Verslo aplinkos gerinimo politika

1. Verslo aplinkos gerinimo politika Verslo aplinkos gerinimo departamento direktorė Jolita van Otterlo

2. Verslo aplinkos gerinimo kryptys: • Administracinės naštos verslui vertinimas ir mažinimas • Ūkinės veiklos leidimų (licencijų) srities politika • Konkurencijos politikos formavimas • Verslo priežiūros institucijų pertvarka • Tarptautinių reitingų vertinimas -“DoingBusiness” rodikliai

3. 1.1. Administracinės naštos vertinimas ir mažinimas • Įgyvendinant ES iniciatyvas, 2008 metais pradėti AN vertinimo ir mažinimo darbai: nustatytas AN mažinimo rodiklis prioritetinėse srityse (30 proc.), atliktas AN paskaičiavimas pinigine išraiška (bendra AN 137 mln. Lt), kasmet rengti AN mažinimo priemonių planai. • Nuo 2012 metų vykdoma AN prevencija: valstybės institucijos, rengdamos projektus, privalo pinigine išraiška įvertinti naujų ar keičiamų informacinių įpareigojimų sukeliamą naštą ir teikti Ūkio ministerijai įvertinti. • 2013 gruodį LRV pritarė naujam AN tikslui: bendras AN ūkio subjektams lygis, sukeliamas institucijos kompetencijai priklausančio reguliavimo, per kalendorinius metus turi išlikti nepakitęs arba mažėti. • Ūkio ministerija siekia pakeisti sprendimų priėmimo kultūrą - kad priimant teisės aktus būtų kokybiškai įvertinamas numatomas poveikis verslui.

4. 1.2. Administracinės naštos mažinimas savivaldybėse 2013 m. liepą įsigaliojo AN mažinimo įstatymas, kuris numato naujus AN vertinimo ir mažinimo darbus. Administracinės naštos vertinimas ir mažinimas tampa privalomu ne tik valstybės institucijoms, bet ir savivaldybėms: • Savivaldybių vykdomosios institucijos savivaldybių taryboms teikia tvirtinti dvejų metų AN mažinimo priemonių planą arba AN mažinimo priemonės įtraukiamos į savivaldybių strateginių veiklos planus. • Informacija apie priemonių vykdymą skelbiama ir ne rečiau kaip kartą per pusmetį atnaujinama savivaldybių interneto svetainėse.

5. 1.3. Administracinės naštos mažinimas savivaldybėse • Savivaldybių tarybos, teikdamos veiklos ataskaitas, privalo nurodyti ir įvertinti AN mažinimo priemonių vykdymo rezultatus. • Savivaldybių centralizuotos vidaus audito tarnybos pasibaigus pusmečiui vertina, kaip vykdomas AN mažinimo priemonės. Audito ataskaitos skelbiamos savivaldybių interneto svetainėse. • Ministro Pirmininko sudaryta Geresnio reguliavimo priežiūros komisija įgaliota teikti savivaldybių taryboms pasiūlymus dėl administracinės naštos įvertinimo ir (ar) mažinimo.

6. 2.1. Ūkinės veiklos leidimų (licencijų) peržiūra • Ūkio ministerija 2012-2014 m. vykdo ūkinės veiklos licencijų peržiūrą. • Institucijų pateiktais duomenimis, Lietuvoje išduodamos 423 licencijų rūšys. • Vidutiniškai per metus Lietuvoje išduodamos 175 662 licencijos (neįskaitant ~5000 savivaldybių išduodamų licencijų (pvz. leidimai vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi;savivaldybių išduodamos licencijos mažmeninei prekybai tabako gaminiais ir kt.). • Daugiausia išduodama: leidimų įsigyti, parduoti ar kitaip perleisti nuodingąją medžiagą (390 vnt.); kelių transporto veiklos licencijų (16 000 vnt.); medicinos praktikos licencijų (2019 vnt.); bendrosios praktikos licencijų (4272 vnt.); maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimų (6408 vnt.).

