1 / 22

Mokslo ir technologijų svarba visuomenei ir verslui

Mokslo ir technologijų svarba visuomenei ir verslui. Viktoras Butkus , AB “Fermentas” generalinis direktorius, “Žinių ekonomikos forumo” Tarybos narys. Žinių ekonomika, tai tarptautiniu mastu konkurencinga gamyba ar paslaugos, besiremiančios pastoviai atnaujinamomis mokslo žiniomis.

tassos
Télécharger la présentation

Mokslo ir technologijų svarba visuomenei ir verslui

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. Mokslo ir technologijų svarba visuomenei ir verslui Viktoras Butkus, AB “Fermentas” generalinis direktorius, “Žinių ekonomikos forumo” Tarybos narys

  2. Žinių ekonomika, tai tarptautiniu mastu konkurencinga gamyba ar paslaugos, besiremiančios pastoviai atnaujinamomis mokslo žiniomis

  3. Lietuva atsilieka žinių ekonomikoje • Paryžiaus forume "Žinių panaudojimas Europos Sąjungos asocijuotų šalių plėtrai" konstatuota, jog Lietuva kartu su Rumunija ir Bulgarija priklauso labiausiai atsilikusių šalių grupei. • Žinių ekonomikos produktus vartojame kiekvieną dieną. Tai nauji vaistai, technologiniai įrengimai, komunikacijos priemonės ir kita. • Beveik visi jie atvežami iš užsienio. • Išsivysčiusios valstybės investuoja milijardus į mokslą ir technologijų plėtrą.

  4. Į mokslo tyrimus (technologijas) orientuotapramonėLietuvoje sudaro apie 5% • ES, JAV ir Japonijoje ji sudaro 20-30%

  5. Kapitalas Vakarų šalyse investuojamas į naujos ekonomikos sukūrimą • Vakarų šalys modernizavo tradicinę gamybą. • Naujos investicijos negali esmingai pakelti gamybos efektyvumą ir tuo pačiu pelningumą, todėl tampa mažiau patrauklios. • Vis daugiau investicijų nukreipiama į naujų technologijų sektorių. • Naujoji ekonomika pasižymi dideliu kapitalo imlumu, didele rizika, bet potencialiai didesniais pelnais ir plėtros galimybe.

  6. Besivystančiose rinkose patraukliau investuoti į tradicinę ekonomiką • Lietuvoje, kiek užsienio, tiek vidaus investicijos pelningai investuojamos į tradicinės ekonomikos plėtrą. • Pramonė modernizuojama perkant naujas technologijas ir įrengimus iš užsienio. • Tradicinės pramonės modernizavimui svarbiau investicijos, o ne mokslo tyrimai.

  7. Naujos ekonomikos kūrimas prasideda nuo mokslo žinių • Viena iš svarbių mokslo misijų yra naujų technologijų, naujos ekonomikos kūrimas. • Mokslas, nevykdantis šios priedermės, vykdo tik švietimo, t.y. žinių kaupimo ir reprodukavimo funkciją. • Menkas Lietuvos mokslo ryšys su technologijomis ir verslu yra didelė problema.

  8. Kaip mokslas kuria naują (žinių) ekonomiką? • Mokslininkai orientuojami į globaliai vertingų žinių ir technologijų kūrimą. • Naujos technologijos skatina naujos, pramonės atsiradimą. • Naujų technologijų kūrimas kainuoja didelius pinigus, todėl investicijos atsiperka tada, kai jos realizuojamos globalioje rinkoje.

  9. Lietuvos mokslas nepakankamai integruotas į globalią technologijų rinką • Lietuvos mokslas nesukuria komercinę vertę turinčių žinių. • Nėra tarptautiniais patentais apgintos intelektinės nuosavybės. • Nėra prielaidų parduoti technologijas arba atsirasti naujų technologijų firmoms.

  10. Lietuvos atsilikimo žinių ekonomikoje priežastys • Mokslininkai neorientuoti į tarptautinį technologijų verslą. • Mokslas nesugeba pritraukti investicijų. • Valdžia nesugeba suformuoti savo švietimo, mokslo ir technologijų plėtros politikos. • Neefektyviai panaudojamos mokslui skirtos biudžeto lėšos.

  11. Pasaulio raidos tendencijos - 2015 • Mokslo tyrimai, daugiausia atliekami išsivysčiusiose valstybėse, skatins inovacijas bei naujų gaminių kūrimą. • Prieš tris dešimtmečius prasidėjo pasaulinė skaitmeninė (IT) revoliucija, kuri sukūrė didesnę nei 1000 mlrd. produktų rinką. • Numatoma, kad IT pramonė Lietuvoje po dešimt metų sudarys 25% nacionalinio produkto.

  12. XXI amžius – biotechnologijų amžius • Nepasibaigus IT revoliucijai pasaulyje prasidėjo genų revoliucija. • Biotechnologija (genomo tyrimai) yra pirmas Europos mokslo tyrimų programos Framework 6 prioritetas. • The European Commission propose an action plan aimed to boost the continent's biotechnology industry,which it believesmust become a major engine of European growth in the early years of the century. Financial Times

  13. Europos biotechnologijosproduktų rinka 2005 metais numatoma 100 mlrd. EUR. • Pasaulinė rinka 2010 metų gale bus 2000 mlrd. EUR

  14. Žinių ekonomika Lietuvoje • Lietuvoje sparčiai diegiamos informacinės technologijos. • Auga IT specialistų karta, kuri ateityje bus pajėgi kurti aukštąsias technologijas. • Keletas mokslo sričių – biotechnologija, fizika - pagimdė pasaulinio lygio aukštųjų technologijų firmas: Biotechna, Fermentas, Ekspla, Eksma. • Šiose firmose sukaupta unikali patirtis, kaip kurti, teisiškai apsaugoti ir pardavinėti produktus konkurencingiausiose pasaulio rinkose – Vakarų Europoje, JAV ir Japonijoje. • Šios žinios yra vertingas patyrimas, kurį gali naudoti mokslininkai, pasukę verslo keliu.

  15. Fermentas aukštųjų technologijų firma, kurianti, gaminanti ir platinanti savo produktus visame pasaulyje. • Fermentas yra pasaulinis genų technologijoms skirtų reagentų gamybos lyderis. • Pirmoji Lietuvos ISO9002 sertifikuota firma. • Su Fermento ženklu produktai platinami 45 valstybėse. www.fermentas.com

  16. Canada USA Mexico Chile Brazil Columbia Turkey Egypt Israel Japan S. Korea Taiwan China Singapore Thailand Malaysia Hong Kong Vietnam Iran Pakistan India Australia New Zealand Fermento pasaulinis prekybos tinklas www.fermentas.com

  17. Fermento produktai www.fermentas.com

  18. Fermento produktų katalogas 2002-2003 • 70000 tiražas • 358 puslapių • 350 produktų • 45 šalyse

  19. AB “Fermentas” • 150 darbuotojų • 130 su aukštuoju išsilavinimu • 15 mokslo daktarų 2002 biudžetas: 24 mln.Lt Mokslo tyrimai ir plėtra: 7,5 mln.Lt

  20. Fermento pardavimai, mln. Lt

  21. Fermentas vienas iš 50 didžiausių Lietuvos eksportuotojų www.fermentas.com

More Related