„Iš kovos atgavimo spaudos...” Knygnešio Petro Mikolainio veikla

1. „Iš kovos atgavimo spaudos...”Knygnešio Petro Mikolainio veikla prof. dr. Danguolė Mikulėnienė Vilnius 2011 11 18

3. Lietuviškos spaudos draudimas(1864–1904): leidinių statistika 1–apie 3 500leidinių, kuriuos cenzūra uždraudė Lietuvoje. 2–3 953leidiniai, išleisti užsienyje lotyniškomis ar gotikinėmis raidėmis. 3– 54 (66)leidiniai, išspausdinti kirilika.

4. Lietuviškos spaudos draudimas(1864–1904): leidinių statistika • Iš jų Mažojoje Lietuvoje išleisti 2 687, kurių apie pusę buvo skirta Didžiajai Lietuvai. Draudžiamos lietuviškos knygos daugiausia buvo leidžiamos Tilžėje, Priekulėje, Bitėnuose, Klaipėdoje, Karaliaučiuje, Šilutėje, Ragainėje. • Nuo 1874 m. lietuviškos knygos buvo leidžiamos ir JAV - Plimute, Mahanoi Sityje, Šenandore, Niujorke ir Brukline, Čikagoje. Iki 1904 m. čia išėjo 712 leidinių (be periodinių). • Kirilika išspausdinti tik 54 leidiniai (1864-1904): 17 vadovėlių, 15 religinių knygų, 10 kalendorių, 6 grožinės literatūros knygos, 6 kitokio turinio leidiniai.

7. Lietuviškos spaudos draudimas(1864–1904): leidinių statistika 1–apie 3 500leidinių, kuriuos cenzūra uždraudė Lietuvoje. 2–3 953leidiniai, išleisti užsienyje lotyniškomis ar gotikinėmis raidėmis. 3– 54 (66)leidiniai, išspausdinti kirilika.

8. Spaudos draudimas Lietuvoje (1864–1904): represuotų piliečių statistika • 79,6% – valstiečiai, • 7,4% – miestų gyventojai, • 5,1% –dvarininkai, • 3,2% –studentai ir inteligentai, • 2,1% –kareiviai, • 1,4% –bažnyčios atstovai, • 1,2% –Prūsijos piliečiai

9. Represuoti asmenys Įkliuvę dėl lietuvių spaudos 1866-1904 m. buvo nubausti: • areštu valsčiaus daboklėje - 219 asmenų; • areštu policijos areštinėje - 647; • kalėjimu - 37; • atidavimu policijos priežiūrai - 73 ir kalėjimu - 35; • ištrėmimu už savo ir kaimyninių gubernijų - 117 ir kalėjimu - 50; • ištrėmimu į europinės Rusijos šiaurės gubernijas - 30 ir kalėjimu - 6; • ištrėmimu į Sibirą - 10 ir kalėjimu - 1; • pinigine bauda - 21; • išteisinti - 478; • bylos, nutrauktos dėl caro manifestų, - 78; • nežinoma, kaip baigėsi byla, - 1189. Taigi buvo represuotas 2 991 knygnešys.

10. Tradiciniai problematikos pjūviai • Lietuvių spaudos draudimas ir rusinimas per mokyklą. • Lietuvių spaudos draudimas ir rusinimas per vietines valdžios įstaigas. • Katalikų bažnyčios požiūris į lietuviškos spaudos draudimą ir rusinimą. • Caro politikos įtaka lietuvių tautos santalkai ir valstybingumui. • Caro politikos Lietuvoje įtaka mokslo liberalizacijai ir mokslininkų pasaulėžiūrai Rusijoje.

