Specialūs kreditoriaus interesų gynimo būdai

1. Specialūs kreditoriaus interesų gynimo būdai Actio Pauliana (CK 6.66 str.) Netiesioginis ieškinys (CK 6.68 str.) Sulaikymo teisė (CK 6.69 str.) Prof.dr. Dangutė Ambrasienė

2. Actio Pauliana • Actio Pauliana instituto pagalba yra ginamos kreditoriaus teisės nuo nesąžiningo skolininko, kuris, perleidęs savo turtą trečiajam asmeniui, tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės, todėl skolininkas negali vykdyti savo prievolės kreditoriui ir taip pažeidžia kreditoriaus teises. • Kreditorius, reikšdamas actio Pauliana, pirmiausiai siekia atstatyti pažeistą skolininko mokumą sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai ir be pagrindo perleido kitiems asmenims, nes atstačius pažeistą skolininko mokumą, padidėja galimybė, kad skolininkas visiškai ar bent iš dalies įvykdys savo prievolę (LAT 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Cetarium“, Nr. 3K-3-17/2006) • Actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, todėl pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti jo teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 nustatytų sąlygų visetui, kad būtų užkertamas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu bei nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui (LAT 2006 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Rovė“ v. UAB „Serneta“, Nr. 3K-3-521/2006).

3. Actio Pauliana taikymo sąlygos: • Kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę • Ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises (žr.pvz. LAT 2006 m. sausio 11 d. LAT nutartis Nr.: 3K-3-17,VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Ortofina“) • Skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio (skolininkui gali būti privaloma sudaryti sandorius vykdant įstatymą, teismo sprendimą ar sutartį (viešoji, preliminari sutartis ir kt ) (žr pvz., LAT 2001 m. gegužės 5 d. nutartis c.b. 3K-3-1253; 2001 m. balandžio 5 d. nutartis c.b. 3K-3-1425, 2002 m. vasario 4 d. nutartis c.b. V. A. v. R .S., J. Ch., Z. G., Nr. 3K-3-221/2002 ir kt.) • Skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises • Trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; (žr. pvz. LAT 2002 m. birželio 19 d. nutartis c.b. A. S. v. T. S. ir kt., Nr. 3K-3-898/2002 ir kt.) • Nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas • Kreditoriaus reikalavimas yra nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti, o likęs turtas yra grąžinamas skolininkui

4. Kreditoriaus reikalavimo teisė • Kreditorius turi pareigą įrodyti byloje, kad jis turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę • Kreditoriaus reikalavimo teisė gali būti įgyta sutarties, delikto, paveldėjimo, vaikų ar sutuoktinių išlaikymo ar kitais pagrindais (žr.pvz. LAT 2001 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. I. Šerstniova, bylos Nr. 3K-3-1298/2001; 2003 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. G. A. v. G. Ž., bylos Nr. 3K-3-424/2003; 2007 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. S. v. V. S. bylos Nr. 3K-3-98/2007; ir kt.) • Tik tie sandoriai, kurie yra sudaryti po prievolės atsiradimo momento, gali pažeisti kreditoriaus teises ir interesus, nes skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą (LAT 2004 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, E. N. v. I. D., Nr. 3K-3-575/2004) • Teisė reikalauti žalos atlyginimo atsiranda nuo to momento, kai ši žala atsirado (LAT 2003 m. kovo 31 d. nutartis byloje P. G. A. v. G. Ž., bylos Nr. 3K-3-424/2003) • Ieškinio pareiškimo metu nereikalaujama, kad reikalavimo teisė būtų vykdytina, t. y. neturėtų būti atsižvelgiama į terminuotos prievolės termino suėjimo faktą(pagal CK 6.35 straipsnio 4 dalį) • Teismas civilinėje byloje gali spręsti ir dėl kreditoriaus reikalavimo priteisti atitinkamo dydžio skolą iš skolininko, ir prašyti panaikinti skolininko sandorį actio Pauliana pagrindu (LAT 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartis byloje R. K. v. UAB „Helenos kolekcija“, bylos Nr. 3K-3-809/2003)