7. 2.2. Ūkinės veiklos leidimų (licencijų) peržiūra • Peržiūros tikslas – supaprastinti ūkinės komercinės veiklos leidimų išdavimo sąlygas ir reikalavimus, ir, esant galimybei, atsisakyti veiklos licencijavimo. • Peržiūros metu įvertinta 12 ministerijų ir Lietuvos banko pateikta informacija apie 423 rūšių licencijas ir pasiūlyta Vyriausybei 45 licencijų rūšis pakeisti verslą mažiau ribojančia priemone – deklaracija, 9 licencijų rūšių atsisakyti, 160 licencijų rūšių išdavimo tvarkas supaprastinti. • Vyriausybė 2014 02 08 pritarė Ūkio ministerijos siūlymams ir įpareigojo ministerijas ne vėliau kaip iki 2014 11 01 pateikti atitinkamų teisės aktų pakeitimų projektus.

8. 2.3. Ūkinės veiklos leidimų (licencijų) peržiūra • 9 licencijų rūšių pasiūlė atsisakyti kaip nepagrįstų Vidutiniškai per metus Lietuvoje išduodama apie 1031 siūlomų naikintilicencijų. Atsisakius 9 rūšių licencijų, būtų sutaupyta 0,28 mln. litų (vien paraiškos pateikimo kaštai) • 45 licencijų rūšis pasiūlė pakeisti mažiau verslą ribojančia priemone – deklaravimu Per metus vidutiniškai išduodama 8914 keistinų rūšių licencijų. Pakeitus 45 rūšių licencijas, būtų sutaupyta 0,2 mln. litų * BVP per valandą x sutaupytas laikas

9. 2.4. Ūkio ministerijos pasiūlymų įgyvendinimo poveikis verslui • Laukimo ir kitų kaštų sutaupymas: • Ūkio ministerijos skaičiavimais, pavyzdžiui, pakeitus 3 rūšių licencijas į deklaracijas, papildomai permetus verslas gautų 15,86 mln. litų pajamų(vertintas odontologinės priežiūros įstaigos, veterinarijos praktikos, apgyvendinimo paslaugų licencijos pakeitimas deklaracija). • Lengvesnė verslo pradžia -- > didesnis gyventojų užimtumas. • Lengvesnė verslo pradžia  didesnis paslaugų teikėjų skaičius. Kiekviena nauja įmonė sukurs 2,6 mln. Lt pajamų per metus.

10. 2.5. Ūkio ministerijos pasiūlymų įgyvendinimo poveikis institucijoms • 2012 m. institucijos išdavė ~ 10 000 licencijų, kurias būtų galima pakeisti deklaracijomis ir panaikinti. • Per metus šių licencijų išdavimo kaštai valstybei „kainuoja” ~7 mln. litų*. • Pritaikius licencijų išdavimo modelį "D", licencijas išduodančios institucijos turėtų įvertinti, ar nereiktų perskirstyti funkcijų.  Siekiant efektyvaus žmogiškųjų išteklių paskirstymo ir atsižvelgiant į licencijuojamos veiklos rizikingumo lygį, atlaisvinti žmogiškieji ištekliai galės būti skiriami ūkio subjektų tikrinimams arba kitai priežiūros institucijos vykdomai veiklai. 14,47 (valandinis vidutinis tarifo dydis viešajame sektoriuje) X 8 val. (darbo valandų sk. /d)X 2 d. (dienų skaičius) X 3 (darbuotojų skaičius) X 15 tūkst. (licencijos)

11. 2.6. Ūkio ministerijos pasiūlymų įgyvendinimo poveikis vartotojams • Didesnė ūkio subjektų konkurencija: • didesnis paslaugų teikėjų pasirinkimas; • geresnės kokybės paslaugos; • mažesnės paslaugų kainos; • aukštesnė kvalifikacija; • inovacijų taikymo augimas.

