlo pradėti nuo standartinių, respondentui lengvų klausimų apie lytį. amžiaus grupę, šeimynini statusą, vėliau pateikti sudėtingesnius klausimus (tai klausimai apie vertinimus, reikalaujantys ypatingo dėmesio ir pan.). o užbaigti anketą taip pat sociodemografiniais klausimais apie išsilavinimą. užsiėmimą ir pan.

12. Pagrindinėje dalyje klausimai turi būti išdėstomi ne tik pagal taisyklę - nuo paprastesnių prie sudėtingesnių, tačiau ir pagal loginio nuoseklumo reikalavimą - klausimai turi nuosekliai "išplaukti" vienas iš kito, esant didesnei anketai turi būti logiškas klausimi! grupavimas. Jeigu pagrindinė dalis turi keletą nedideliu temų, pavyzdžiui, tiriant atostogas ir keliavimą atostogų metu, pagrindinėje anketų dalyje bus klausiama apie atostogų praleidimą, keliavimą atostogų metu ir turistinių paslaugų įvertinimą, tai klausimai iš šių temų turėtų būti pateikiami ne chaotiškai, o suskirsčius lyg ir į atskiras klausimų grupes (arba "blokus"). Pavyzdžiui, pirmoje klausimų grupėje išsiaiškinate kur ir kaip buvo atostogauta, kokia veikla užsiimta atostogų metu, antrąja klausimu grupe - ar buvo keliauta, jei taip, lai kur, kokiomis sąlygomis ir t.t., jeigu buvo naudotasi turistinės firmos paslaugomis (prasideda trečioji klausimų grupė), tai kokios paslaugos pirktos, kokia jų kokybė, kokia kaina, ar atitinka kaina kokybe, kaip vertina šią paslaugą ir pan.

13. Anketos pabaigoje galima: • paprašyti respondentus patikrinti ar nepaliko neatsakytų klausimų, • parašyti pastabas • padėkoti respondentams. Prašymas parašyti papildomas pastabas siūlomas todėl, kad pastabos tyrėjui gali suteikti patikslinančios, paaiškinančios ir įdomios informacijos. Tačiau nepriklausomai nuo gautos papildomos informacijos įdomumo ar vertingumo, nerekomenduojama tyrimo eigoje ką nors keisti anketoje. Gautus pasiūlymus ar atsiradusias naujas idėjas rekomenduojama pateikti ataskaitoje ir panaudoti naujame tyrime.

14. Pagrindinės anketos sudarymo ir klausiniu formulavimo taisyklės • Anketos klausimai turi būti suformuluoti paprasta ir suprantama respondentui kalba. • Anketa turi prasidėti lengvesniais klausimais, palaipsniui pereiti prie sunkesnių ir baigtis lengvais. • Reiktų stengtis nenaudoti tarptautinių žodžių, kurių gali nežinoti dauguma respondentų. • Klausimų formuluotės turėtų atitikti tiriamųjų intelektualinį lygį. Turėtų skirtis anketa vidurinių klasių moksleiviams ir anketa, skirta aukštųjų mokyklų studentams. • Klausiniai turi būti suformuluoti vienareikšmiškai, taip, kad respondentui nekiltų abejonių ar jis tai suprato, ką norėjo tyrėjas pasakyti. • Klausimai apie vertinimus turi būti formuluojami neutralia forma. Turėtų būti klausiama "Kaip vertinate..“, "Kokį įspūdį paliko." ir pan. • Klausimai apie vertinimus ir kiti sudėtingesni klausimai yra pateikiami paskutinėje dėstomosios dalies dalyje. • Anketos tonas ir pasakymai turi būti pagarbūs.

