1 / 40

Gamtinių rezervatų apylinkių gyventojų sociologinis tyrimas

... J ūsų tyrimų partneris Baltijos Šalyse. Gamtinių rezervatų apylinkių gyventojų sociologinis tyrimas. Všį „Gamtos paveldo fondas“. U ž sakovas : Vykdytojas: Gruodis, 200 6. Tyrimo metodologija. Tyrimo metodologija.

Télécharger la présentation

Gamtinių rezervatų apylinkių gyventojų sociologinis tyrimas

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. ...Jūsų tyrimų partneris Baltijos Šalyse Gamtinių rezervatų apylinkių gyventojų sociologinis tyrimas Všį „Gamtos paveldo fondas“ Užsakovas: Vykdytojas: Gruodis, 2006

  2. Tyrimo metodologija

  3. Tyrimo metodologija Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė “Spinter tyrimai” 2006 metų gruodžio 1 – 22 dienomis atliko gamtinių rezervatų kaimynystėje gyvenančių žmonių nuomonės tyrimą. 1.1 Tyrimo tikslas Išsiaiškinti šalia gamtinių rezervatų gyvenančių žmonių požiūrį į biologinės įvairovės apsaugą ir saugomas teritorijas. 1.2 Tyrimo metodas Apklausa – standartizuotas interviu, naudojant standartizuotą su Užsakovu suderintą klausimyną. Standartizuotą interviu atlieka profesionalus apklausų atlikėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuodamas klausimyne. 1.3 Tyrimo lokacija Tyrimas vyko penkių rezervatų – Čepkelių, Girutiškio, Kamanų, Viešvilės, Žuvinto apylinkėse. Apklausoje dalyvavo nuolatiniai šių vietovių gyventojai nuo 18 metų amžiaus.

  4. Tyrimo metodologija 1.4 Tikslinė grupė Apklausoje dalyvavo nuolatiniai penkių Lietuvos rezervatų (Čepkelių, Girutiškio, Kamanų, Viešvilės, Žuvinto) apylinkių gyventojai nuo 18 metų amžiaus. 1.5 Tyrimo imtis Tyrimo metu buvo apklausti 1000 respondentai. 1.6Atranka Tyrime naudotas kvotinės atrankos metodas, taikant atrankinius lokacijos (šalia rezervatų esančios apylinkės; po 200 respondentų kiekvienoje vietovėje), lyties bei amžiaus (nuo 18 m.) kriterijus. Tyrime taikytas disproporcinis imties pasiskirstymo metodas, prie kiekvieno iš rezervatų apklausiant vienodą skaičių respondentų. 1.7 Duomenų analizė Duomenų analizė buvo atliekama, naudojant SPSS/PC programinę įranga. Ataskaitoje pateikiami bendrieji atsakymų pasiskirstymai (procentai), ir pasiskirstymai pagal socialines-demografines charakteristikas (Žr. Priedus). 

  5. Statistinė paklaida • Atrankiniuose kiekybiniuose tyrimuose visada išlieka statistinės paklaidos tikimybė, į kurią būtina atsižvelgti interpretuojant duomenis. Pvz.: Jeigu apklausus 1000 respondentus gavome, kad 42,1% apklaustųjų mano,kad rezervatai bei kitos valstybės saugomos gamtos teritorijos yra labai reikalingos, tai yra 95 proc. tikimybė, kad tikroji reikšmė yra tarp 39,0 ir 45,2 proc. • Įverčio tikslumas mažėja, mažėjant analizuojamų atsakymų skaičiui. Toliau pateikiama lentelė padedanti įvertinti statistinę paklaidą. • % % % % % % % % % • 3 5 10 15 20 25 30 40 50 • 97 95 90 85 80 75 70 60 50 • N • 100 3.4 4.4 6.0 7.1 8.0 8.7 9.2 9.8 10 • 200 2.4 3.1 4.2 5.0 5.7 6.1 6.5 6.9 7.1 • 300 2.0 2.5 3.5 4.1 4.6 5.0 5.3 5.7 5.8 • 400 1.7 2.2 3.0 3.6 4.1 4.3 4.6 4.9 5.0 • 500 1.5 1.9 2.7 3.2 3.6 3.9 4.1 4.4 4.5 • 750 1.2 1.6 2.2 2.6 2.9 3.2 3.3 3.6 3.7 • 1000 1.1 1.4 1.9 2.3 2.5 2.7 2.9 3.1 3.1