5. Skolininko pareiga sudaryti sandorį • Sandoris, kurį skolininkas pagal įstatymą, sutartį, teismo sprendimą (nutartį) ar kitu pagrindu privalėjo sudaryti, t. y. turėjo tokią teisinę prievolę, negali būti nuginčijamas actio Pauliana pagrindu (LAT 2001 m. gruodžio 5 d. nutartis byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. T. R., bylos Nr. 3K-3-1253/2001).

6. Kreditoriaus teisių pažeidimas • CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas sąrašas atvejų, kai šios normos prasme laikoma, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: • dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; • skolininkas būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; • kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

7. Kreditoriaus teisių pažeidimas • Kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio, nes pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes sudarius ginčijamą sandorį likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi(LAT 2007 m. spalio 12 d. nutartis, byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB „Baltijos parkingas“, bylos Nr. 3K-3-423/2007). • Arba nors skolininkas, perleidęs turtą, ir netapo nemokus (pvz. gauna atlyginimą, į kurį gali būti nukreiptas alimentų išieškojimas), tačiau gerokai sumažino savo turtą ir sudarė realią grėsmę, kad jo įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti (LAT 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. C. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-423/2007). • Kreditoriaus teisės gali būti pažeistos skolininko sudarytais sandoriais, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, bet sumažino turto, kuriuo buvo užtikrinta kreditoriaus reikalavimo teisė, vertę , ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriniams reikalavimams patenkinti (LAT 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Ortofina“, bylos Nr. 3K-3-17/2006). • Jei skolininkui sudarius ginčijamą sandorį, jis vis tiek turi pakankamai turto kreditoriaus reikalavimams patenkinti arba mokumas nekinta, tai actio Pauliana neturėtų būti tenkinamas (LAT 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. I. G., bylos Nr. 3K-3-497/2006).

8. Nesąžiningumo prezumpcija – 6.67 str. • Pagrindai, rodantys, jog tretysis asmuo tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas palaikyti skolininką (6.67 str. 1d. 1-3, 6-8 p.p.); • Akivaizdžiai nenaudingi sandoriai ( 6.67 str. 4 p.); • Privilegijų ir pirmumo teisės teikimas kitam kreditoriui (6.67 str. 5 p.).

9. Sąžiningumo principo taikymas teismų praktikoje • CK 4.96 str. Sąžiningą įgijėją apibūdina kaip asmenį, kuris nežinojo ir neturėjo žinoti , kad daiktas įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jį perleisti nuosavybėn; “Turėjimas žinoti” apibrėžtinas kaip pareiga išnaudoti galimybes gauti informaciją (žr. pvz.: LAT nutartis byloje A.S. v T.S., Nr. 3K-3-898/02) • Asmens sąžiningumas preziumuojamas (CK 4.26 str. 2 d.). Tai reiškia, kad: 1) jo nereikia įrodinėti tam, kas remiasi sąžiningumu; 2) jį galima paneigti – įrodinėjimo našta tenka neigiančiajam; 3) įstatymas įtvirtina priešingą – nesąžiningumo- prezumpciją (CK 6.67 str.), kuri taip pat gali būti paneigta. • Nesąžiningumas vertintinas kaip žinojimas arba nepagrįstai nerealizuota galimybė žinoti apie galimą savo veiksmų kenksmingumą kitam asmeniui: pvz. priešpriešinių įsipareigojimų disproporcijos (LAT 2002 m. gegužės 27 d. nutartis byloje UAB “Eura” v P. S., Nr 3K-3-722/02), kaisandoris sudaromas tarp juridinių asmenų, kuriuos kontroliuoja tie patys asmenys ( LAT 2002 m. birželio 3 d. nutartis byloje UAB “Litimpex bankas” v UAB Pajūrio paslaptys”, Nr. 3K-3-710/02) ir pan. • Vertinant trečiojo asmens nesąžiningumą nereikalaujama, kad jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad trečiasis asmuo žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą (LAT 2006 m. sausio 11 d. nutartis byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Cetarium“, bylos Nr. 3K-3-17/2006).