12. 2.7. Ūkinės veiklos leidimų (licencijų) srities politika. Paslaugų ir gaminių kontaktinis centras (KC) • 2009 m. ŪM įkūrė kontaktinį centrą www.verslovartai.lt. • Pagrindinis KC tikslas – gerinti verslo aplinką teikiant informaciją, susijusią su paslaugų teikėjams galiojančiais reikalavimais, užtikrinti galimybę elektroninėmis priemonėmis atlikti visas procedūras ir formalumus, reikalingus norint teikti paslaugas. Nauda verslui: • Elektroninių įrankių pagalba verslininkas gali sužinoti kiekvienai sričiai (maitinimo, autoserviso, prekybos ir kt.) reikalingus leidimus ir reikalavimus. Portale informacija pateikiama dviem kalbomis – lietuvių ir anglų. Finansinės skaičiuoklės pagalba įvertinti planuojamo verslo pelno - nuostolio prognozes. • Verslininkas dokumentus, reikalingus leidimo gavimui, institucijoms gali pateikti elektroniniu būdu per saugią pranešimų dėžutę

13. 2.8. Valstybės institucijų ir savivaldybių pareiga teikti pranešimus Europos komisijai • Ūkio ministerija primena, jog pagal Paslaugų įstatymo 4 str. 3 d. ir 9 str. 5 d., rengdama teisės akto projektą, taip pat priėmusi teisės aktą, kuriame nustatyti (panaikinti) reikalavimai įsisteigimui ir/ar laisvam paslaugų teikimui, institucija privalo pateikti pranešimą apie tokių reikalavimų nustatymą. • Pranešimas teikiamas naudojantis Vidaus rinkos informacine sistema (ang. IMI) • Maloniai prašome informuoti Ūkio ministeriją apie poreikį užregistruoti instituciją/vartotoją sistemoje ir nepamirškite šią informaciją nuolat atnaujinti.

14. 3.1. Konkurencijos politika • Konkurencijos politikos formuotojo funkcija Ūkio ministerijai priskirta 2011 m. liepos mėn. • Pagrindinis konkurencijos politikos tikslas - apsaugoti konkurencijos laisvę ir sudaryti sąlygas konkuruoti, siekiant užtikrinti tarp ūkio subjektų veiksmingą, sąžiningą konkurenciją, kuri vartotojams teiktų didžiausią galimą naudą. Platesniu kontekstu - verslo sąlygų gerinimas bei ekonomikos augimo skatinimas. • Sąžiningos konkurencijos sąlygos neatsiejamos nuo priemonių, skirtų verslo aplinkai gerinti (verslo priežiūros paprastinimo, administracinės naštos mažinimo ir kt.) • Konkurencijos politika horizontali ir kompleksiška, per įvairių institucijų veiklos sritis persidengianti politika

15. 3.2. Konkurencijos politika:tikslai ir perspektyvos Ūkio ministerija siekia: • Sisteminio konkurencijos politikos formavimo, konkurencijos politikos horizontalaus integravimo į kitas politikas • Ūkio ministerijos, kaip konkurencijos politikos formuotojos, aktyvesnio vaidmens: • Teisės aktų projektams, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai gali turėti poveikį konkurencijai, turėtų būti gaunama Ūkio ministerijos išvada • Prioritetinių teisėkūros iniciatyvų poveikio konkurencijai vertinimo priežiūra ir koordinavimas • Mokymų valstybės institucijų darbuotojams ir tarnautojams konkurencijos politikos ir teisės temomis rengimas • Bendradarbiavimo su Konkurencijos taryba, kaip pagrindine konkurencijos politiką įgyvendinančia institucija, ir kitomis valstybės valdymo institucijomis, kurių priimami sprendimai gali turėti poveikį konkurencijai • Valstybės pagalbos kontrolės Lietuvoje stiprinimo