15. KLAUSIMŲ FORMULAVIMAS • Tyrimuose standartizuoto matavimo klausimas yra pagrindinis. Konkretūs klausimai teikia didesnes standartizavimo galimybes, nei bendro pobūdžio klausimai. Kuo klausimas bendresnis, tuo respondentai turi didesnes interpretavimo galimybes, tuo jų atsakymai bus platesni, paviršutiniškesni ir, tikėtina, labiau nutolę nuo konkretumo, kurio tikisi tyrėjas. Platesni klausimai palieka didesnę galimybę vienkartiniams įspūdžiams. Bendro pobūdžio klausimo pavyzdys: • Išvardinkite kokius periodinius leidinius jūs skaitote nuolat? Konkrečiai suformuluoto klausimo pavyzdys: • Kuriuos iš žeminu pateiktų turizmo ir rekreacijos periodinių leidiniu jūs nuolat skaitote? • (Pateikti sąrašą) Uždari klausimai, standartizavimo požiūriu yra tinkamesni, nei atviri, nes atvirus klausimus yra sudėtingiau analizuoti. • "Neturiu nuomonės, "nežinau“ pozicija Tyrėjai dažnai yra įsitikinę, kad tiriamoji problema yra aktuali, todėl kiekvienas žmogus turi savo nuomonę analizuojamu klausimu. Akivaizdu, kad taip nėra. Jeigu, atsakant į klausimą nėra palikta galimybės "neturėti nuomonės", tai respondentas savo nuomonę "sukuria" atsakymo momentu, o tai gali neatspindėti objektyvios padėties.

16. Klausimų tipai Anketos dėstomojoje dalyje ir pabaigoje yra pateikiami klausimai. Jie gali būti įvairių tipų, skirstomi pagal formą ir turinį į atvirus, uždarus, pusiau uždams, alternatyvinius ir nealternatyvinius, faktologinis, prožektyvinius. motyvacinius, situatyvinius. • Atviri klausimai.Tai tokie klausimai po kuriais nėra pateikiami atsakymo variantai, o respondentas gali atsakyti visiškai laisvai tai, ką galvoja. Dažnai atviro tipo klausimai formuluojami tada, kai tyrėjas atlieka pilotinį ar aprašomąjį tyrimą ir nežino visų galimų atsakymo variantų . Atvirųjų klausimų teigiamos charakteristikos yra lankstumas , galimybė respondentui pateikti gilesnius samprotavimus, nei užduoti klausime, leidžia tiksliau sužinoti tikruosius respondento įsitikinimus įgalina nustatyti respondento žinojimo ribas. • Atvirieji klausimai taip pat labiau tinkami užduoti ekspertams, norint sužinoti jų nuomonę profesiniais klausimais. Pvz.: "Kaip jus suprantate sąvoką “poilsiautojų srautas” . Pateikiant atviruosius klausimus turi būti paliekama pakankamai erdvės atsakymui. Jeigu paliekamos tik viena ar dvi eilutės po klausimo atsakymui, tai nevertėtų tikėtis išsamių samprotavimų.

17. Uždaro ar atviro tipoklausimo pasirinkimas priklauso pirmiausia nuo informacijos, kurią tyrėjas nori gauti turinio, taip pat nuo tyrėjo problemos ir praktinių jos raiškos formų žinojimo. Jeigu tyrėjas nėra įsitikinės, kad gali pateikti teisingus visus atsakymų variantus, tai tokiu atveju verčiau pasirinkti atvirą klausimo formą. Psichologiniu požiūriu atsakymų pobūdis į uždarą ir atvirą klausimą gerokai skiriasi, vadinasi, skiriasi ir gautos informacijos turinys. Formuluodamas atsakymą į atvirą klausimą respondentas vadovaujasi tik savo įsivaizdavimu ir įspūdžiais. Vadinasi toks atsakymas bus labiau individualizuotas ir duos įvairiapusiškesnę ir gilesnį informaciją apie respondento suvokimą ir įspūdžių struktūrą. Jeigu tyrėjas buvo išsikėlęs uždavinį surinkti duomenis apie tai, kaip tiriamieji įsivaizduoja ir kokius įspūdžius turi apie tiriamąją problemą, bei kokias asociacijas ji kelia, tai atviras klausimas tokioje situacijoje yra nepamainomas.

18. Uždaro tipo klausiniaisvadinami tokie klausimai, kai po klausimu yra pateikiami atsakytini variantai. Tokie klausimai palieka respondentui labai mažai atsakymo laisvės, nes nurodoma specifinė klausimų eilė. Respondentui, perskaičius klausimus, reikia tik pasirinkti jo nuomone atitinkantį atsakymo variantą ir ji pažymėti. Tokiu klausimų forma gerokai sutrumpina anketos pildymo laiką, tam tikra prasme palengvina respondento darbą, tokį klausimą lengviau apdoroti.