12. Petras Mikolainis (1864-1934) • 1864 05 26 gimė Čižiškių kaime (Vilkaviškio apskr.) • 1887-1890 m. gabeno knygas • nuo 1889 m. platino „Varpą” • nuo 1890 m. bendravo su V. Kudirka • nuo1891 m. apsigyveno Tilžėje Motiejaus Noveskio vardu • 1894-1895 m. atsakingasis „Varpo” leidėjas

16. Petras Mikolainis (1864-1934) • 1895 m. išvyko į JAV, dirbo „Vienybės lietuvninkų” redakcijoje • 1896 m. Tėvynės mylėtojų draugijos steigėjas ir sekretorius (iki 1900 m.) • 1898(?) m. gavęs JAV pilietybę grįžo į Tilžę • 1902 m. vėl persekiotas policijos, todėl grįžo į JAV • 1902-1903 m. „Vienybės lietuvninkų” redaktorius • 1903-1913 m. JAV dirbo imigracijos biuro inspektoriumi ir vertėju • 1913-1915 m. „Vienybės lietuvninkų” administratorius

20. Petras Mikolainis (1864-1934) • Kaip autorius ir leidėjas išleido 38 knygas: „Visas svietas” (1902), „Dangaus aukštumas ir žmogaus senumas” (1903), „Anykščių šilelis” (1903), „Trachoma arba sergėkite akis” (1904), „Gramatika angliškos kalbos” (1904), „Naujas būdas išmokti rašyti” (1905; 1910), kalendoriai, elementorius „Vaikų draugas” (1907), „Laipsniškas mokinimas matematikos”(1909) ir kt. • 1894 m. išleido M. Miežinio „Lietuviškai-latvišką-lenkiškai-rusišką žodyną” (3 tūkst. tiražu). • Išleido du knygų katalogus (1892,1895). • Nuo 1886 m. bendradarbiavo „Keleivyje”, „ Lietuvoje”, „ Vienybėje lietuvninkų”, „Lietuviškajame balse”, „ Varpe”, „Ūkininke”, „Žemaičių ir Lietuvos apžvalgoje”, „Tėvynėje”, „Lietuvos ūkininke”, „Lietuvos žiniose”, „Šaltinyje”, „Vilniaus žiniose”, „Viltyje” ir kt. • Pasirašinėjo Pelėdos, Zembų Petro, Motiejaus Noveskio, P. Amerikiečio ir kt. slapyvardžiais.

28. Petras Mikolainis (1864-1934) • 1900 m. įstojo į Susivienijimą lietuvių Amerikoje • 1900 m. Paryžiaus pasaulinės parodos lietuvių skyriaus komiteto narys; Kankinių komiteto steigėjas (1903-1905 m. sekretorius) • 1902 m. rašė Susivienijimo konstituciją • 1909 m. Aušros draugijos lietuviams studentams šelpti sekretorius • 1910 m. Lietuvių mokslo draugijos narys • 1912-1916 m. Susivienijimo vicepirmininkas • 1914-1918 m. organizavo lietuvių karo pabėgėlių šelpimą • 1934 01 07 mirė Brukline (JAV)

36. Morta Zauniūtė

40. Iš brolio Vinco prisiminimų • Paskutiniais gyvenimo metais P.Mikolainis dirbo notaru. Lietuvos valdžia buvo apdovanojusi P.Mikolainį Gedimino ordinu (red.pastaba – Lietuvos Prezidento 1933 metų gegužės mėn.aktas, patvirtinąs, kad  „p. Petras Mikolainis už nuopelnus Lietuvai apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino garbės ženklu“), kurį nusiuntė į Ameriką.            • Buvęs knygnešys mirė Niujorke 1934 m. Prieš mirtį jis pageidavo, kad kūnas būtų sudegintas, o pelenai atvežti į Lietuvą ir palaidoti Vištytyje. Tačiau prasidėjęs karas sutrukdė artimiesiems įvykdyti knygnešio prašymą. • (Red.pastaba – Pasakotojo duktės Aldonos Danilevičienės žodžiais, testamentas buvo užkastas į žemę metalinėje dėžėje, kai pokario metais jų šeimai grėsė trėmimas. Grįžę iš Sibiro rado namus išdraskytus. Pamiršo, kurioje vietoje buvo užkasę, ieškojo, bet iki šiol testamento neradę). • Daugiau žr. http://www.spaudos.lt/Knygnesiu_paminklai/knygnesiai/petras_mikolainis.html