  6. Respondentų socialinės-demografinės charakteristikos(I)(%) Lytis Amžius Išsimokslinimas Pajamos, tenkančios vienam namų ūkio nariui per mėnesį

  7. Respondentų socialinės-demografinės charakteristikos(II)(%) Pagrindinis užsiėmimas Šeimyninė padėtis Rezervatas Tautybė

  8. Apibendrinimas

  9. Apibendrinimas • Nuostatos dėl valstybės saugomų teritorijų poreikio ir skaičiaus • Didžioji dalis (84 proc.) tyrimo dalyvių mano, jog rezervatai bei kitos, valstybės saugomos, teritorijos yra reikalingos/ greičiau reikalingos. 15 proc. yra linkę abejoti jų būtinumu. • Daugiau nei pusė tyrimo dalyvių šiuo metu saugomų teritorijų skaičių linkę vadinti optimaliu (64 proc.). 19 proc. mano, jog šiuo metu saugoma nepakankamas tokių teritorijų skaičius; 12 proc. būdinga priešinga nuostata – jų manymu, valstybė saugo per daug teritorijų. • Rezervatų kūrimo tikslai, jų svarbos vertinimas • Vertinant rezervatų kūrimo tikslus bei jų svarbą, rezervatų apylinkių gyventojai teigia, jog svarbiausia – išsaugoti unikalų Lietuvos kraštovaizdį bei nykstančius gyvūnus bei augalus, taip pat sudaryti sąlygas šviečiamajai/ pažintinei veiklai. • Santykis su šalia esančiu rezervatu • Daugiau nei pusės (60 proc.) apklaustųjų teigimu, šalia esantis rezervatas neįtakoja jų gyvenimo. 28 proc. sutinka, jog tai pagrindinis vietovės privalumas. 10 proc. rezervatą vertina kaip trūkumą, t.y. dėl jo patiria vienokų ar kitokių suvaržymų. • Rezervatų apylinkių gyventojai šalia esantį rezervatą linkę vertinti kaip reikalingą ir svarbų, gerą ir šviesų, greičiau draugišką, padedantį ir savą. Pagrindinė silpnoji rezervato vieta – saugumas.

  10. Apibendrinimas • Rezervato taisyklių žinomumas ir nuostatos dėl apribojimų, nustatančių rezervato tvarką • Uogavimas. Daugiau nei pusės (56 proc.) apklaustų rezervatų apylinkių gyventojų nuomone, rezervato taisyklės leidžia jame uogauti tik turintiems leidimus.30 proc. mano, kad tai draudžiama visiems. 10 proc. įsitikinę, kad tai leidžiama vietiniams, dar 2 proc. – kad visiems. • 45 proc. apklaustųjų mano, kad uogauti rezervate turėtų būti leidžiama tik vietiniams gyventojams. 34 proc. nuomone, uogauti turėtų tik gavusieji leidimus. 11 proc. uogavimo neribotų; 10 proc. jį visiškai uždraustų • Grybavimas. 48 proc. mano, kad grybauti galima turintiems leidimus; 38 proc. nuomone, tai daryti draudžiama visiems; 10 proc. teigimu, grybus galima rinkti vietiniams gyventojams; 3 proc. – visiems. • 45 proc. respondentų mano, kad grybauti turėtų būti leidžiama tik vietiniams; 34 proc. šią teisę suteiktų turintiems leidimus. 11 proc. mano, kad rinkti grybus turėtų būti leista visiems; 9 proc. grybauti rezervate apskritai uždraustų. • Žvejyba. 50 proc. apklaustųjų nuomone, žvejoti rezervate draudžiama.41 proc. mano, kad tai gali daryti turintieji leidimus. 6 proc. teigimu, tai vietinių “privilegija”. 2 proc. mano, jog tai gali daryti visi. • 39 proc. mano, kad leidimas žvejoti turėtų būti suteikiamas tik vietiniams; 38 proc. respondentų žvejoti „leistų“ tik turintiems reikiamą leidimą. 10 proc. sutiktų, kad žvejoti rezervato teritorijoje būtų leista visiems. 12 proc. žvejybą rezervate yra linkę uždrausti. • Lankymasis rezervate. 48 proc. nuomone, jame gali lankytis tik gavusieji leidimą. 30 proc. tyrimo dalyvių manymu, lankytis rezervate draudžiama apskritai. 12 proc. teigia, kad tai leidžiama visiems, 9 proc. - tik vietiniams gyventojams. • 38 proc. mano, kad lankytis rezervate turėtų būti leidžiama tik vietiniams gyventojams. 33 proc. čia lankytis leistų tik turintiems reikiamus leidimus. 23 proc. neribotų lankymosi, dar 4 proc. priešingai – visiškai jį uždraustų.