19. Uždaro tipoklausimus geriau formuluoti, kai norima išsiaiškinti faktus ir požiūrį, turint iš anksto žinomus atsakymų variantus. Respondentai mielai atsakinėja į atviro tipo klausimus, jeigu turi daug informacijos, patirtį šiuo klausimu, t.y. jaučiasi kompetentingi. Jeigu apklausos problematika jiems mažai žinoma arba yra neįprasta, jeigu reikalauja gilesnes analizes, tai dažniausia respondentai stengiasi išsisukti nuo atsakinėjimo, arba pateikia netikslius, miglotus atsakymus. Tokiu atveju atviro klausimo pateikimas rizikingas, nes atsakymas nebus turiningas ir bus galima tik konstatuoti faktą, kad tam tikra dalis respondentų analizuojamu klausimu neturi susiformavusios nuomonės. Pateikdamas tokioje situacijoje uždaro tipo klausimą, tyrėjas padeda respondentui susiorientuoti problematikoje ir išreikšti savo požiūrį pasirenkant vieną iš pasiūlytų atsakymų variantų. • Uždaro tipoklausimai varijuoja nuo labai paprastų, pavyzdžiui: • Jūsų lytis: moteris vyras Iki sudėtingų, pavyzdžiui: Prašome įvertinti patikimo lygį žemiau pateiktoje skalėje: Labai nepatiko Labai patiko 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 • Uždarieji klausimai skirstomi savo ruožtu į alternatyvinius ir nealternatyvinius.

20. Alternatyviniai klausimai. Tai tokie klausiniai, kuriuose pateikiama viena ar daugiau alternatyvų ir respondentas turi pasirinkti vieną atsakymą. Pavyzdžiui: • Ar dalyvavote šiais metais "Jūros šventėje"? Taip Ne • Kelis kartus šiais metais buvote išvykęs į užsienį? l kartą 2-3 kartus daugiau , nei 3 kartus. • Kai kurie žmones galvoja, kad nesvarbu kur keliauti, svarbu su kuo. Kaip jūs vertinate šią nuomonę? Visiškai sutinku Sutinku Nežinau Nesutinku Visiškai nesutinku

21. Nealternatyviniai klausimai, tai tokie klausimai, kai iš pateiktų atsakymo variantų respondentas gali pasirinkti ne viena, bet keletą atsakymo variantų. Respondentas pasirenka tiek atsakymo variantų, kiek jų atitinka respondento nuomone. Pavyzdžiui: • Kokią papildomą įrangą Jūsų sodyboje nuomojasi turistai? 1. valtis 2. vandens dviračius 3. dviračius 4. žvejybos įrangą 5. palapines

22. Faktologiniai klausimai yra apie įvykius ir faktus. "Ar dalyvavote?", "Ar važiavote?", "Ar teko susipažinti su...?“ ir pan. Šie klausiniai dažniausiai pateikiami anketos pradžioje. • Prožektyviniai klausimai. Šie klausimai dažniausiai naudojami, kai reikia nustatyti interesų kryptingumą. Jie pradedami žodeliu "Jeigu..." Pavyzdžiui, "Jeigu galėtumėte laisvai pasirinkti kur keliauti, kokią šalį pasirinktumėte?" Atsakymuose į tokius klausimus atskleidžiami norai, jie naudingi analizuojant vertybines orientacijas. Tokiais klausimais išreikšta respondentų nuomonė nebūtinai pereina į praktinius veiksmus, bet esant palankioms sąlygoms gali pasireikšti realiais žmogaus poelgiais. • Motyvaciniai klausimai užduodami, kai norima išsiaiškinti motyvus, nuostatas, vertybines orientacijas, kaip respondentas supranta ar suvokia tuos ar kitus įvykius. Motyvaciniai klausimai dažnai pateikiami netiesioginio klausimo forma.