10. Trečiojo asmens teisių apsauga • Asmenys, pagal atlygintinį sandorį sąžiningai įgiję nuosavybės teise turtą iš nesąžiningo turto įgijėjo, gali panaudoti sandorį prieš asmenį, kuris reikalauja restitucijos (CK 6.153 straipsnio 1 dalis). • Nesant galimybės taikyti restituciją sąžiningo įgijėjo atžvilgiu, t. y. nesant galimybės grąžinti turtą, restitucija taikytina atlyginant jo vertę pinigais, buvusią turto gavimo, perleidimo ar restitucijos metu, atsižvelgiant į tai, kuriuo metu jo vertė buvo didžiausia (CK 6.146 straipsnis, 6.147 straipsnio 2 dalis). • Jei nesąžiningas trečiasis asmuo iš skolininko įgytą turtą yra perleidęs sąžiningam kitam trečiajam asmeniui, tai kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko ir kitos nesąžiningos sandorio šalies solidariai atlyginti turto vertę pinigais (LAT 2002 m. birželio 3 d. nutartis byloje BAB “Litimpeks bankas”v. UAB “Pajūrio paslaptys”, bylos Nr. 3K-3-710/2002).

11. Actio Pauliana taikymas ginčijant bankrutuojančios įmonės sudarytas sutartis • Bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų - ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punktą administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (LAT 2003 m. spalio 8 d. nutartis byloje AB „Aukštaitijos statyba“ v. AB bankas „Hansa-LTB“, bylos Nr. 3K-3-917/2003 • Bankrutuojančios įmonės kreditorius taip pat nepraranda teisės ginčyti įmonės sandorius CK 6.66 straipsnio pagrindu (LAT 2001 m. vasario 21 d. nutartyje AB Turto bankas v. BAB „Rimeda“, bylos Nr. 3K-3-176/2008) • Iškėlus bankroto bylą, įmonės kreditorių reikalavimai tenkinami Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Todėl Actio Pauliana turi būti aiškinamas ir taikomas sistemiškai kartu su Įmonių bankroto įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis kreditorių reikalavimų patenkinimo tvarką • Pripažinus sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu, skolininko nepagrįstai perleistas turtas ar jo vertė turi būti išieškoma ne tiesiogiai Pauliano ieškinį pareiškusio kreditoriaus naudai, o turi būti grąžinama į bankrutuojančios įmonės turto masę ir naudojama atsiskaitymams su visais kreditoriais, o ne tik su ieškovu pagal Pauliano ieškinį • Bankroto atveju nustatant, ar nepraleistas vienerių metų ieškinio senaties terminas actio Pauliana pagrindu ginčyti sandorį, taikytinas Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas, pagal kurį administratorius apie sandorius sužino nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Taigi šiuo atveju CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (LAT 2008 m. balandžio 1 d. nutartis byloje BUAB „Liūto vaistinė“ v. UAB „Optivita“, bylos Nr. 3K-3-178/2008)

12. Actio Pauliana teisinės pasekmės • Pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalį sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti. • Actio Pauliana paskirtis – kompensacinė, nes pripažinus pagal kreditoriaus ieškinį skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu, išieškojimas pagal kreditoriaus reikalavimą yra nukreipiamas į perduotą pagal tą sandorį turtą ar jo vertę tiek, kiek reikalinga kreditoriaus reikalavimams patenkinti. Taigi sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atstatyti skolininko pažeistą mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, tam, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą (LAT 2001 m. vasario 21 d. nutartis bylojeAB Turto bankas v. BAB „Rimeda“, bylos Nr. 3K-3-201/2001). • Turtas grąžinamas ne skolininkui, o pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalį skiriamas ieškinį pareiškusio kreditoriaus reikalavimui patenkinti (LAT 2003 m. spalio 8 d. nutartis byloje N. M. v. G. I., bylos Nr. 3K-3-940/2003). • Teismas nukreipia skolos išieškojimą į perleistą turtą (LAT 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartis byloje UAB „Automašinų realizacijos centras“ v. UAB „Baltijos realizacijos centras“, bylos Nr. 3K-3-473/2004).