16. 3.3. Poveikio konkurencijai vertinimas • Institucijos gali patikrinti, ar siūlomas priimti sprendimas riboja konkurenciją, taikant poveikio vertinimą • Vienas iš poveikio vertinimo aspektų yra poveikio konkurencijai vertinimas • Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodika • Ūkio ministerijos pastabos/pasiūlymai poveikio konkurencijai vertinimui • Teisės aktų projektuose pasigendama išsamios poveikio konkurencijai vertinimo analizės, tai ypač aktualu, kai priimami sprendimai liečia tiek valstybės/savivaldybių kontroliuojamus, tiek privačius ūkio subjektus (pavyzdžiui, sveikatos apsaugos, aplinkos apsaugos, transporto sritys) • Galimai su konkurencijos ribojimu susiję teisės aktų projektai turėtų būti teikiami Ūkio ministerijos išvadai gauti • Visos ketinamos teikti valstybės pagalbos priemonės turėtų būti derinamos su Konkurencijos taryba

17. 4.1. Verslo priežiūros institucijų pertvarka Problematika: • daug laiko praleidžiama patikrinimams, tačiau reikalavimų laikymasis negerėja • keliami prieštaringi, neaiškūs ir gausūs reikalavimai ūkio subjektams • nenustačius prioritetų, tikrinami ,,visi”teisės aktų reikalavimai, tačiau ne patys svarbiausi Rezultatas - nepasitikėjimas ir neigiamas požiūris į institucijas Pertvarkos tikslas: • mažinti priežiūros sukeliamą naštą verslui • didinti verslo priežiūros institucijų veiklos efektyvumą ir skaidrumą

18. 4.2. Pertvarkos priemonės Inspektorius – ne baudėjas, bet pagalbininkas! • ūkio subjektų, objektų, ūkinių veiklų rizikos vertinimas • kontrolinių klausimynų naudojimas patikrinimų metu • vieningas ūkio subjektų konsultavimas telefonu, įrašant pokalbius • Deklaracijos dėl pirmųjų verslo metų nuostatų taikymas • „Dviejų datų“ taisyklės įgyvendinimas • mažareikšmių teisės aktų reikalavimų vertinimas • veiklos efektyvumo ir rezultatyvumo matavimas ir viešinimas

19. 4.3. Pertvarkos rezultatai

20. 4.4. Kitos verslo priežiūros tobulinimo priemonės Priežiūros institucijų veiklos konsolidavimas • Per didelis priežiūros institucijų skaičius ~59 • Priežiūros funkcijų dubliavimasis ir neefektyvus valdymas • Tikslas – efektyvesnė, skaidresnė verslo priežiūra ir perteklinės priežiūros naštos mažinimas Bendra priežiūros institucijų informacinės sistema • Greitesnė ir sklandesnė komunikacija su ūkio subjektais ir kitomis priežiūros institucijomis • Popierinių procedūrų atsisakymas • Bendravimo su priežiūros institucijomis „vieno langelio“ principu įgyvendinimas • Patikimos ir aktualios informacijos apie planuojamus / esamus patikrinimus ir jų rezultatus gavimas formuojant ūkio subjekto veiklos stebėsenos bylą

21. 5. Lietuva„Doing Business” • Ūkio ministerija yra „DoingBusiness“ koordinatorė Lietuvoje • Ūkio ministerija periodiškai inicijuoja pasiūlymus dėl atskirų „Doingbusiness“ rodiklių gerinimo ir bendradarbiauja su kitomis institucijomis ieškant ir įgyvendinant geriausius sprendimus, kurie palengvintų verslo sąlygas, ypatingą dėmesį skiriant sritims, kurioms pagal „DoingBusiness“ tenka daugiausiai administracinės naštos • 2013 m. rudenį paskelbtame Pasaulio banko tyrime „DoingBusiness 2014“, vertinančiame verslo sąlygas 189 pasaulio valstybėse, Lietuva iš 27 vietos pakilo į 17 vietą (tarp ES valstybių užima 6 vietą)

22. Ačiū už dėmesį!