23. Netiesioginiai klausimai. Šie klausimai formuluojami beasmene forma ir naudojami tada, kai reikia sudaryti sąlygas respondentui laisviau reikšti nuomonę. Pavyzdžiui: • Žmonės įvairiai vertina ekoturizmą. Su kuriomis iš žemiau pateiktų nuomonių Jūs sutinkate: • Ekolurizmas yra būtina turizmo forma norint išsaugoti gamtą šiuolaikiniame pasaulyje. • Ekoturizmas dabar populiari turizmo forma, vadinasi ji reikalinga. • Ekoturizmas yra nereikalingas išsigalvojimas, kuris nieko nekeičia.

24. Situatyviniai klausimai. Pats pavadinimas nurodo, kad klausime yra aprašoma situacija ir respondentas prašomas pareikšti savo nuomonę apie ją. Šie klausiniai gali būti pateikiami kompetencijos įvertinimui, naudingi edukaciniais tikslais. Situatyvinio klausimo pavyzdys: • Giedrė pirmą kartą vadovauja turistinei grupei. Atėjus pietų metui, Giedrė, kaip grupės vadovė užsakė pietus visai grupei. Visiems ji užsakė kepsnį ir gėrimą. Kaip jūs vertinate Giedrės veiksmus? • Giedrė pasielgė teisingai. Kaip bet kuris vadovas turintis grupę žmonių pasirinko patogiausią variantą -visiems vieną patiekalą. • Nieko baisaus neįvyko, jei visi pavalgė vienodą patiekalą, bet gal ir reikėjo prieš užsakant paklausti žmonių, ko jie pageidautų. • Giedrė pasielgė neprofesionaliai. Ji turėjo kiekvieno grupės nario paklausti kokius meniu patiekalus jie pageidautų pasirinkti, ir užsakyti būtent tuos kuriuos kiekvienas pasirinko. • Kitas nuomonė (prašome parašyti) • Sunku atsakyti

25. Sociodemografiniai klausimai. Tai klausimai apie respondento asmenybę, pateikiami kiekvienoje anketoje. Šiais klausimais sužinoma. apie respondentų amžių, lyti, išsilavinimą, profesiją, šeimyninę padėtį, užsiėmimą, tautybę ir kitas charakteristikas. Sociodemografinius klausimus rekomenduojama formuluoti uždara forma. Nederėtų šiuose klausimuose pateikti tokias formuluotes: "Kokia jūsų šeimyninė padėtis? Parašykite. • "Klausimas turėtų atrodyti taip: Kokia Jūsų šeimyninė padėtis : • vedęs/ištekėjusi • nevedęs /netekėjusi • gyvenu su partneriu/partnere • išsiskyręs/išsiskyrusi • našlys/našlė

26. KLAUSIMŲ IŠDĖSTYMO TVARKA Praktiškai bet kurio klausimo prasmė gali būti pakeista prieš tai einančio klausimo. Bendresnio pobūdžio klausimai turi eiti prieš specifinius, "smulkesnius" klausimus. Tačiau šitos taisyklės reiktų nesumaišyti su vertinamųjų klausimų išdėstymo tvarka. Žinoma, kad vieni ir tie patys klausimai išdėstyti skirtinga seka, duoda skirtingą informaciją. Jeigu paklausime apie bendrą kelionės vertinimą, tai šie vertinimai darys įtaką atskirų kelionės sudėtinių dalių vertinimui. Pavyzdžiui, pateikdami klausimą "Kaip vertinate šią kelionę?", o paskui klausdami apie atskirų jos dalių vertinimą - nakvynės sąlygų, transporto komfortabilumo ir t.t., susidursime su reiškiniu, kai bendras vertinimas kartosis sudėtinių dalių vertinime. Buvo pastebėta, kad respondentai stengiasi psichologiškai pateisinti bendrą vertinimą ir kartoja tą patį vertinimą atskiroms dalims. Atskiras dalis paprašius įvertinti pirmiau, o pabaigoje pateikus prašymą "Dabar prašome įvertinti visą kelionę" gausime objektyvesnius duomenis, nei pirmuoju atveju.