13. Netiesioginis ieškinys (CK 6.68 str.) • Kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus. • Netiesioginio ieškinio paskirtis – apsaugoti kreditorių nuo nesąžiningo skolininko neveikimo tais atvejais, kai skolininkas, siekdamas išvengti prievolės įvykdymo kreditoriui, nesuinteresuotas realizuoti savo teises į trečiąjį asmenį ir ginti savo interesus.

14. Netiesioginio ieškinio taikymo sąlygos • Kreditorius turi neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui • Skolininkas neįgyvendina savo teisių arba atsisako tai daryti • Skolininko neveikimas pažeidžia kreditoriaus interesus

15. LAT praktika netiesioginio ieškinio klausimu • Pagrindinė netiesioginio ieškinio ypatybė yra ta, kad teisė inicijuoti civilinį ginčą teisme suteikiama kvalifikuotam subjektui-kreditoriui, kuris neturi tiesioginės reikalavimo teisės į atsakovą, t. y. atsakovas nėra pažeidęs ir neginčija kreditoriaus teisės ar įstatymų saugomo intereso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Armila“ v. UAB „Limedika“, bylos Nr. 3K-3-146/2007) • Ieškinį pareikšti gali tik kreditorius, turintis aiškiai apibrėžtą ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui; skolininkas turi turėti tam tikrą turtinę teisę kitiems asmenims; skolininkas neįgyvendina minėtos savo turtinės teisės ir tai pažeidžia kreditoriaus interesus, o skolininko teisė, kurios jis neįgyvendina, nėra grynai asmeninė • Tai yra specifinė ieškinio rūšis, kai ieškinį už skolininką ir jo vardu pateikia jo kreditorius. Toks ieškinys reiškiamas tuo atveju, kai pats skolininkas turi teisę pareikšti reikalavimą kitiems asmenims, tačiau jos neįgyvendina, o kreditorius, siekdamas apginti savo interesus, šią skolininko teisę įgyvendina skolininko vardu pareikšdamas netiesioginį ieškinį tiems kitiems asmenims. • Teisė pareikšti tokį ieškinį nėra susijusi su skolininko kreditoriui suteiktais įgaliojimais reikšti reikalavimus bei atstovauti jį teisme. Atstovavimo teisinių santykių, apie kokius yra kalbama CPK137 straipsnio antrosios dalies 8 punkte, netiesioginio ieškinio padavimo atveju tarp skolininko ir kreditoriaus nėra. (ApT 2007 m. gegužės 3 d.  nutartis byloje UAB ,,Kapitalo valdymo grupė“ v. UAB ,,Penki kontinentai“ ir kt., bylos Nr.: 2-270/2007) • Tas faktas, kad buvo atsisakyta tariamos galimybės išieškoti tam tikro dydžio delspinigius, negali būti vertinamas kaip realios konkretaus dydžio žalos įmonei padarymas (LAT 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis byloje LUAB “Baltic Retail” kreditorius AB banko “NORD/LB Lietuva” v. LUAB “Baltic Retail” administratorių UAB “Versluva”, bylos Nr.3K-3-640/2005) • Kreditoriaus procesinė padėtis tokioje byloje - pagal CPK 54, 55 str. ar pagal CPK 49 ir 50 str.