  11. Apibendrinimas • Susipažinimas su rezervatu • Pusei (54 proc.) tyrimo metu apklaustų rezervatų apylinkių gyventojų iki šiol nė karto neteko eiti pažintiniu rezervato taku. Tuo tarpu 21 proc. mano, kad pažintinių takų jų rezervate nėra, arba tiesiog nėra apie tai girdėję. Vis dėlto tokia pati gyventojų dalis 23 proc. jau yra susipažinę su rezervate įrengtu pažintiniu taku. • Daugiau nei pusei apklaustų rezervatų apylinkių gyventojų nė karto neteko lankytis rezervato direkcijoje (60 proc.). 18 proc. joje lankėsi leidimų. • Pasižiūrėti ekspozicijos buvo, apsilankyti konsultacijos, sudalyvauti renginyje ar kitais tikslais direkcijoje buvo atitinkamai po 4–8 proc. apklaustųjų. • 45 proc. tyrimo dalyvių nesilanko šalia esančiame rezervate. 22 proc. ten grybauja, dar 20 proc. renka spanguoles, 11 proc. tiesiog eina pasivaikščioti, dar 2 proc. rezervate malkauja. • Nuostata dėl objektų, pritraukiančių į rezervatą daugiau turistų • 80 proc. apklaustų gyventojų vertinimu, rezervate galėtų būti kuriama daugiau įvairių turistų traukos objektų (pažintinių takų, lankytojų centrų ir pan.). 14 proc. išsakė neigiamas nuostatas tokių objektų kūrimo atžvilgiu. • Numanomos rezervato veiklos/ panaudojimo galimybės • Simuliuojant situaciją “Dabartinė rezervato teritorija yra mano privati nuosavybė”, 45 proc. apklaustų gyventojų didžiausią dėmesį skirtų gamtos apsaugai, dar 31 proc. – turizmui. • Pokyčių, susijusių su rezervatu, vertinimas • Vertinant pastarųjų 5 metų pokyčius rezervate, kiek geriau atsiliepta apie rūpinimąsi gamtos išsaugojimu rezervate (3,65 balo 5-ių balų skalėje, kur 1 – „labai suprastėjo“, 5 – „labai pagerėjo“). Kiti kriterijai vertinti panašiai: vietinių gyventojų informavimas apie rezervatą (3,27), taip pat apie galimas veiklas jo apylinkėse (3,08), vietinių gyventojų ir rezervato darbuotojų santykiai (3,06).