27. Formuluotės efektas Maži formuluotės pakeitimai gali padaryti didelę įtaką respondentų atsakymams, nors iš anksto sunku numatyti įtakos ar neįtakos formuluotės pakeitimas atsakymus. Todėl labai svarbu nesiremti išvadose atsakymais į vieną klausimą. Kad šitaip neatsitiktų, naudojama keletas priemonių: Split-sample palyginimą sukūrimas įvairios žodžių formos gali būti įvedamos į anketas, pateikiant jas skirtingiems žmonėms. Tai gali būti daroma paruošiant kelis anketų variantus arba skirtingus perėjimo variantus toje pačioje anketoje. Klausiant kuo įvairesnius klausimus apie pagrindinę problemą. Tai yra pagrindinis sprendimas matuojant požiūrį.

28. VENGTINI KLAUSIMAI IR KLAUSIMŲ FORMULUOTĖS • Klausimai, kurių neturėtų būti: • Ilgi klausimai. Jeigu respondentui reikia gilintis į užduodamą klausima ir keletą kartų jį skaityti, kad galėtų suvokti ir prisiminti kas buvo klausimo pradžioje, yra didelė tikimybė, kad toks klausimas liks neatsakytu arba bus atsakytas paviršutiniškai. • Dvigubi klausimui. Jeigu vieną klausimą galima padalinti į du ar daugiau klausimu, tai tokiu atveju ir reikia pateikti kelis klausimus, o ne vieną. Jei yra pateikiamas klausimas : "Kaip jūs vertinate savo dabartinį laisvalaikį, palyginus su tuo, kurį turėjote prieš penkis metus?", tai respondentui kyla neaiškumų kaip į ji atsakyti. Toks klausimas turėtų būti išskaidytas į kelis klausimus: I.Kaip jūs vertinate dabartinį savo laisvalaikį? • Kaip vertinate laisvalaikį, turėtą prieš penkis metus? • Palyginkite dabartinį savo laisvalaikį ir laisvalaiki turėtą prieš penkis melus.

29. Abstraktūs klausimai . "Ar jūs atostogaujate?" Tai klausimas į kurį nežinia ką atsakyti - ar klausiama dėl atostogų dabartiniu laikotarpiu, ar apskritai, gyvenime. Ką turėtų atsakyti žmogus, kuris visada atostogaudavo, bet neturėjo galimybių atostogauti šiais metais? • Nukreipiantys klausimai. "Ar patinka aptarnavimas mūsų viešbutyje?" Šitokia klausimo formuluotė kreipia respondentą teigiamo atsakymo link. Klausimas turčių būti formuluojamas neutraliai. • Tyrimai rodo, kad suformulavus klausimą teiginio forma, teigiamai atsakė 4,1 proc. žmonių daugiau, negu suformulavus neiginio forma.

30. "Programiniai" klausimai. Tai dažnai pasilaikanti klaida, kai respondentui pateikiamas klausimas, kuris yra ne kas kita kaip tyrimo uždavinys, ar net tikslas, pateiktas klausimo forma. Į tokį klausimą turi atsakyti pats tyrinėtojas, apibendrinęs visus tyrimų rezultatus. Pavyzdžiui, " Kaip Jums atrodo, kas įtakoja tokį studentų pasirinkimą?" Šitoks klausimas turi keletą bėdų: jis "programinis", formuluotėje panaudoti nereikalingi žodžiai, jo prasmė paini, nes neaišku, ar norima sužinoti apie kitų žmonių elgesio priežastis, ar apie priežastis, įtakojusias respondento nuomone apie kitų žmonių elgesį. Nuomonę formuojančios priežastys ir elgesio priežastys yra ne vienas ir tas pats dalykas.

31. Klausimai apie sunkiai išmatuojamus kiekius. "Kiek procentų laisvalaikio laiko praleidžiate pasyviai ilsėdamasis, o kiek aktyviai judėdamas?". Šiuo atveju, apskritai kyla klausimas ar pasirinktas teisingas tyrimo metodas – anketa - duomenims surinkti (jeigu tikrai tyrimo tikslas reikalauja tokių matavimų).