16. Actio Pauliana ir netiesioginio ieškinio santykis • CK 6.68 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad patenkinus netiesioginį ieškinį, išreikalautas turtas įskaitomas į skolininko turtą ir naudojamas visų skolininko kreditorių reikalavimams tenkinti. Taigi kreditorius, pareiškęs netiesioginį ieškinį, iš esmės gina ne tik savo, bet ir kitų skolininko kreditorių, paties skolininko interesus. Ši netiesioginio ieškinio tenkinimo pasekmė iš esmės skiriasi nuo actio Pauliana, kurio tenkinimo atveju yra patenkinamas būtent šį ieškinį pareiškusio kreditoriaus reikalavimas ir tik šio reikalavimo dydžio ribose (LAT 2007 m. kovo 19 d. nutartis Z. S. v. V. S., Nr.: 3K-3-98/2007) • Išaiškėjus, kad dalis bendrijos narių nėra sumokėję bendrijai visų priklausančių mokėti įmokų arba jiems neteisėtai buvo nenustatyta mokėti lygias su kitais bendrijos nariais įmokas, kreditoriai, negavę iš bendrijos atsiskaitymo už atliktus darbus, turi teisę išreikalauti trūkstamas lėšas iš bendrijos ir tų bendrijos valdymo organų narių, kurie privalėjo priimti sprendimus, užtikrinančius pakankamą bendrijos lėšų sukaupimą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nagrinėjami santykiai nepagrįstai kvalifikuoti kaip Pauliano ieškinys ir taip yra pažeistos CK 6.66 straipsnio nuostatos. Kadangi skolininkas – gyvenamųjų namų statybos bendrija – neįgyvendino teisių dėl sprendimų priėmimo lėšų statybai sukaupti ir panaudoti, neatsiskaitė su kreditoriumi (taip pažeidžiami kreditoriaus interesai), tai kreditoriaus savo interesams apsaugoti pareikštas ieškinys bendrijos valdybos nariams ir įgaliotiniams kvalifikuojamas ir turi būti sprendžiamas kaip jo interesus ginantis netiesioginis reikalavimas dėl žalos atlyginimo (LAT 2007 m. birželio 12 d. nutartis byloje UAB „Liunetė“ v. 91-oji GNSB, Nr.: 3K-3-233/2007)

17. Daikto sulaikymo teisė (CK 6.69 str.) • Kitam asmeniui priklausančio daikto teisėtas valdytojas, turintis reikalavimo teisę į daikto savininką, gali sulaikyti daiktą tol, kol bus patenkintas jo reikalavimas. Sulaikymo teisė negali būti įgyvendinama, jeigu nėra suėjęs reikalavimo įvykdymo terminas. (LAT 2002 m. lapkričio 12 d. nutartis ŽŪB “Aukštelkai” v “Fasma”, Nr. 3K-3-1242) • Sulaikymo teisė - daiktinis teisinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas.

18. Daikto sulaikymo teisės požymiai: • Nedalumas • Sekimo teisė • Teisė į sulaikyto daikto vaisius • Specifiniai atsiradimo ir pasibaigimo pagrindai • Sulaikymo objekto nepakeičiamumas • Išlaidų, susijusių su daikto sulaikymu, atlyginimas • Specifinis šios daiktinės teisės turinys