  12. Apibendrinimas • Sėkmingą rezervato apsaugą lemiantys veiksniai • Apklaustų gyventojų nuomone, rezervato apsauga mažiausiai priklauso nuo jų pačių. Atsakomybė dažniau “priskiriama” inspektoriams, direkcijos darbuotojams, lankytojams, taip pat pabrėžiama su rezervato apsauga susijusių įstatymų bei skiriamų lėšų svarba. • Asmeninis indėlis saugant rezervatą • 52 proc. rezervatų apylinkių gyventojų teigė neprisidedantys prie jų gamtos išsaugojimo – dažniau dėl nežinojimo, ką konkrečiai galima padaryti. 46 proc. tvirtino vienaip ar kitaip prisidedantys prie rezervato saugojimo. • Daugumos (83 proc.) tyrimo dalyvių nuomone, prie gamtos apsaugos jie pirmiausiai galėtų prisidėti ekologiškai tvarkydamiesi savo ūkyje; kiek rečiau – dirbdami apmokamuose darbuose (43 proc.) ar neapmokamose talkose (36 proc.). • Susipažinimo su informacija apie planuojamą veiklą rezervate lygmuo • 35 proc. respondentų girdėjo kalbų apie rezervate planuojamas veiklas, tačiau konkrečios informacijos neturi; 35 proc. iki šiol apie tai nieko negirdėjo, tačiau juos domintų panašios žinios. 23 proc. apie tai negirdėjo ir nejaučia poreikio tokiai informacijai. • Daugiau nei pusė (58 proc.) tyrimo dalyvių teigė neturėję galimybės pareikšti savo nuomonės apie šalia jų esančiame rezervate vykdomus projektus. 33 proc. apskritai neturi informacijos apie tai, kokie projektai vykdomi. Vis dėlto 6 proc. apie tai jau yra išsakę savo nuomonę. • Informacijos apie rezervate vykdomą veiklą šaltiniai • Pagrindiniai informacijos apie rezervate vykdomą veiklą šaltiniai: vietiniai gyventojai/ kaimynai (22 proc.) ir žiniasklaida (20 proc.). 34 proc. apklaustųjų nurodė apie tai negaunantys jokios informacijos. • Šalia rezervatų gyvenantieji informacijos apie vykdomą veiklą pageidautų gauti iš žiniasklaidos (30 proc.) bei direkcijos (25 proc.). 12 proc. respondentų nepasigenda jokios informacijos.

  13. Tyrimo rezultatai

  14. Jūsų nuomone, ar apskritai reikalingi rezervatai, kitos valstybės saugomos gamtos teritorijos? (proc.) N=1000 Rezervatų būtinumu dažniau įsitikinusios moterys, respondentai iki 55 metų, Žuvinto, Kamanų, Girutiškio rezervatų apylinkių gyventojai.

  15. Jūsų nuomone, kokiu tikslu kuriami rezervatai? (vidurkiai) N=1000 Statistiškai reikšmingų skirtumų pagal respondentų socialines – demografines charakteristikas nėra.

  16. Jūsų nuomone, kokiu tikslu kuriami rezervatai? (vidurkiai) N=1000 Žuvinto rezervate ypatingai akcentuotas retų augalų ir paukščių rūšių bei unikalaus Lietuvos kraštovaizdžio saugojimas.

  17. Ką Jūs manote apie šiuo metu valstybės saugomas teritorijas? (proc.) N=1000 Dabartinį saugomų teritorijų skaičių optimaliu dažniau įvardija virš 300 Lt pajamas turintys apklaustieji, Žuvinto ir Girutiškio apylinkių gyventojai.

  18. Koks rezervatas yra arčiausiai Jūsų? (proc.) N=1000 Statistiškai reikšmingų skirtumų pagal respondentų socialines – demografines charakteristikas nėra.

  19. Kuris iš žemiau pateiktų teiginių geriausiai atspindi Jūsų pačių santykį su ... rezervatu? (proc.) N=1000 Rezervatą vietos privalumu dažniau įvardijo Čepkelių apylinkių gyventojai. Nejaučiantys rezervato įtakos dažniau nurodė prie Žuvinto gyvenantys respondentai.

  20. Nereikalingas Reikalingas Geras Blogas Svarbus Nesvarbus Šviesus Tamsus Savas Svetimas Nesaugus Saugus Trukdantis Padedantis Draugas Priešas Toliau pamėginkime truputį pafantazuoti. Pabandykite įsivaizduoti ......rezervatą. Aš Jums perskaitysiu keletą būdvardžių porų, o Jūs pasakykite, kuris būdvardžių geriau atitinka Jūsų nuostatas rezervato atžvilgiu: N=1000 Statistiškai reikšmingų skirtumų pagal respondentų socialines – demografines charakteristikas nėra.