32. Klausimai su vertybiniais žodžiais. Šie klausimai netinka, jeigu tiriama faktinė situacija, o ne subjektyvus vertinimas. Subjektyviai suvokiami žodžiai "daug-mažai","toli-arti", "sunkus-lengvas", "vidutinė kvalifikacija" ir pan. Pavyzdžiui, norint sužinoti nukeliautą atstumą ir pateikus klausimą "Kiek nukeliavote pėsčiomis turistinio žygio metu?" būtų klaida pateikti atsakymus "Daug - vidutiniškai - mažai". Toks atsakymas parodytų subjektyvų respondento vertinimą, o ne tikrą atstumą.

33. Formuluojant klausimus vengtina: Naudoti žargoną. Klausimai turi būti užduodami kiek galint paprasčiau ir suprantamiau, tačiau reikia vengti tiek profesinio, tiek ir "gatvės" žargono, nes naudojant žargoną klausimo aiškumas nepadidėja. Naudoti nereikalingus žodžius ar junginius, pvz. "Gal galėtumėte pasakyti..." - ir taip aišku, jeigu respondentas galės pasakyti, tai ir pasakys.

34. ATSAKYMŲ KODAVIMAS Kodai yra simboliai - dažniausiai skaičiai (numeravimas), kurie naudojami atsakymų identifikavimui, arba, kitais žodžiais, atsakymo tipo nustatymui. Numeravimo pagalba lengviau skaičiuoti atsakymus, juos grupuoti bei analizuoti. Rekomenduojama klausimus anketoje numeruoti, kad respondentams lengviau būtų suprasti kur baigiasi vienas klausimas ir prasideda kitas. Rekomenduojama numeruoti iš eilės visų klausinių visus atsakymų variantus.

35. Uždarų klausimų atsakymų kodavimas (numeravimas) Uždarus klausimus nėra sudėtinga koduoti. Numeruojami iš eilės visi atsakymų variantai, pateikti klausime ir patikrinti, bei pakoreguoti pilotinio tyrimo metu. Atsakymų variantus reikia koduoti pagal programą, kuria bus apdorojami rezultatai. Jeigu anketos duomenis ruošiatės apdoroti Microsoft Exel programa, tai visus atsakymų variantus rekomenduotina iš karto numeruoti raidėmis (AA, AB, AC ir t.t). Siūloma palikti kodą -skaičių, jei klausimas lieka neatsakytas. Žemiau pateikiame pavyzdyje tokiu kodu galėtų būti "O" (AA - pagal Exel) arba "10". Ar neatsakytą klausimą reikia koduoti atskirai, ar sutapatinti su atsakymais "nežinau" ir "negaliu atsakyti" priklauso nuo konkretaus tyrimo. • Rekomenduojama kodus pateikti tiesiog anketoje. Pavyzdžiui: • Jeigu galėtumėte laisvai pasirinkti, kuriame Lietuvos kurorte norėtumėte praleisti šių metų atostogas: aa) Palangoje; ab) Šventojoje; ac) Nidoje; ad) Juodkrantėje; ac)Preiloje,Pervalkoje; af) Druskininkuose; ag) Likėnuose; ah)Birštone; ai)Nežinau

36. Atvirų klausimų kodavimas. Atvirų klausinių kodavime reikia susieti detalią informaciją, kurią pateikia respondentas su ribotu skaičiumi kategorijų, kurios leidžia supaprastinti duomenų aprašymą ir leidžia statistinę analize. Pagrindinis tikslas yra suvienodinti daugybę individualių atsakymų, klasifikuojant juos į mažesnį skaičių grupių, kuriose atsakymai būtų panašūs savo turiniu. Šio proceso melu neišvengiamai prarandama dalis informacijos. Atvirų klausimų kodavimas turėtų remtis esminiais, tipiniais, dažniausiai pasikartojančiais (pvz. trisdešimtyje atsakymų) išsireiškimais, pasirinktais iš visų atsakymų įvairovės. Kodavimas neturėtų remtis atsakymų pirmumu, t.y. kurie išsireiškimai pirmiau gauti, tuos išsirinkti kaip pagrindinius. Šie išsireiškimai gali būti visai nereprezentatyvūs ir jų pagrindu sudarytą kodavimo kategorijų rinkinį gali tekti pataisyti. Kodavimo kategorijų taisymas reiškia, kad teks analizuoti duomenis iš naujo.