19. Daikto sulaikymo teisės taikymo sąlygos (CK 4.229 str.) • Daikto sulaikymo teisės objektas – daiktinės teisės objektas (Sulaikymo teisės objektu gali būti visi daiktinės teisės objektai, neišimti iš apyvartos, įskaitant ir nekilnojamuosius daiktus, vertybinius popierius, pinigus ir kt.LAT 2008 m. gegužės 28 d. nutartis byloje UAB „Ad Locum“ v. V. A., bylos Nr. 3K-3-257/2008) ) • Daikto sulaikymo teisės subjektas – teisėtas daikto valdytojas, turintis reikalavimo teisę į daikto savininką (Įstatyme nenustačius apribojimų ir nuorodų į reikalavimo teisės ryšį su sulaikytu daiktu, daikto sulaikymo teise taip pat gali pasinaudoti teisėtas kitam asmeniui priklausančio daikto valdytojas, neturintis su daiktu susijusių reikalavimo teisių LAT 2008 m. gegužės 28 d. nutartis byloje UAB „Ad Locum“ v. V. A., bylos Nr. 3K-3-257/2008) • Daikto sulaikymo teisės turinį sudaro tik valdymo ir riboto naudojimo teisė ir nesuteikia teisės kreditoriui disponuoti ir laisvai naudotis sulaikytu daiktu. • Daikto sulaikymo teisė yra laikino pobūdžio teisė, t. y. kreditorius turi teisę sulaikyti daiktą tik tol, kol skolininkas patenkina kreditoriaus reikalavimą arba pateikia adekvatų savo prievolės įvykdymo užtikrinimą, arba kreditorius praranda valdymo teisę į daiktą. • Daikto sulaikymo teisė yra tik priemonė kreditoriui paskatinti skolininką patenkinti jo reikalavimą, todėl kreditorius negali sulaikyto daikto parduoti ar išieškoti iš jo vertės skolą. • Be normų, nustatytų CK Ketvirtosios knygos XIII skyriuje „Daikto sulaikymas“ , CK yra ir specialių straipsnių dėl civilinių teisinių santykių dalyvių teisės sulaikyti pas juos esančius skolininko daiktus (pvz., CK6.758, 6.786, 6.813, 6.865 straipsniai ir kt.). Įstatyme taip pat įtvirtintas atvejis, kai daikto sulaikymas perauga į įkeitimą (pvz., CK6.786 straipsnio 3 dalis).

20. Teismų praktikos aktualijos • Daikto sulaikymo teisė – savigynos teisė, todėl sistemiškai taikytinos CK 1.139 str. nuostatos. • Daikto sulaikymas neturi pažeisti asmens, prieš kurį naudojama savigyna, teisių labiau, negu šis padarytu teisės pažeidimu pažeidė savigyną naudojančio asmens teises. Pagal CK1.139 straipsnį savigyna galima tik CK numatytais atvejais, ėmusis savigynos įstatymo nenumatytais atvejais, taip pat peržengus savigynos leistinas ribas, padaryta žala atlyginama bendraisiais pagrindais. Žala taip pat turi būti atlyginama, jeigu savigyna buvo nesąžininga ar neprotinga (pvz., CK6.58 straipsnio 7 dalis) arba teisė galėjo būti įgyvendinta kitais būdais, kreipiantis į teismą ir pan. • Jeigu kreditorius, skolininkui įvykužius prievolę, negrąžina sulaikyto daikto, skolininkas įgis teisę reikalauti jam kaip daikto savininkui atlyginti patirtus nuostolius (LAT 2008 m. gegužės 28 d. nutartis byloje UAB „Ad Locum“ v. V. A., bylos Nr. 3K-3-257/2008)

21. Teismų praktikos aktualijos • Atsakovui neįvykdžius sutartinės prievolės sumokėti ieškovui, šis, sulaikęs dalį pagamintų kalendorių, o dalį pagamintų kalendorių realizavęs, elgėsi apdairiai, protingai, pagrįstai atsižvelgdamas į atsakovo elgesį bei į tai, jog kalendoriai yra paklausūs tik trumpą laiką ir tuo pagrindu atmetė priešieškininį reikalavimą (CK 1.5, 6.63 str., 6.69 str. 1 d., 6.56 str., 6.38 str.). Kadangi buvo pažeidžiami atsiskaitymo terminai, ieškovo sprendimas dalį produkcijos sulaikyti, o dalį realizuoti, vertintinas kaip apdairus ir protingas elgesys. (ApT 2003 m. rugsėjo 16 d. UAB,,Standartų spaustuvė“ v. Lietuvos nepriklausomų žurnalistų sąjunga, bylos Nr.: 2A-269)

22. Metodika • Lietuvos Aukščiausiojo Teismo dėl actioPauliana , netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo apžvalga. Teismų praktika, Biuletenis, 2008 m.