  21. Ar Jūs žinote ........... rezervato taisykles? Ar jame leidžiama: (proc.) N=1000 Uogauti Grybauti Statistiškai reikšmingų skirtumų pagal respondentų socialines – demografines charakteristikas nėra.

  22. Ar Jūs žinote ........... rezervato taisykles? Ar jame leidžiama: (proc.) N=1000 Žvejoti Apskritai lankytis rezervate Statistiškai reikšmingų skirtumų pagal respondentų socialines – demografines charakteristikas nėra.

  23. Ar esate praėjęs................... rezervate įrengtu pažintiniu taku? (proc.) N=1000 Statistiškai reikšmingų skirtumų pagal respondentų socialines – demografines charakteristikas nėra.

  24. Ar lankėtės ......... rezervato direkcijoje? (proc.) N=1000 * Galimi keli atsakymų variantai. Atsakymų suma viršija 100% Nė karto nesilankę dažniau nurodė žemesnio išsimokslinimo respondentai. Leidimų dažniau lankėsi Čepkelių gyventojai.

  25. Ar Jūs pats/ pati lankotės ..................rezervate? (proc.) N=1000 * Galimi keli atsakymų variantai. Atsakymų suma viršija 100% Statistiškai reikšmingų skirtumų pagal respondentų socialines – demografines charakteristikas nėra.

  26. Kaip Jūs vertintumėte, jei ......... rezervate būtų įrengti pažintiniai takai, lankytojų centrai ir kiti objektai, pritraukiantys į rezervatą daugiau turistų? (proc.) N=1000 Palankias nuostatas dažniau išsakė Žuvinto, Viešvilės apylinkių gyventojai.

  27. Šiuo metu įėjimui į rezervatą taikomi įvairūs apribojimai, Jūsų nuomone, kokia turėtų būti lankymosi rezervate tvarka? (proc.) N=1000 Uogauti Vietiniams gyventojams šias veiklas linkę priskirti Čepkelių ir Girutiškio gyventojai. Tik turintiems leidimus uogauti ir grybauti dažniau leistų Kamanų ir Viešvilės gyventojai. Grybauti

  28. Šiuo metu įėjimui į rezervatą taikomi įvairūs apribojimai, Jūsų nuomone, kokia turėtų būti lankymosi rezervate tvarka? (proc.) N=1000 Žvejoti Vietiniams gyventojams šias eiklas linkę priskirti Čepkelių ir Girutiškio gyventojai. Tik turintiems leidimus žvejoti ir lankytis rezervate dažniau leistų Kamanų ir Viešvilės gyventojai. Apskritai lankytis rezervate

  29. Jeigu dabartinė rezervato/ draustinio teritorija būtų Jūsų privati nuosavybė ir galėtumėte su ja daryti ką tik norite, kokiai veiklai panaudotumėte rezervatą? (proc.) N=1000 * Galimi keli atsakymų variantai. Atsakymų suma viršija 100% Statistiškai reikšmingų skirtumų pagal respondentų socialines – demografines charakteristikas nėra.

  30. Kaip Jūs vertinate per pastaruosius 5 metus įvykusius poslinkius žemiau išvardintose srityse? (vidurkiai) Įvertinkite skalėje nuo 1 iki 5, kur „1“ reiškia „labai suprastėjo“, „5“ – „labai pagerėjo“ N=1000 Statistiškai reikšmingų skirtumų pagal respondentų socialines – demografines charakteristikas nėra.

  31. Jūsų nuomone, nuo ko labiausiai priklauso sėkminga rezervato gamtos apsauga? (vidurkiai) Įvertinkite skalėje nuo 1 iki 5, kur „1“ reiškia „visiškai nepriklauso“, „5“ – „labai priklauso“ N=1000 Statistiškai reikšmingų skirtumų pagal respondentų socialines – demografines charakteristikas nėra.