37. Atvirų klausimų kodavimo procedūra. Surašomi visi respondentų pateikti atsakymai į atskirą lapą, kurio viršuje užrašytas klausimas. Kiekvieno respondento atsakymai turi savo respondento kodą. Pagrindinis procedūros tikslas yra sudaryti mažiausią kategorijų sąrašą (tarkim, nuo aštuonių iki dešimties) į kurį"įtilptų" visi respondentų atsakymai. Tai nėra lengva procedūra, nes sunku "suvaldyti" skirtingų individų įsivaizdavimo išraiškas, potemių įvairovę ir apimtis. Tyrėjas tuo pačiu metu turi nepamiršti tyrimo tikslų ir uždavinių, turėti omenyje klausimą, kurio atsakymus registruoja ir kartu įvertinti, kad pateikiamos kategorijos yra tokios, kurias naudojant bus minimaliai prarandama informacija. Kategorijų kiekis dalinai priklauso ir nuo bendro varijuojančių nuomonių skaičiaus, o taip pat nuo apdorojimui pasirinktos statistinės analizės ypatybių. Praktiškai, atviro klausimo kodavimo procesas primena standartizuotų uždaro klausimo atsakymų sudarymą. Kartais tyrėjai pilotinio tyrimo metu naudoja šią procedūrą uždaro klausimo atsakymo variantams sudaryti.

38. ANKETOS DIZAINAS IR MAKETAVIMAS • Spalvotas popierius, nuspalvinti puslapiai, skirtingos spalvos instrukcijos ar paaiškinimai ties klausimais padeda respondentui lengviau suvokti ko pageidaujama. • Jeigu atsakydamas į sudėtingesnius klausimus respondentas gali susipainioti dėl pildymo, tai reiktų papildomai pateikti atsakymo į klausimą instrukciją ten kur būtina. • Rekomenduotina klausimą rašytu vienu šriftu, atsakymus - kitu. o papildomas pastabas arba nurodymus ties klausimais - trečiu. • Jeigu anketa susideda iš keleto puslapių, tai rekomenduojama numeruoti puslapius : l iš 3, 2 iš 3, 3 iš 3 arba, sunumeravus 1,2,3 pateikti prierašą "Tęsinys 2 puslapyje“, „Tęsinys kitoje lapo pusėje", nes gali pasitaikyti respondentų, kurie neatkreipia dėmesio į tekstą, atspausdintą kitoje lapo pusėje.

39. ANKETOS PERŽIŪRĖJIMAS • Sudarius anketą reikia dar kartą patikrinti ar ji atitinka reikalavimus: • Ar neužmiršti tokie atsakymų variantai, kaip „nežinau“, „sunku – atsakyti“, „neprisimenu“, „apie tai nepagalvojau"? • Ar yra uždaruose klausimuose pozicija „kiti atsakymai“ su tuščiomis eilutėmis papildomiems respondentų pasisakymams? • Ar prie skirtingai pildomų, nei visi klausimų, yra nurodyta kiek atsakymo variantų reikia pažymėti? • Ar yra loginis atitikimas tarp klausimo formuluotės ir pateiktų atsakymų? • Pavyzdžiui • Klausimas: "Ar dažnai tenka susipažinti su naujausia literatūra profesiniais klausimais? • Atsakymai: klausausi radijo laidų skaitau periodinius leidinius žiūriu TV laidas • Atvaizdu, kad klausiama apie dažnumą, o atsakoma apie šaltinius. • Ar yra klausimo formuluotėje žodžių, kurie galėtų būti nesuprantami apklausiamiesiems? • Ar klausimai neperžengia respondentų kompetencijos ribų? • Ar neperžengia klausimai respondento atminties galimybių? • Ar ne perdaug atsakymo variantų pateikta? Gal tikslinga tokį klausimą suskirstyti į keletą naujų klausimų.

40. Sudarius anketa, tyrėjas pats turėtų ją užpildyti, kad žinotų kiek laiko užima ši procedūra. Reiktų prieš pradedant pilotinę apklausą pateikti užpildyti anketą kolegoms ar draugams tam, kad sužinotumėte jų nuomonę apie klausimų aiškumą, klausimų seką ir anketos pildymo laiką.