41. Piliečių kalbos politikos pamokos: ką rodo Mikolainio veikla • Krašto susijungimas 1923 m. dar nereiškė visuomenės santalkos valstybės labui. • Skirtinga politinė-istorinė patirtis ir nevienodos religinės-kultūrinės ištakos–lėmė lietuvių inteligentų santalkos ir santarvės stoką. • Iki šiol nepakankamai ištirta bažnyčios įtaka valstybės formavimui(si), lietuvių tautos santalkai, valstybingumui ir lietuvių kalbos išsaugojimui. • Iki šiol tebėra svarbios aksiologinės nuostatos, kai aptariami praeities reiškiniai ir lyderiai.

42. Literatūra ir šaltiniai (1) • Aleksandravičius E. Prie lietuvių atgimimo ištakų, Lietuvių atgimimo istorijos studijos 1: Tautinės savimonės žadintojai: nuo asmens iki partijos. Vilnius, 1990, p. 146–150. • Basanavičius J. Rinktiniai raštai. Vilnius: Vaga, 1970. • Būtėnas J. Petras Mikolainis, Ūkininkas 28, 1992, p. 3. • Ilgūnas G. Knygnešių kelias. Vilnius: Vaga, 2005. • Kaluškevičius B., Misius K. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai 1864–1904. Vilnius: Diemedžio leidykla, 2004. • Kaunas D. Tautinio atgimimo lietuviškos spaudos istorija ir jos kūrėjas: subjektyvioji • versija, Knygotyra 44, 2005, p. 2049. • Kavaliauskas V. Iš neskelbtų J. Basanavičiaus laiškų, Kultūros barai 11, 1987, p. 70–73.

43. Literatūra ir šaltiniai (2) • Knygnešys Petras Mikolainis (parengta pagal Benjamino Kaluškevičiaus ir Onos-Narkevičienės knygą Šimtas knygnešių (Vilnius: Lietuvos knygnešio draugija, 1998; žr. http://www.spaudos.lt/Knygnesiai/P_Mikolainis.htm). • Krikštaponis V. „Varpo“ knygnešio ir knygų leidėjo gyvenimo vieškeliu, XXI amžius • 34 (1627), 2008 (žr.http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2008/05/07/atmi_02.html) • Merkys V. Knygnešių laikai 1864—1904.Vilnius: Valstybinis leidybos centras, 1994. • Mikolainis P. Atsiminimai iš „Varpo“ gyvavimo, Varpas 6–7; 8–9, 1920, p. 178–184; • 210–213. • Mikolainis P. Jubiliejus – džiaugsmas. Kapos metų sulaukus (Atsiminimų žiupsnys), Lietuvos žinios 108 (2722), 109 (2723); 1928 05 19, 1928 05 21; p. 2 , 2–3.

44. Literatūra ir šaltiniai (3) • Piročkinas A. Prieštaravimų palikimas Klaipėdos gyvenime po 1923 metų, Mokslo Lietuva (žr. http://193.219.47.10/mokslo-lietuva/node/286) • Pocytė S. Martyno Jankaus ir Prūsų lietuvių tautinės kultūrinės veiklos atspindys „Varpo“ puslapiuose (1889–1905), Knygotyra 52, 2009, p. 70–89. • Pocytė S. Mažosios ir Didžiosios Lietuvos integracijos XIX a. antroje pusėje klausimu – kultūrinis ir politinis aspektas, Raidžių draudimo metai (sud. D. Staliūnas). Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, p. 235–248. • Tyla A. Lietuvių spaudos draudimas: Lietuvos knygnešiai, jų politinė ir kultūrinė reikšmė (žr.http://pirmojiknyga.mch.mii.lt/Leidiniai/knygnesiai.lthtm). • Venckienė J. Dvejopa XIX a. pabaigos lietuviškų laikraščių rašyba, Raidžių draudimo metai (sud. D. Staliūnas). Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, p. 207–212.