  32. Ar Jūs prisidedate prie gamtos išsaugojimo ......... rezervate? (proc.) N=1000 Kodėl Jūs neprisidedate? (proc.) Statistiškai reikšmingų skirtumų pagal respondentų socialines – demografines charakteristikas nėra. N=513

  33. Kokiais būdais Jūs norėtumėte/ galėtumėte prisidėti prie gamtos apsaugos? (proc.) N=1000 Statistiškai reikšmingų skirtumų pagal respondentų socialines – demografines charakteristikas nėra.

  34. Ar Jums yra tekę girdėti kokia veikla planuojama rezervate ir šalia jo? (proc.) N=1000 Statistiškai reikšmingų skirtumų pagal respondentų socialines – demografines charakteristikas nėra.

  35. Ar turėjote galimybę pareikšti savo nuomonę apie ................ rezervato apylinkėse vykdomus projektus? (proc.) N=1000 Statistiškai reikšmingų skirtumų pagal respondentų socialines – demografines charakteristikas nėra.

  36. Jeigu norėtumėte pareikšti savo nuomonę apie .........rezervate ar jo apylinkėse vykdomus projektus, kaip Jums būtų patogiausia tai padaryti? (proc.) N=1000 * Galimi keli atsakymų variantai. Atsakymų suma viršija 100% Statistiškai reikšmingų skirtumų pagal respondentų socialines – demografines charakteristikas nėra.

  37. Iš kokių šaltinių Jums daugiausia teko girdėti/ sužinoti apie .................rezervate vykdomą ar planuojamą veiklą? (proc.) N=1000 * Galimi keli atsakymų variantai. Atsakymų suma viršija 100% Statistiškai reikšmingų skirtumų pagal respondentų socialines – demografines charakteristikas nėra.

  38. Iš kokių šaltinių Jūs norėtumėte gauti informacijos apie................rezervate vykdomą ar planuojamą veiklą? (proc.) N=1000 * Galimi keli atsakymų variantai. Atsakymų suma viršija 100% Statistiškai reikšmingų skirtumų pagal respondentų socialines – demografines charakteristikas nėra.

  39. Išvados • Šalia rezervatų esančių apylinkių gyventojai neabejoja rezervatų reikalingumu ir tikslingumu siekiant išsaugoti unikalų šalies kraštovaizdį ir nykstančią florą bei fauną. • Santykis su rezervatu dažniau yra neutralus (t.y. rezervatas nedaro žymios įtakos gyvenantiems šalia jo) arba artimas (jis suvokiamas kaip vietovės privalumas). Silpnesne rezervato įvaizdžio vieta galėtų būti įvardintas saugumas jame. • Pagrindiniu tikslu įvardijama gamtos apsauga, tačiau didelė dalis linkę pritarti turistų traukos objektų kūrimui. Visgi nemažas skaičius asmeniškai nėra susipažinę su tokiais rezervato objektais, kaip pažintinis takas; nedidelė dalis lankėsi ir rezervato direkcijoje. • Rezervato apsauga taip pat dažniau priskiriama kitiems (inspektoriams, darbuotojams, lankytojams), tačiau ne sau. Didelė dalis apklaustų gyventojų pripažino ne visuomet žinantys, kaip galėtų prisidėti prie rezervato apsaugojimo. Trūksta ir konkrečios informacijos apie rezervate planuojamas veiklas. Priimtiniausi šaltiniai – žiniasklaida bei rezervato direkcija, todėl rekomenduotina skelbti aktualią informaciją vietinėje ir šalies žiniasklaidoje, platinti informacinę medžiagą direkcijos lankytojams. Vienas iš dabartinių informacijos šaltinių – vietos bendruomenė, todėl aplinkinių vietovių gyventojų susibūrimų/ susirinkimų organizavimas taip pat galėtų būti veiksmingas.

  40. ...Jūsų tyrimų partneris Baltijos Šalyse ačiū

More Related